Terorizmas
Terorizmu (lot. terreo 'aš gąsdinu'[1]) paprastai yra vadinamas organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o pagrindinis ginklas – baimė. Metodai, kuriuos pasirenka teroristai, tarnauja šiam tikslui. Teroristų metodai (žmonių grobimas, sprogdinimai, individualūs ir grupiniai nužudymai, infrastruktūros gadinimas, įsilaužimai į kompiuterinius tinklus ir pan) yra nusikalstami.
Apibrėžimo prieštaringumas[taisyti | redaguoti kodą]
Terorizmas neturi aiškaus, teisinio apibrėžimo.[2][3] Valstybės veiksmai (žydų genocidas, stalinizmo trėmimai, 1945 m. kovo 10–12 d. Tokijo bombardavimas, per kurį žuvo apie 100 000 civilių) paprastai terorizmu nevadinami. Tačiau toks skirstymas nėra nusistovėjęs: pagal kitus šaltinius galimas taip pat ir valstybės vykdomas terorizmas.[4][5] ir būtent šia prasme terminas buvo pirmąkart pavartotas (įvardijant 1793–1794 m. Jakobinų organizacijos veiksmus Prancūzijoje).[6] Iš kitos pusės, nusikaltimai be religinių ar politinių motyvų (šantažas, reketas) irgi retai vadinami terorizmu, net jei naudojami panašūs metodai (bauginimas, sprogdinimai ir pan). Keršto, asmeninės neapykantos sąlygojami veiksmai nelaikomi terorizmu.[7]
Sąvoka teroristas turi stiprią neigiamą prasmę.[8] Paprastai taip įvardijami organizacijų nariai vengia šios sąvokos ir save vadina separatistais, partizanais ar laisvės kovotojais. Kaltinimas terorizmu gali būti politinis argumentas, ne visada akivaizdžiai neabejotinas.[9] Pavyzdžiui, terorizmu buvo kaltintas Nobelio taikos laureatas Nelsonas Mandela.[10]
Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]
Terorizmą yra naudoję tiek dešiniojo, tiek ir kairiojo sparno polinės grupės, tautinio išsivadavimo judėjimai, daugelis religijų, taip pat tiek revoliucionieriai, tiek ir tuo metu valdančios vyriausybės.[5] Jis labiausiai paplitęs vidutinės politinės laisvės šalyse ir mažiau paplitęs iš tiesų demokratinėse valstybėse.[11] Terorizmas yra efektyvus kovos metodas. [12] Religinis terorizmas labiausiai būdingas islamui, krikščionybei ir judaizmui, iš kurių pirmauja musulmonai,[7] nors oficialūs religijų atstovai, tikinčiųjų dauguma toms akcijoms gali ir nepritarti.
Terorizmo vykdytojai[taisyti | redaguoti kodą]
Terorizmą neretai planuoja bei vyko nedidelės, gerai organizuotos grupelės, susaistytos stiprių socialinių ryšių (artimi draugai, šeimos nariai ir pan). Būtent tokios grupelės yra įvykdžiusios žinomiausias, daugelį aukų nusinešusias XXI amžiaus terorizmo akcijas: Rugsėjo 11 d. atakas, 2005 m. Londono metro sprogdinimus, 2008 m. Mumbajaus atakas, 2002 m. Balio sprogdinimus ir pan.[13] Jos gali būti remiamos tarptautinių terorizmo organizacijų, valstybių, atstovauti religinius judėjimus ar teigti, jog atstovauja. Teroristą labiau motyvuoja solidarumo su savo draugais, organizacija jausmas nei politiniai ar strateginiai tikslai, kurie neretai būna prieštaringi ir migloti.[12]
Tyrimais nustatyta, jog dauguma teroristų nėra iš nuskurdusių šeimų, žymi jų dalis turi aukštesnįjį ar net ir aukštąjį išsilavinimą.[14]. Saugodamiei demaskavimo, teroristai sėkmingai neišsiduoda jokia neįprasta apranga ar elgesiu, iki pat teroro akto pradžios.[15][16] Daugumą terorizmo akcijų įvykdo kariui tinkamo (16–40 metų) amžiaus vyrai.[16]
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Kim Campbell. "When is 'terrorist' a subjective term?", Christian Science Monitor, September 27, 2001. Nuoroda tikrinta 2010-01-11.
- ↑ Angus Martyn, The Right of Self-Defence under International Law-the Response to the Terrorist Attacks of 11 September[neveikianti nuoroda], Australian Law and Bills Digest Group, Parliament of Australia Web Site, 12 February 2002.
- ↑ Thalif Deen. „Politics: U.N. Member States Struggle to Define Terrorism“, Inter Press Service, 25 July 2005.
- ↑ (2005) Global Matrix: Nationalism, Globalism and State-Terrorism. London and New York: Pluto Press.
- ↑ 5,0 5,1 "Terrorism." Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2015-01-07.
- ↑ "Online Etymology Dictionary." Etymonline.com: 1979-10-20. Nuoroda tikrinta 2009-08-10.
- ↑ 7,0 7,1 Tomas Kesiūnas (2006). Kam priklauso terorizmo monopolis? lrytas.lt
- ↑ Hoffman, Bruce (1998). Inside Terrorism. Columbia University Press. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-231-11468-0“.. See review in "Inside Terrorism", The New York Times.
- ↑ „Kas vienam laisvės kovotojas, tas kitam teroristas“ [1]
- ↑ http://www.huffingtonpost.com/2013/12/05/nelson-mandela-terrorist_n_4394392.html
- ↑ "Freedom squelches terrorist violence: Harvard Gazette Archives."
- ↑ 12,0 12,1 Abrahms, Max. „What Terrorists Really Want: Terrorist Motives and Counterterrorism Strategy“ (PDF). International Security, 32 (4), 86–89 (March 2008). DOI:10.1162/isec.2008.32.4.78. ISSN 0162-2889. Pasiektas 2008-11-04.
- ↑ Sageman, Mark (2004). Understanding Terror Networks. Philadelphia, PA: U. of Pennsylvania Press, 166–67. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0-8122-3808-2“..
- ↑ (2009) Superfreakonomics: global cooling, patriotic prostitutes, and why suicide bombers should buy life insurance. William Morrow, 62, 231. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0-06-088957-9“.. citing Alan B. Krueger, What Makes a Terrorist (Princeton University Press 2007); Claude Berrebi, „Evidence About the Link Between Education, Poverty, and Terrorism among Palestinians“, Princeton University Industrial Relations Section Working paper, 2003 and Krueger and Jita Maleckova, "Education, Poverty and Terrorism: Is There a Causal Connection? " Journal of Economic Perspectives 17 no. 4 (Fall 2003 / 63.
- ↑ Sean Coughlan. "Fear of the unknown", BBC News, 21 August 2006. Nuoroda tikrinta 2010-01-11. “A passenger on the flight, Heath Schofield, explained the suspicions: "It was a return holiday flight, full of people in flip-flops and shorts. There were just two people in the whole crowd who looked like they didn't belong there."”
- ↑ 16,0 16,1 Library of Congress – Federal Research Division The Sociology and Psychology of Terrorism.
