Kappon ti Europa
Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
|
||||
---|---|---|---|---|
|
||||
Pasasao: Nagkaykaysa iti Nagdudumaan[1][2][3] | ||||
|
||||
Politikal a sentro | Bruselas Luxembourg Strasbourg |
|||
Dagiti Opisial a pagsasao | ||||
Nagan dagiti umili | Europeano[4] | |||
Dagiti naikameng nga estado | ||||
Dadaulo | ||||
- | Konseho ti Europa | Herman Van Rompuy | ||
- | Komision a Europa | José Manuel Barroso | ||
- | Parlamento a Europa | Martin Schulz | ||
- | Konseho ti KE | Dinamarka | ||
Lehislatura | Lehislatura iti KE | |||
- | Akin-ngato a kamara | Konseho ti KE | ||
- | Akin-baba a kamara | Parlamento ti Europa | ||
Pannakabangon | ||||
- | Tulag ti Paris | 23 Hulio 1952 | ||
- | Tulag ti Roma | 1 Enero 1958 | ||
- | Tulag ti Maastricht | 1 Nobiembre 1993 | ||
- | Tulag ti Lisbon | 1 Disiembre 2009 | ||
Kalawa | ||||
- | Dagup | 4,324,782 km2 1,669,807 sq mi |
||
- | Danum (%) | 3.08 | ||
Populasion | ||||
- | 2011 (karkulo) | 502,486,499 [5] | ||
- | Densidad | 116.2/km2 300.9/sq mi |
||
GDP (PPP) | 2010 (IMF) karkulo | |||
- | Dagup | $15,788 trillion | ||
- | Tunggal maysa a tao | $31,548 | ||
GDP (nominal) | 2010 (IMF) karkulo | |||
- | Dagup | $17,960 trilion | ||
- | Tunggal maysa a tao | $35,742 | ||
Gini (2010) | 30.4 kalalainganna |
|||
HDI (2011) | 0.876[6] nangato unay · Maika-13 / Maika-25a |
|||
Kuarta |
|
|||
Sona ti oras | (UTC+0 aginggana ti +2) | |||
- | Kalgaw (DST) | (UTC+1 aginggana ti +3[nb 1]) | ||
Kodigo ti panagtawag | Kitaen ti listaan | |||
TLD ti internet | .eu[nb 2] | |||
Website europa |
Ti Kappon ti Europa ket maysa nga ekonomia ken politikal a kappon wenno konpederasion dagiti 27 a naikameng nga estado a nangrunaan idiay Europa.[7]Ti Kappon ti Europa ket nagtaud manipud ti Karbon ken Paslep a Komunidad ti Europa ken ti Komunidad a Komunidad ti Europa, a inpatakder babaen dagiti innem a pagilian idi 1959. Iti mangibabaet a taw-tawen ti Kappon ti Europa ket dimmakkel babaen ti panakaiserrek dagiti baro a naikameng nga estado, ken ti kabilegan baben ti panaginayon iti annuroten a maipanggep kadagiti lugar na. Ti Tulagan a Maastricht ket naipatakder na ti Kappon ti Europa babaen ti agdama a nagan na idi 1993.Ti kaudian a panagpasayaat ti batay-linteg ti Kappon ti Europa, ti Tulagan iti Lisbon ket naipuersaan idi 2009.
Daytoy nga artikulo dagiti nangruna nga artikulo ket pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panagnayon wenno panagtarimaan iti daytoy. |
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- Paammo
- Dagiti nagibasaran
- ^ Barnard, Catherine (Agosto 2007). The Substantive Law of the EU: The four freedoms (2 nga ed.). Oxford University Press. p. 447. ISBN 9780199290352.
- ^ a b "United in diversity". Europa (web portal). Komision ti Europa. Naala idi 20 Enero 2010. "'Nagkaykaysa iti Nagdudumaan' ket isu ti pasasao iti Kappon ti Europa. Ti kayat na a saoen ti pasasao ket, babaen ti EU, Dagiti taga Europa ket nagkaykaysaa iti panagtinnulingan para iti kappia ken panagrangrang-ay, ken dagiti sabsabali a kultura, ug-ugali ken pagsasao iti Europa ket nasayaat a tagikua para iti kontinente."
- ^ "Parlamento ti Europa: The Legislative Observatory". Europa (web portal). Komision ti Europa. Naala idi 20 Enero 2010. "ti pasasao 'Nagkaykaysa iti Nagdudumaan' ket maaramid to kadagidiay Parlamento nga opisial a dokumento;"
- ^ Ti New Oxford Amerikano a Diksionario, Maikadua nga Edn., Erin McKean (nagurnos), 2051 pampanid, Mayo 2005, Oxford University Press, ISBN 0-19-517077-6.
- ^ "Total population as of 1 Enero". Eurostat. Naala idi 23 Oktubre 2010.
- ^ Calculated using UNDP data for the member states with weighted population.
- ^ "European". Oxford English Dictionary. Naala idi 3 Oktubre 2011. "5 b. spec. Naipanaganan ti maysa a dagiti agparangrang-ay aserio iti ekonomia ken politika a kap-kappon baben dagiti naibaga a pagilian iti Europa manipud idi 1952 ken iti agdama, a kas Komunidad ti Ekonomia iti Europa, Komunidad ti Europa, Kappon ti Europa."
- Literatura