Naujienos
Informacija
Rajonas
Savivaldybė
Veikla
Teisinė informacija
Turizmas
Nuorodos
Į titulinį

Spausdinti Svetainės struktūra Į titulinį administracija@jonava.ltlt en
Paieška svetainėje
Ieškoti

Šiandien:2010 03 28, sekmadienis
TitulinisRajonasIstorija
Istorija

Jonavos miestelis pradėjo formuotis XVII a. iš greta esančio Skarulių dvaro. 1750 m. Augustas III dvarininkei M. Kosakovskienei suteikė privilegiją „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus...“ .
Jonavos rajonas yra beveik pačiame Lietuvos centre, abipus Neries upės, netoli antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Rajone gyvena 52, 26 tūkst. gyventojų, iš jų 34, 87 tūkst. mieste ir 17, 39 kaime. Jonavos r. teritorija, užimanti 944 km2 , suskirstyta į 9 seniūnijas. Jonavos rajonas – vienas iš mažiausių savo plotu respublikoje, tačiau turi garsią praeitį.

ŽYMŪS JONAVOS KRAŠTO ŽMONĖS

ABRAOMAS  KULVIETIS.  Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Jonavos rajone, Kulvos k. A. Kulvietis – lietuvių kultūros veikėjas, teisės daktaras (1537 m.), reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. 1538 – 1541 m. buvo Vilniaus Šv. Onos bažnyčios pamokslininkas. 1539 m. įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą ir jai vadovavo. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už reformacijos idėjas buvo priverstas 1542 m. pasitraukti į Karaliaučių. Buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir partikuliaro (aukštesniosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. partikuliarą perorganizavus į universitetą, tapo Karaliaučiaus universiteto pirmuoju vicerektoriumi (rektoriaus pareigų tuo metu nebuvo) ir graikų bei hebrajų kalbų profesoriumi. Besirūpindamas evangelikų mokslo platinimu, 1545 m. A. Kulvietis paskutinį kartą grįžo į Lietuvą ir ryžtingai dalyvavo Vilniaus tikybinėje veikloje už liuteronų reformaciją. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir daugiau negu 20 psalmių. Savo veikla A. Kulvietis sukūrė  prielaidas pirmajai lietuviškai knygai (1547 m.) pasirodyti. Mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje. Manoma, kad palaidotas Jonavos r. Kulvos sen. Smičkių k. (kapo nuotrauka, paminklo nuotrauka).

 

JERONIMAS RALYS.  Jeronimas Ralys gimė 1876 m. spalio 10 d. Kelmės r. Antkapinio k.

 J. Ralys  – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas.  Baigė Maskvos universitetą. Nuo 1908 m. dirbdamas Lietuvoje ne tik gydė žmones, bet ir rūpinosi jų švietimu. Trūkstant lietuviškos spaudos į „Ūkininką“ ir „Varpą“ rašė korespondencijas, pasirašinėdamas slapyvardžiais. Spaudos draudimo metais parašė apysaką „Rykštės“, 1902 m. išspausdino atskiru leidiniu pasirašęs slapyvardžiu „Nežinomas“. Knyga buvo išspausdinta Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje. Po karo J. Ralio iniciatyva buvo suburtas komitetas vargšams šelpti, jo pirmininku išrinktas J. Ralys. 1921 m. J. Ralys pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Odisėją“, apie pusę „Iliados“ (vertimą užbaigė S. Čiurlionienė, P. Žadeikis ir J. Talmantas, 1930 m.). Ralys mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Palaidotas Jonavos miesto senosiose kapinėse. Paminklas pastatytas 1931 m. rugsėjo 30 d. Paminklo autorius architektas Netiksa (Nuotrauka).

 

PETRAS VAIČIŪNAS.    Petras Vaičiūnas gimė 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos r.

P. Vaičiūnas – poetas, dramaturgas, vertėjas. Į lietuvių kalbą išvertė F. Šilerio, G. Hauptmano, H. Ibseno, O Vaildo, ir kt. autorių kūrinių. 1920 – 1923 metais P. Vaičiūnas buvo Valstybinio teatro direkcijos narys, 1931 – 1932 ir 1935 – 1939 metais – teatro repertuaro komisijos narys. P. Vaičiūnas ypač iškilo kaip dramaturgas. Savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną parašęs po naują dramą. Parašė daugiau kaip 20 dramų, tai „Sudrumstoji ramybė“, „Nuodėmingas angelas“, „Stabai ir žmonės“, „Tikruoju keliu“, „Tėviškės pastogėj“, „Patriotai“, „Prisikėlimas“, „Aukso žaismas“, „Naujieji žmonės“, „Sulaužyta priesaika“, „Aukso granata“, „Varpų giesmė“ ir kt. Žiūrint iš laiko perspektyvos, P. Vaičiūno drama atrodo atlaikiusi prabėgančio laiko išmėginimą. Mirė P. Vaičiūnas 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje. Jonavos r. Piliakalnių kaime yra išlikusi P. Vaičiūno sodyba, veikia muziejus (nuotraukos).

 

Parengta pagal:

Lietuvių enciklopedija, 15 tomas, 1990 m. , Vilnius //
 Trečiakauskas K., Jeronimas Ralys, 1995 m., Kaunas //
Tūkstantmečio knyga, I tomas, 1999 m, Kaunas

Parengė G. Mrazauskienė, 2004 m. .

 

   
@ 2006, Jonava. Visos teisės saugomos.
Sprendimas Fresh Media.