Izraelis

מדינת ישראל (hebrajų k.)
Medinat Yisra'el
دولة اسرائيل (arabų k.)
Daulat Isra'il

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	hebrajų (ivritas), arabų
Sostinė	Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių)
Didžiausias miestas	Jeruzalė
Valstybės vadovai	Reuvenas Rivlinas Prezidentas Benjamin Netanyahu Ministras Pirmininkas
Plotas  – Iš viso  – % vandens	20 770 km² (148) ~2 %
Gyventojų  – 2013  – Tankis	8 134 100 (96) 324 žm./km² (23)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2011 258,20 mlrd. $ (51) 26 200 $ (28)
Valiuta	Izraelio naujasis šekelis (ILS)
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Tautų Lygos mandato 1948 m. gegužės 14 d.
Valstybinis himnas	Izraelio himnas
Interneto kodas	.il
Šalies tel. kodas	972

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Istorija

Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.

Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).

1946 m. pabaigoje, britų bei amerikiečių sudarytos komisijos duomenimis, Palestinoje gyveno 1 269 000 arabų (67,6 %), 608 000 žydų (32,4 %). Dėl imigracijos žydų procentas nuolat augo, į Izraelio teritoriją palestiniečių pabėgėliai sugrįžti neturi teisės.

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis okupavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užėmė ir rytinę Jeruzalės dalį. Izraelis laiko ją savo teritorijos dalimi, tačiau tarptautinė bendruomenė to nepripažįsta. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 metų naftos krizė).

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), lieka neišspręsti okupuotų teritorijų, žydų naujakurių gyvenviečių jose klausimai. Palestinos savivalda kontroliuoja tik dalį Vakarų Kranto, Gazos Ruožas valdomas Hamas judėjimo.

Okupuotų teritorijų A ir B zonos (2006 m.)

Administracinis suskirstymas

Izraelis dalinamas į 6 apskritis:

1. Šiaurės apskritis (Mehoz HaTzafon)
2. Haifos apskritis (Mehoz Hefa)
3. Centrinė apskritis (Mehoz HaMerkaz)
4. Tel Avivo apskritis (Mehoz Tel-Aviv)
5. Jeruzalės apskritis (Mehoz Yerushalayim)
6. Pietų apskritis (Mehoz HaDarom)

Geografija

Izraelio vėliava

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

Ekonomika

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis.

Gyventojai

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose valstybėse, Azijoje.

Nuorodos

Vikiteka

Vikižodynas

Valdžia:

• Valdžios svetainių sąrašai
• Prezidentas
• Ministras Pirmininkas
• Knesetas
• Statistikos departamentas

Bendros žinios:

• Informacija apie Izraelį iš cia.gov tinklalapio
• Informacija apie Izraelį iš BBC tinklalapio
• Lietuvos Respublikos ryšiai su Izraeliu
• Izraelio studijos Lietuvoje
• „Teismo dienos“ karas su arabais

Žemėlapiai:

• Izraelio fizinis žemėlapis
• Izraelio politinis žemėlapis
• Izraelio kelių žemėlapis
• Izraelis per googlemaps žemėlapį

Laikas ir orai:

• Izraelio laikas
• Orų žemėlapis, Izraelio meteorologijos tarnyba

Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas