Jungtiniai Arabų Emyratai
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | Arabų | ||||
| Sostinė | Abu Dabis | ||||
| Didžiausias miestas | Dubajus | ||||
| Valstybės vadovai | Chalifa bin Said al-Nahjan
Valdovas
Maktoum bin Rašid Al Maktoum
Vyriausybės vadovas
|
||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
83 600 km² (116) 0 % |
||||
| Gyventojų – 2015 – Tankis |
9 157 000 (93) 55 žm./km² (150) |
||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2006 (progn.) 129,40 mlrd. $ (55) 49 700 $ (3) |
||||
| Valiuta | Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas (AED) | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1971 m. gruodžio 2 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Jungtinių Arabų Emyratų himnas | ||||
| Interneto kodas | .ae | ||||
| Šalies tel. kodas | 971 | ||||
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje.[1] JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.
Turinys
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
 |
|---|
| Omano istorija |
| Maganas |
| Omano imamatai: |
| Pirmasis > Antrasis > Trečiasis |
| Svetimšalių valdymas: |
| Bujidai (972-1050) > Seldžiukai (1053-54) |
| Nabhani dinastija |
| Portugalai, Osmanai |
| Omano imperija: |
| Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai |
| Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57) |
| Omanas, JAE |
- Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų istorija. Iki XIX a. – Omano istorija.
Jungtiniai Arabų Emyratai – valstybė, susiformavusi XIX a. kaip britų kolonijinės politikos pasekmė. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio Omano regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos.
Nuo XVI a. teritorija buvo žinoma kaip Piratų krantas, kadangi šiose vietovėse klestėjo daugybė piratų, kurie trukdė Persijos įlankos prekybai. Piratų negalėjo sutramdyti nei europiečių, nei arabų pajėgos. Čia susiformavo daug smulkių emyratų, kurie valdė svarbiausius prekybinius miestus.
1853 m. galiausiai pasirašyta paliaubų sutartis su Britanija, po kurios teritorija tapo žinoma kaip Paliaubų krantas arba Paliaubų Omanas. Vėlesnėmis sutartimis Britanija tapo teritorijos globėja, turinti teisę spręsti visus emyrų tarpusavio ginčus.
Su Britanija sutartis buvo pasirašę 7 emyrai. Iš pradžių tarp emyratų pirmavo Dubajus, tačiau XX a. prasidėjus naftos bumui, Abu Dabis ėmė sparčiai vystyti ekonomiką ir pralenkė savo pirmtakus.
1971 m. turėjo baigtis sutartis su Britanija ir Persijos įlankos šalys, saugomos Britanijos (7 emyratai, Bahreinas ir Kataras) planavo sukurti sąjungą iš 9 šalių. Tačiau nesusitarus dėl sąlygų, Bahreinas ir Kataras paskelbė nepriklausomybes, o tapę nepriklausomi septyni emyratai, vadovaujant Abu Dabiui, suformavo tarpusavio sąjungą. Taip gimė JAE.
Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]
Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys emyrai (šeichai). Jų valdžia paveldima.
Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]
Jungtiniai Arabų Emyratai skirstomi į 7 emyratus – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Sostinių pavadinimai tokie patys, kaip ir kiekvieno Emyrato.
| Vėliava | Emyratas | Arabiškas vardas | Sostinė | Gyventojų
skaičius.[2] |
bendro
skč. dalis |
plotas (km²)[2] | bendro ploto
dalis |
Gyv. tankis |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
Abu Dabis | أبو ظبي | Abu Dabis | 1 678 000 | 38,8 % | 67 340 | 86,7 % | 25 |
 |
Adžmanas | عجمان | Adžmanas | 258 000 | 6,0 % | 259 | 0,3 % | 996 |
 |
Dubajus | دبي | Dubajus | 1 306 000 | 30,2 % | 3885 | 5,0 % | 336 |
 |
Fudžeira | الفجيرة | Fudžeira | 127 000 | 2,9 % | 1165 | 1,5 % | 109 |
 |
Ras Al Chaima | رأس الخيمة | Ras Al Chaima | 205 000 | 4,7 % | 1684 | 2,2 % | 122 |
|
Šardža | الشارقة | Šardža | 678 000 | 15,7 % | 2590 | 3,3 % | 262 |
 |
Um El Kaivainas | أم القيوين | Um El Kaivainas | 68 000 | 1,6 % | 777 | 0,9 % | 88 |
 |
JAE | الإمارات العربية المتحدة |
Abu Dabis | 4 320 000 | 100 % | 77 700 | 100 % | 56 |
Geografija[taisyti | redaguoti kodą]
Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabijos dykumoje, prie Persijos įlankos. Plotas – 83 600 kvadratinių kilometrų. Ribojasi su šiomis šalimis:
- Omanu (410 km)
- Saudo Arabija (457 km)
Tai valstybė, kurios plotas apytiksliai 83 600 km², esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Emyratų krantus skalauja Persijos ir Omano įlankos vandenys. Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabų pusiasalio rytuose. Rytuose jie ribojasi su Omanu, pietuose ir vakaruose – su Saudo Arabija ir šiaurės vakaruose – su Kataru. Sausumos sienos eina per dykumas ir nėra tiksliai nustatytos. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima smėlio dykumos. Rytuose iškilę Hadžaro kalnai, kuriuose yra aukščiausias šalies taškas (1910 m, Džabal Bil Aisas).
Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyrauja karštas ir sausas tropinis klimatas. Hadžaro kalnuose kiek vėsiau. Šiame pietiniame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms. Liūtys būna maždaug kartą per 15 metų. Europiečių poilsiui tinkamiausias sezonas spalio–gegužės mėnesiai, kuomet kaitrią saulėtą dieną ima keisti vėsus vakaras.
Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]
Anksčiau ekonomika buvo silpna (XX amžiaus viduryje JAE iš esmės buvo trečiojo pasaulio šalis); atradus naftą staigiai suklestėjo. Sėkmingai įsisavinus naftos teikiamas pajamas, per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šalis pažengė toli į priekį. Vienas pagrindinių ekonominių uždavinių yra diferencijuoti ekonomiką, kad ši būtų menkiau priklausoma nuo išsibaigsiančių naftos išteklių. Stengiamasi vystyti turizmą.
JAE išgarsėjo ambicingais statybų projektais. Tačiau 2009 m. prasidėjusi ekonominės pasaulio krizė stipriai paveikė ekonominę JAE padėtį. 2009 m. pabaigoje JAE valstybės skola siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių, išaugusi po statybų sektoriaus nuosmukio.[3]
Demografija[taisyti | redaguoti kodą]
Dėl milžiniškos imigracijos (kuri vyksta dėl šalyje siūlomų gerai mokamų darbų) arabai tapo mažuma. Emyratuose gimę arabai – dar didesnė mažuma. Nemažai gyventojų yra iš Irano, Indijos, Pakistano bei Šiaurės Afrikos, jie čia gyvena geriau, nei dirbdami tokį pat darbą savo šalyje, tačiau vidutiniškai prasčiau nei Emyratų arabai.
Valstybinė kalba – arabų, tačiau šalyje plačiai vartojama anglų kalba. Arabiškai kalba toli gražu ne visi. Kadangi šalyje daug imigrantų, paplitusios urdų, hindi, farsi kalbos. Aptarnaujančios sferos darbuotojai dažnai kalba ir kitomis europiečių kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų.
Vyraujanti religija – islamas (daugiausia sunizmas), tačiau tarp imigrantų yra nemažai hinduistų, krikščionių, budistų ir kt. religijų atstovų.
Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]
Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]
- Jungtinių Arabų Emyratų ryšiai
- Jungtinių Arabų Emyratų transportas
- Jungtinių Arabų Emyratų karinės pajėgos
- Jungtinių Arabų Emyratų tarptautiniai santykiai
- Jungtinių Arabų Emyratų šventės
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
Žemėlapiai[taisyti | redaguoti kodą]
- JAE fizinis žemėlapis
- JAE politinis žemėlapis
- JAE pagrindinių kelių žemėlapis
- JAE žemėlapis per googlemaps
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ COUNTRY COMPARISON :: OIL – PROVED RESERVES
- ↑ 2,0 2,1 "Census 2005." Ministry of Economy and Planning, Government of the United Arab Emirates: 2005. Nuoroda tikrinta 2009-11-13.
- ↑ http://www.lrytas.lt/-12593238721258813859-aktoriaus-b-pitto-ir-futbolininko-d-beckhamo-milijonus-prarijo-nekilnojamojo-turto-kriz%C4%97-dubajuje-nuotraukos.htm Lrytas.lt Aktoriaus B. Pitto ir futbolininko D. Beckhamo milijonus prarijo nekilnojamojo turto krizė Dubajuje
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
|
|||||||||||||
