| | | 2007 spalio 24, trečiadienis.
 
 
 
Skaitykite laikraštyje
 

Vladislovas Sirokomlė (1823 - 1862 m.)

Pirmasis – humoristinis

Liudvikas Vladislovas Kondratovičius, žinomas literatūriniu slapyvardžiu kaip Vladislovas Sirokomlė, gimė 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolskuose (šiandien – Baltarusijoje) neturtingų bajorų Aleksandro Kajetono Kondratovičiaus ir Viktorijos Zlatkovskos šeimoje.

Būsimasis poetas 1833 m. pradėjo mokytis Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu.

L.V.Kondratovičius 1844 m. vedė Pauliną Mitraševską. Šioje santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V.Kondratovičius pradėjo kurti.

Pirmasis jo literatūrinis bandymas, pasirašytas V.Sirokomlės slapyvardžiu, buvo humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys”, vėliau – sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių”.

Bendravo su šviesuomene

1853 m. V.Sirokomlė persikraustė gyventi į Vilnių, kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną, kuriame rinkdavosi tokios to meto garsenybės – E.Odinecas, M.Malinovskis, E.Tiškevičius, St.Moniuška. Tačiau gyvendamas Vilniuje susirgo džiova ir ši liga labai įtakojo jo tolimesnį gyvenimą.

1853 m. šalia Vilniaus jis įsigijo Bareikovšiznos (Bareikiškių) palivarką, kur irgi rinkosi jo draugai. O ir pats, gyvendamas palivarke, dažnai vykdavo į Vilnių, kur kartu su E.Tiškevičiumi bei A.Kirkoru kūrė Senienų muziejų. Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski”, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. Tuo metu išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių, parašė komedijas „Madinga žmona”, „Namukas miške”, „Kaimo politikai”, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.

Išmanė kultūrą ir istoriją

Vladislovas Sirokomlė, rašydamas savo kūrinius lenkų kalba, apdainavo Lietuvą. Jis buvo gerai susipažinęs su Lietuvos kultūra, istorija ir tai perteikė savo kūriniuose: pokalbių cikle „Apie dievo ir karaliaus šlovę”, poemose „Margiris”, „Senieji vartai” ar „Trys lietuvio dukros”.

Šiuos kūrinius parašytus lenkų kalba dar gimnazijoje besimokydami skaitė Jonas Basanavičius, Vincas Pietaris, Jonas Kriaučiūnas. Jo kūryba, greta kitų vadinamų „paribio” poetų, tokių kaip A.Mickevičius, J.I.Kraševskis, padarė didelę įtaką Lietuvos literatūrai ir netgi jos istorijai.

Aprašė ir Trakus

V.Sirokomlė pasižymėjo ne vien literatūriniu talentu, bet turėjo ir žurnalisto gyslelę.

Keliaudamas rinko, stebėjo, analizavo bei aprašė matytus kelionių vaizdus. Taip buvo sukurti žinomi jo kūriniai apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones – „Nemunas nuo versmių iki žiočių” bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”. Būtent šiame kūrinyje 1857 m. V. Sirokomlė rašė apie Trakus: „Pirmoji, kuri atkreipia mūsų dėmesį, yra prie įvažiavimo dabar panaikinta bernardinų bažnyčia su pakankamai erdviu vienuolynu. Šv. Pranciškaus ordinas turėjo Lietuvoje pelnytas pirmenybės prieš kitus ordinus teises, todėl minėta bažnyčia iš esmės gali stovėti ant kokios senos pagoniškos šventyklos pamatų...” ir gerai žinodamas Trakų bernardinų vienuolyno istoriją, toliau ironizavo: „…garbindami Dievą, gerbdami gvardijoną, gerdami alų, užkąsdami mėsa arba Trakų seliava, pragyveno čia du šimtus ir kelias dešimtis metelių, nepalikdami apie save jokių užrašytų žinių...”

Būtent šis iš pirmo žvilgsnio toks lengvas, paties V.Sirokomlės pavadintas reportažu ir dabar yra vienas iš XIX a. antros pusės istorinių šaltinių, parašytų paties liudininko ranka.

Ugdė lietuvių pasididžiavimą

Taigi V.Sirokomlė domėjosi, rinko ir skatino pačius lietuvius pažinti savo kultūrą, istoriją, savo kūryba ugdė lietuvių pasididžiavimą savo valstybe.

Gal dėl to dar jam gyvam esant atsirado jo kūrinių vertimai į lietuvių kalbą, o 1862 rugsėjo 18 d. laidojant V.Sirokomlę Vilniuje Rasų kapinėse, kitas lietuvių literatas J.Daukša savo kalboje Vladislovą Kondratovičių pavadino lietuvių poetu, priklausiusiu lenkų kultūrai ir artimiausiu Lietuvai po A.Mickevičiaus.

Birutė LISAUSKAITĖ

Onyx