Guamas
|
|||||
Valstybinė kalba | anglų, čamoro | ||||
Sostinė | Aganja | ||||
Didžiausias miestas | Dadedo | ||||
Valstybės vadovai | Barack Obama
Prezidentas
Felix Perez Camacho
Gubernatorius
|
||||
Plotas – Iš viso – % vandens |
541 km² (190) 0 % |
||||
Gyventojų – 2010 – Tankis |
178 430 (173) 329,81 žm./km² (18) |
||||
BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2005 (progn.) 2,50 mlrd. $ (166) 15 000 $ (49) |
||||
Valiuta | JAV doleris | ||||
Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC+10 - |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - |
||||
Valstybinis himnas | Guamas himnas | ||||
Interneto kodas | .gu | ||||
Šalies tel. kodas | +1-674 |
Guamo teritorija (čamorų kalba Guahan) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.
Guamo istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.
Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti 1898 metais po Guamo mūšio, Ispanijos-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų.
1941 metais Antrojo pasaulinio karo metu salą užgrobė Japonijos karinės pajegos. JAV 1944 metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos.
1960 m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas.
Geografija[taisyti | redaguoti kodą]
Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio; Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos.
Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]
Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos.
Transportas ir ryšiai[taisyti | redaguoti kodą]
Guame yra Antonio B. Won Pat tarptautinis oro uostas.
Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki Havajų ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams.
Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
- Oficialus Guamo tinklalapis
- Guampedia
- JAV Kongreso biblioteka – Pasaulio portalas
- Maps – Perry-Castañeda bibliotekos žemėlapių kolekcija
- Mikronezijos žemėlapis
- myMicroneia/Guamo skiltis
- Pacific Daily News, Guamo pagrindinis laikraštis
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo Salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Velykų sala | Veiko sala | Volisas ir Futūna