Keleivinis lėktuvas Tu-104 "Camel"

 

 

 

Tu-104 yra keleivinis bombonešio Tu-16 variantas. NATO ataskaitose žymėtas „Camel“ vardu. Jam sukonstruotas naujas hermetiškas fiuzeliažas. Lėktuvo projektavimas pradėtas 1953 metais.
 
1954 metais Charkovo aviacijos gamykla gavo užsakymą pradėti reaktyvinių keleivinių lėktuvų Tu-104 gamybą. Gamybos įsisavinimui skyrė vienus metus. Dėl to reikėjo pertvarkyti visą gamybą ir gamyklą. 1954 metų pabaigoje gamykloje prasidėjo pirmojo fiuzeliažo gamyba. Buvo laukiama, kad 1955 metais bus pastatytas pirmasis Tu-104. Tačiau sausio mėnesį įsakyta lėktuvo gamybą perduoti Omsko aviacijos gamyklai, o Charkovo aviacijos gamykla turėjo įsisavinti reaktyvinio šturmo lėktuvo IL-40 gamybą. Jiems buvo leista pabaigti tris pirmuosius lėktuvus.
 
Tuo tarpu bandomasis Tu-104 demonstravo neregėtą greitį keleiviniams lėktuvams – 800 km/val. Pasaulyje nebuvo nieko panašaus, tad projektas iš techninio pavirto į politinį. Reikėjo kad lėktuvai pasirodytų kuo greičiau. Tada konstruktorius Tupolevas, kartu su Aviacijos ministru išskrido į Charkovą, kad susipažintų su reikalais. Jiems padarė įspūdį darbų tempai ir kokybė. Todėl buvo priimtas neįtikėtinas sprendimas: pakartotinai pradėti serijinę Tu-104 gamybą. Jau kitą diena pradėjo išpakuoti dėžes su Tu-104 įranga ir dėti į jas IL`ų detales. Prototipas pakilo 1955 metų birželio 17 dieną (lėktuvo vadas J. Alašejev).
 
1955 metų spalio 30 dieną oficialiai baigtas pirmojo serijinio Tu-104 surinkimas. 1956 metų kovo 28 dieną baigti valstybiniai šio lėktuvo bandymai. Tais pačiais metais Nikitos Chruščiovo užsakymu lėktuvas išskrido į Angliją, kur iššaukė didelį susidomėjimą.
 
1956 metų vasarą baigėsi perdavimo skrydžiai ir pirmieji lėktuvai registruoti Vnukovo oro uoste.
 
1956 metų rugsėjo 15 dieną Tu-104 atliko pirmąjį reisą – su tarpiniu nusileidimu Omske per 7 valandas 10 minučių įveikė 4570 km ir nusileido Irkutske. Lėktuvo vadas – J. Barabaš. Po mėnesio pradėti tarptautiniai reisai. Tuo pačiu metu buvo skraidoma su „reklaminiais skrydžiais“ į pasaulio sostines – Tokiją, Pekiną, Budapeštą, Varšuvą, Džakartą. Tais pačiais metais šie lėktuvai pradėjo skrydžius Maskva – Tbilisis, Maskva –Taškentas, Maskva – Chabarovskas.
 
Iki 1957 metų Tu-104 eksploatavo tik AEROFLOT ir SSRS KOP. Tą rudenį pirmasis 75 vietų Tu-104 atskrido į Čekoslovakijos aviakompaniją CSA. Jis buvo registruotas OK-LDA, o vėliau gavo ir vardą – „Praha“. Po jo CSA įsigijo dar du lėktuvus. Aviakompanija pavadino juos „Bratislava“ ir „Brno“. 1960 metais CSA parkas pasipildė ketvirtuoju Tu-104A. Jis pavadintas „Plzenas“. Dar po dviejų metų atskrido penktasis Tu-104A, kuris gavo vardą „Ostrava“. Visi penki laineriai pagaminti Omsko aviacijos gamykloje. O Charkovo aviacijos gamykla 1963 metais pardavė Čekoslovakijai šeštąjį Tu-104A. Jį pavadino „Češske Budejovice“.
 
1957 metų rugsėjo mėnesį lėktuvas jau skraidė reguliariais reisais į Prahą. Tačiau pagrindinis lėktuvo išbandymas buvo transatlantinis skrydis maršrutu Maskva-Niujorkas-Maskva. Trys įgulos pamainomis įveikė šį atstumą per 24 valandas.
 
1958 metų vasario 15 dieną prasidėjo reguliarūs skrydžiai maršrutu Maskva – Vladivostokas su tarpiniais nusileidimais Omske, Irkutske ir Chabarovske. Visus metus Chabarovsko ir Vladivostoko oro uostų specialistai rengėsi reaktyvinės aviacijos reisų padidėjimui. 1959 metų gegužės 16 Tolimųjų rytų civilinės aviacijos valdybos reaktyvinis Tu-104 pradėjo reguliarius skrydžius maršrutu Vladivostokas – Chabarovskas – Kamčiatkos Petropavlovskas. Tačiau tai buvo voliuntaristinis sprendimas- keleivių srautas buvo nedidelis, tad po 3 mėnesių jie buvo nutraukti ir atnaujinti tik 1964 metų kovo 1 dieną.
 
1959 metų gegužės 20 dieną Leningrado valdybos Tu-104A išskrido į pirmą reisą maršrutu Leningradas – Sverdlovskas – Novosibirskas – Irkutskas – Chabarovskas – Vladivostokas. 9200 km įveikdavo per 20 valandų. Reaktyvinislėktuvas buvo tikra sensacija žmonėms. Vladivostoko mokiniams buvo rengiamos ekskursijos į oro uoste stovėjusius lėktuvus.
 
Iki tol šiuo maršrutu skraidydavo lėtaeigiai IL-14 su 12 tarpinių nutūpimų. Dėl to labai kentėjo reisų reguliarumas. Reaktyvinis lėktuvas patikimiau sujungė šiuos du miestus. Vėliau (1966 metais) šiame maršrute jį pakeitė legendinis IL-18. Tarpinių nusileidimų dar sumažėjo. Nuo 1979 metų maršrutą aptarnavo Tu-154.
 
1959 metų balandžio 15 dieną pradėtas eksploatuoti Tu-104B (jo liemuo ilgesnis 1,21 metru ir galėjo skraidinti 100 keleivių). 1960 metais buvo baigta serijinė šio lėktuvo gamyba. Kelis metus Tu-104 buvo pagrindinis keleivinis SSRS magistralinių avialinijų lėktuvas. 1957 – 1959 metais su Tu-104 pasiekti 26 pasaulio rekordai, jis laimėjo aukso medalį Pasaulinėje parodoje Briuselyje.
 
1959 metų liepos 7 dieną atliktas pirmuoju reisu į Kijevą atskrido 100 keleivių ir 1600 kg krovinių.
 
Iš viso pagaminta 200 įvairių modifikacijų Tu-104. Lėktuvas turėjo visą eilę konstrukcinių trūkumų ir buvo nepastovus skrydžio metu. AEROFLOT su jais skraidė iki 1978 metų, o paskutinis šio lėktuvo skrydis įvyko 1986 metais.

 

Rekordai

 
1957 metų rudenį Tu-104 biografija pasipildė pasaulio rekordų virtine. Rugsėjo 6 dieną J.Alašejevo įgula lėktuvu Tu-104 SSSR L5421 pakėlė 20 tonų į 11221 metrų aukštį ir sumušė ankstesnį Vareno rekordą – 1946 metais jis pakėlė 15166 kg krovinį į 2000 metrų aukštį.
 
Rugsėjo 11 dieną ta pati įgula įveikė uždarą 2000 km maršrutą su 20 t kroviniu vidutinišku 897,498 km/val. greičiu. Tai buvo trys rekoradi vieno skrydžio metu.
 
Rugsėjo 24 dieną lakūno Kovaliovo įgula tuo pačiu lėktuvu įveikė uždarą 1000 km maršrutą skraidindamas 10 t krovinį vidutinišku 972,856 km/val. greičiu.
 
1959 metų rugpjūčio 1 dieną lakūno Kovaliov įgula lėktuvu Tu-104B pasiekė pasaulio rekordą gabendami 15 tonų krovinį 1000 km atstumu vidutinišku 1015,86 km/val. greičiu. O rugpjūčio 4 dieną J.Alašejev įgula pakėlė 25 tonų krovinį į 12799 metrų aukštį.
 
1960 metų birželio 2 dieną lakūno Kovaliov įgula lėktuvu Tu-104E pasiekė paskutinį pasaulio rekordą su šio tipo lėktuvu. 15-os tonų krovinį nuskraidino 2000 km atstumu vidutinišku 959,94 km/val. greičiu.

 

Jūsų Skraiduolis