Valdymo forma

Valdymo forma – sistema, pagal kurią valdoma valstybė. Jos klasifikuojamos pagal įvairius bruožus: institucijas, kuriose sutelkta pagrindinė galia, valdančiųjų patekimo į valdžią būdus, vyraujančią valdančiųjų ideologiją, valstybės santykį su verslu, religija, ir kita. Vienoje valstybėje kartais derinamos kelios valdymo formos. Detali kiekvienos šalies valdymo sąranga būna surašyta jos pagrindiniame įstatyme – konstitucijoje.

Vieni iš pirmųjų detaliau valdymo formas nagrinėjo Senovės Graikijos filosofai Platonas (darbe Respublika) ir Aristotelis (Politika).

Klasifikacija pagal galios centrą

Anarchizmas

Anarchizmas atmeta valstybės būtinybę, pasisako už nehierarchinį valdymą, paremta savanoriškomis žmonių asociacijomis. Populiariausios anarchizmo srovės:

• Anarchokapitalizmas
• Ekoanarchizmas
• Ekofeminizmas
• Libertarinis socializmas

Autokratija

Autokratija reiškia valdymą, kai galia yra sutelkta vieno asmens (neretai atstovaujančio didesnę grupę) rankose ir jos nekontroliuoja kitos institucijos. Priklausomai nuo bruožų, autokratija turi šias atšakas:

• Autoritarizmas: galia remiasi pavaldinių paklusnumu.
• Diktatūra: galia grindžiama jėga, siekiama savų interesų.
• Totalitarizmas: siekiama kontroliuoti viešąjį ir asmeninį piliečių gyvenimą.
• Despotizmas: valdymas, pasižymintis žiaurumu.
• Karinė chunta: karinių lyderių valdžia.
• Kleptokratija: stiprus ryšys su nusikalstamomis grupuotėmis.

Demokratija

Demokratijoje visi piliečiai turi teisę (tiesiogiai arba netiesiogiai) dalyvauti šalies valdyme.

• Atstovaujamoji demokratija: valdžia atitenka išrinktiems atstovams.
• Dalyvavimo demokratija: į valdymą gali įsitraukti plati visuomenės dalis.
• Konsensuso vyriausybė
• Socialinė demokratija: į socialinę lygybę orientuota demokratija.
• Tiesioginė demokratija: valstybės valdyme tiesiogiai dalyvauja visi piliečiai.

Monarchija

Monarchijose valstybės vadovas yra monarchas (karalius, imperatorius ir pan.)

• Absoliutinė monarchija: monarchas turi neribotas galias.
• Konstitucinė monarchija: monarcho galią varžo įstatymai, kitos valdžios institucijos.
• Paveldimoji monarchija: monarcho postas yra paveldimas.
• Renkamoji (elekcinė) monarchija: monarcho postą užima išrinktas asmuo.

Oligarchija

Oligarchijoje valdžia sutelkta nedidelės žmonių grupės rankose.

• Aristokratija: valdžia sutelkta aukščiausios visuomenės klasės (aristokratų) rankose.
• Gerontokratija: valstybę valdo senyvo amžiaus žmonės.
• Meritokratija: valdo turintys didžiausius pasiekimus ar sugebėjimus.
• Plutokratija: valdžia sutelkta turtingiausiųjų rankose.
• Technokratija: valdo mokslininkai ir techniniai ekspertai.
• Teokratija: valdo vyraujančios religijos aukščiausieji vadovai.

Respublika

Respublikoje valstybės vadovas yra reguliariai renkamas asmuo.

• Federacinė respublika
• Islamo respublika
• Socialistinė respublika
• Tarybinė respublika
• Parlamentinė sistema: pagrindinė galia sutelkta parlamente. Atmaina: Vestminsterio sistema.
• Prezidentinė sistema: pagrindinė galia sutelkta prezidento poste.
• Pusiauprezidentinė sistema: pagrindinė galia sutelkta vykdomojoje valdžioje.

Klasifikacija pagal socioekonominę politiką

Socioekonominiai judėjimai atsirado ir perėmė valdžią vadovaujami tam tikrų partijų. Dėl jų ilgametės buvimo valdžioje istorijos, stiprių ideologinių ryšių leido kai kuriems autoriams juos taip pat laikyti valdymo formomis.

• Fašizmas
• Komunizmas
• Socializmas

Susiję straipsniai

• Bananinė respublika