Pietų Osetija

Республикӕ Хуссар Ирыстон
Respublikæ Xussar Iryston


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Prezidentas

Domentijus Kulumbegovas

Ministras Pirmininkas

Plotas
– Iš viso
– % vandens

3 900 km² (?)
nėra duomenų

Gyventojų
– 2013
– Tankis

51 547 (?)
13 žm./km² (?)

BVP
– Iš viso
– BVP gyventojui

nėra duomenų
nėra duomenų mlrd. - (?)
nėra duomenų - (?)

Valiuta

Rusijos rublis

Laiko juosta
– Vasaros laikas

UTC +3
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Gruzijos
1991 m. gruodžio 21 d.

Valstybinis himnas

Pietų Osetijos himnas

Interneto kodas

.nėra

Šalies tel. kodas

+995

Pietų Osetijos Respublika Республика Южная Осетия Пსამხრეთი ოსეთია

Įkurta

1921 m. gruodžio 12 d.

Pietų Osetija Gruzijos žemėlapyje

Pietų Osetijos Respublika (Pietų Osetija; oset. Республикæ Хуссар Ирыстон; rus. Республика Южная Осетия; gruz. სამხრეთი ოსეთია) – de facto nepriklausoma respublika, formaliai – Gruzijos dalis. Sostinė – Cchinvalis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Griūvant TSRS tuometinė Pietų Osetijos autonominė sritis Gruzijos sudėtyje pareikalavo didesnių autonominių teisių. Gruzijai šias atsisakius suteikti, Pietų Osetijoje kilo separatistinis judėjimas, remiamas Rusijos. Gruzija karine jėga bandė malšinti separatistus. 2001 m. balandžio 8 d. referendumu priimta Pietų Osetijos Konstitucija. 2006 m. lapkričio 12 d. remiantis referendumo rezultatais Pietų Osetija paskelbė savo nepriklausomybę, kurią vėliau pripažino keturios valstybės: Rusija, Nikaragva, Venesuela ir Tuvalu. Rusijos Federacija 2006 m. spalio 1 d. Pietų Osetijos teritorijoje pradėjo išduoti gyventojams Rusijos Federacijos piliečio pasus.

2008 m. karas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Karas Pietų Osetijoje (2008).

2008 m. rugpjūčio 8 d. tarp Gruzijos ir separatistinės autonomijos pajėgų įvyko susirėmimai. Gruzija atakavo Cchinvalio miestą ketindama ji atsiimti iš separatistinio režimo. Mūšiuose naudojama sunkioji technika, aviacija bei reaktyvinė artilerija^[1]. Žuvo šimtai žmonių, daug sužeista.

Kaip atsakas į mėginančios atsiskirti Gruzijos dalies puolimą į Pietų Osetijos teritoriją įvesti papildomi Rusijos kariniai daliniai ir pradėjo karą prieš Gruziją^[1]. Rusijos lėktuvai bombardavo du Gruzijos miestus bei gruzinų pozicijas, Rusija pasiuntė karinės technikos iš Š. Osetijos. Gruzijos kariuomenė kurį laiką kontroliavo beveik visą Cchinvalį ir buvo paskelbusi vienpuses paliaubas bei siūlymą osetinams pasiduoti. Tačiau Rusijos aviacija smogė gruzinų aviacijos bazėms šalia Tbilisio. Atsakydama į Rusijos puolimus Gruzija pareiškė, jog gali paskelbti Rusijai karą. Gruzija paskelbė visuotinę mobilizaciją. Apie 150 Rusijos tankų atvyko į Cchinvalį ir susirėmė su gruzinų pajėgomis. Gruzinai apleido pozicijas mieste, kurį užėmė Rusija. Galiausiai Rusijos invazinės pajėgos užėmė Gruzijos separatistines teritorijas, Pietų Osetija ir Abchaziją, bei kitas Gruzijos teritorijas. Rusijos pajėgos sunaikino nemaža dalį Gruzijos infrastruktūros, apskaičiuota žala Gruzijai siekia 2 mlrd. JAV dolerių.^{[reikalingas šaltinis]} Cchinvalio miestas visiškai sunaikintas. Buvo pasirašyta paliaubų sutartis, kuri numatė Gruzijos ir Rusijos karinių dalinių pozicijos atstatymą į padėtį, buvusią iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nepraėjus 3 savaitėms po teritorijų užėmimo Rusija pripažino teritorijų nepriklausomybę.

Pietų Osetijos turima ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Osetijos turima karinė technika:^{[reikalingas šaltinis]}

87 tankai (T-72 ir T-55)
80 pėstininkų kovos mašinų BMP-1 ir BMP-2
90 šarvuotųjų transporterių BTR-70 ir BTR-80
? šarvuočiai BMD-1 ir BRMD-2 (skaičius nežinomas)
3 sraigtasparniai MI-8
23 reaktyvinės salvinės kovos mašinos BM-21 Grad
4 85 milimetrų pabūklai D-44
100 milimetrų zenitines ugnies pabūklai (skaičius nežinomas)
42 savaeigiai artilerijos pabūklai 122 mm 2C1 Gvozdika ir 152 mm 2C3 Akacija
40 82 mm ir 120 mm minosvaidžių
30 122 mm haubicų D-30

? raketiniai zenitiniai kompleksai C–5 ir C-8 (įrengti ant sunkvežimių, kiekis neskelbiamas).
? nešiojami zenitiniai kompleksai Strela-10 (kiekis neskelbiamas)
? zenitinės artilerijos savaeigės ZSU-23-4 Šilka (kiekis neskelbiamas)
200 nešiojamų zenitinių kompleksų Igla.
Greitašaudžių artilerijos pabūklų skaičius neskelbiamas.
23 zenitinės artilerijos patrankos ZU-23-2 (komplekte su vilkikais MT–LB)
?? Nežinomas skaičius 12,7 mm kulkosvaidžių DŠKM, NSV Utios

Prieštankiniai ginklai:

granatsvaidžiai RPG-7,
vienkartiniai granatsvaidžiai RPG-8, RPG-22, RPG-27.
stoviniai prieštankiniai granatsvaidžiai SPG-9
virš 200 prieštankinių valdomų raketų įrenginių (9K14/9K11 „Maliutka“, 9K111 „Fagot“, 9K113 „Konkurs“, 9M113 „Konkurs – M“)