 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 165 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Religinės apraiškos iš viso pasaulio
Religijotyra – tarpdisciplininis sekuliarusis mokslas, tyrinėjantis religiją ir jos apraiškas visuomenėje, jų įtaką žmonių socialiniam elgesiui.
Aprašo, lygina, interpretuoja įvairius tikėjimus, ieško bendrų religinio suvokimo bruožų. Teologija koncentruojasi į dieviškųjų būtybių veiklos, intencijų interpretacijas, nagrinėja religijas iš vidinio aspekto, tuo tarpu religijotyra tiria religijas kaip socialinį darinį pasitelkdama socialinės filosofijos, kultūrinės antropologijos, psichologijos, psichoanalizės, istorijos, sociologijos žinias.
Nors religijos kaip socialinio reiškinio tyrinėjimai ir lyginimai žinomi nuo antikinės filosofijos laikų, šiuolaikinės religijotyros pagrindai susiformavo XIX a. Plataus masto religijų lyginimą ir aiškinimą pradėjo Maksas Miuleris. Vėliau įvairūs filosofai, sociologai, psichologai (Emilis Diurkheimas, Karlas Marksas, Džeimsas Freizeris, Karlas Jungas, Zigimundas Froidas ir kt.) savo darbuose plėtojo religijos aspektus. Visgi, bene plačiausią religijų ir mitų analizę atliko rumunų religijotyrininkas Mirča Eliadė.
Lietuvoje mokslinė religijotyra pradėta XX a. antroje pusėje, tačiau ji rėmėsi daugiau etnografiniais religijos tyrinėjimais. Moderniosios lietuvių reigijotyros atstovais galima išskirti Norbertą Vėlių, Gintarą Beresnevičių, Algirdą Julių Greimą, Mariją Gimbutienę. Religijotyra dėstoma VDU Teologijos fakultete.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Maltai ir Sindziangui (Uigūrijai). Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
|
Henrikas Senkevičius (arba Henrikas Sienkievičius, lenk. Henryk Sienkiewicz, pilnas vardas: lenk. Henryk Adam Aleksander Pius Sienkiewicz, 1846 m. gegužės 5 d., Wola Okrzejska, Lenkijos Kongreso karalystė, Rusijos imperija – 1916 m. lapkričio 15, Vevey, Šveicarija) – lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją.
Slapyvardis „Litwos“. Kilęs iš totorių, apsigyvenusių Lietuvoje XV ir XVI amžiuje, bajorų (herbas „Oszyk“). Varšuvoje baigė gimnaziją. 1866–1870 m. mokėsi Medicinos ir Istorijos-Filologijos fakultetuose pagrindinėje mokykloje (nuo 1869 m. Varšuvos universitetas).
Spaudoje, dar būdamas studentu, debiutavo savaitraštyje „Przegląd Tygodniowy“. Nuo 1873 m. nuolatinis „Gazeta Polska“ feljetonistas. Nuo 1874 ėmė vadovauti savatraščio „Niwa“ literatūriniam skyriui. Vėliau, nuo 1882 m. – konservatyvaus laikraščio „Słowo“ redaktorius.
1881 m. vedė Mariją Szetkiewicz, kuriai 1885 m. mirus nuo tuberkuliozės, liko su dviem vaikais. 1888 m., kai anoniminis gerbėjas suteikė jam 15 tūkstančių rublių, sukūrė savo žmonos vardo fondą, iš kurio mokėjo stipendijas tuberkulioze sergantiems kultūros veikėjams. 1893 m. įvyko antrosios vedybos su Marija Wołodkowicz iš Odesos, kurios 1895 m. baigėsi skyrybomis žmonos iniciatyva. 1904 m. dar viena santuoka su Marija Babska.
Daugiau.
Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premijos laureatai.
|
|
.jpg)
Vikisritys
