Nausodžio seniūnija yra į pietvakarius nuo Plungės. Ji ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis, Klaipėdos rajonu. Plotas – 81,5 kv.km, iš jų aramoji žemė užima 60,3 kv.km, miškai – 12,4 kv.km, kiti plotai – 8,8 kv.km. 
     Nausodžio seniūnijoje (2003 m.) gyvena 3678 žmonės, iš jų 1797 vyrai ir 1881 moterys. Vaikų iki 16 metų yra 750, t.y. 20 proc. gyventojų, pensininkų – 860, t.y. 23 proc. ir darbingo amžiaus žmonių yra 2068, t.y. 57 proc. gyventojų. Seniūnijoje yra 1232 namų ūkiai. Seniūnijos teritorijoje yra 18 kaimų: Gandinga, Jodėnai, Juodeikiai, Kalniškiai, Kaušėnai, Karklėnai, Klepsčiai, Maceniai, Mardosai, Mažiavos, Nausodis, Noriškiai, Prūsaliai, Santakio, Stonaičiai. Šložiai, Varkaliai, Vieštovėnai. Didžiausias kaimas – Varkaliai, čia gyvena 1277 gyventojai, mažiausias – Klepsčiai (1 gyventoja). Seniūnijos centras – Varkaliai yra šiaurės rytiniame pakraštyje, prie Plungės – Klaipėdos plento. Nuo Varkalių iki Plungės yra tik 3 km. 
     Seniūnijos teritoriją kerta didžiausios rajono upės – Minija ir jos dešinysis intakas Babrungas. Be to, šiauriniame seniūnijos pakraštyje tyvuliuoja Gandingos tvenkinys (88 ha). Viena jo dalis priklauso Plungės miestui, kita – seniūnijai. Didžiausi miškai yra pietuose ir vakaruose. tarp jų išsiskiria Vieštovėnų ir Karklėnų miškų masyvai. Įspūdingas Gandingos piliakalnis, jo aukštis 111,8 m.
     Istorija. Nausodžio seniūnijoje stūkso Gandingos piliakalnis, kuris saugo praeities paslaptis. Istorikai mano, kad pirmieji gyventojai Gandingos apylinkėse pasirodė 1 tūkstantį metų prieš mūsų erą. V-VIII a. Gandingoje stovėjo medinė pilis, o šalia driekėsi gyvenvietė. XII a.Gandingos žemes mindė kryžiuočiai. XV a. įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. XVII-XVIII a.- švedai galutinai sunaikino šį miestą. O juk 1520 m.Gandinga buvo Žemaitijos kunigaikštijos administracijos  vienetas, vadinamas Gandingos tėvūnija. Iki XVI a. Gandinga buvo seniūnijos centras, jai priklausė ir Plungė. Tik vėliau, Plungė, įsikūrusi prie didesnių prekybinių kelių, ėmė vis labiau stelbti Gandingą. XVII a. seniūnija persikėlė į Plungę, Gandingai beliko tik didžiuotis savo praeitimi ir didžiuoju piliakalniu, nuo kurio atsiveria puikus kraštovaizdis. Ant jo kunigaikštis M.Oginskis mėgdavo švęsti savo vardines.
     Kunigaikščio M.Oginskio orkestre grojo jaunasis M.K.Čiurlionis, kuris 1908 m. Karklėnų kaime sutiko savo būsimą žmoną Sofiją Kymantaitę. Čia praėjo pati laimingiausia jų vasara. 
     Dabartis. Seniūnijos centre, Varkaliuose, yra dešimtmetė mokykla, medicinos punktas, kelios parduotuvės. Seniūnijos teritorijoje yra Plungės miesto nutekamųjų vandenų valymo įrengimai, medelynas, Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla, Karklėnų, Juodeikių, Stonaičių pradinės mokyklos, Prūsalių darželis – mokykla.  Stonaičiuose veikia pensionatas, kuriame gyvena ir gydosi sutrikusio intelekto žmonės. 
     Verslas. Seniūnijoje įregistruota 41 įmonė. Nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja, bet dideli ūkiai tik keli. Apie 200 ūkininkų gyvena ūkiuose, kurių dydis 3-10 ha, apie 900 turi 2-3 ha dydžio ūkius. Kitos seniūnijoje plėtojamos verslo šakos: prekyba, gyventojų aptarnavimas, elektros gamyba, medienos perdirbimas. Kadangi seniūnija priemiestinė, nemažai žmonių dirba Plungės mieste.
     Įžymūs žmonės, kilę šios seniūnijos: dirigentas Juozas Domarkas, literatūros kritikas Alfonsas Gusčius, biologijos mokslų daktarė Jadvyga Monstvilaitė. Iš Juodeikių yra kilęs A.Vaišvila, 1863 m. valstiečių sukilimo Plungės valsčiuje sąjūdžio vadas. Kaušėnuose gimė istorikas prof. dr. Zenonas Ivinskis.
     Saugomos teritorijos: 3 piliakalniai,  15 kapaviečių, žydų tautybės žmonių kapinės Kaušėnų ir Vieštovėnų kaimuose.
     Lankytinos vietos: Gandingos piliakalnis, du Varkalių piliakalniai, Kapukalnis Mardosų kaime, ant kurio pastatyta skulptūra „Karžygys” – Gandingos karžygiams pagerbti (autorius L.Černiauskas), Mingėlos ąžuolas Vieštovėnų kaime, ąžuoliukų alėja ir skulptūra sukilimo vadui A.Vaišvilai atminti Vieštovėnų kaime, sodyba Mardosų kaime, kurioje gyveno Žemaitijos sukilimo vadas kpt. Jonas Noreika – generolas „Vėtra”, žydų kapinės Kaušėnų ir Vieštovėnų kaimuose.