Jordanija

المملكة الأردنّيّة الهاشميّة
Al Mamlakah al Urduniyah al Hashimiyah

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė	Amanas
Didžiausias miestas	Amanas
Valstybės vadovai	Abdullah II Karalius
Plotas  – Iš viso  – % vandens	92 300 km² (109) 0,01 %
Gyventojų  – 2011 liepa (progn.)  – Tankis	6 508 887 (105) 68,4 žm./km² (133)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2011 (progn.) 29,233 mlrd. $ (90) 4 674 $ (96)
Valiuta	Jordanijos dinaras
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1946 m. gegužės 25 d.
Valstybinis himnas	Jordanijos himnas
Interneto kodas	.jo
Šalies tel. kodas	+ 962

Jordanijos Hašimitų Karalystė (Jordanija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Sirija šiaurėje, Iraku šiaurės rytuose, Saudo Arabija rytuose ir pietuose, Izraeliu ir Vakarų Krantu vakaruose.

Istorija

Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).

Senovės Jordanija

Palestinos karalystės IX a. pr. m. e.

Vakarinė Jordanija, pasižyminti tinkamomis žemdirbystei žemėmis, buvo vienas pasaulio Neolito civilizacijos židinių, kuri čia kilo jau IX tūkst. pr. m. e.. Bronzos amžiaus, (IV–II tūkst. pr. m. e.) laikais, kaip ir kitose Istorinės Sirijos teritorijose, Jordane nesusikūrė didelės imperijos, tačiau susiformavo aukšto lygio miesto kultūra. Svarbiausios gyvenvietės ėmė jungtis į prekybinius kelius. Užjordanė tapo svarbiu regionu, kuriuo ėjęs kelias jungė šiaurės Siriją su Raudonąja jūra ir iš kurio prasidėjo karavanų keliai į Arabiją. Vėliau šis kelias buvo žinomas kaip Karalių kelias.

II tūkst. pr. m. e. politiškai ir kultūriškai Jordano teritorija buvo stipriai veikiama Egipto (iš pradžių Vidurinės, vėliau – Naujosios karalysčių).

XII a. pr. m. e. Egiptui nusilpus nuo jūros tautų antpuolių, Sirijoje susidarė vakuumas, kurio metu atsirado prielaidos susiformuoti vietos valstybingumui. Tuo metu Užjordanėje susiformavo trys karalystės: Amonas, Moabas ir Edomas. Suklestėjo prekybiniai miestai Rabat Amonas, Dhibanas, Buseira. Karalystės buvo labai svarbios tarpininkės prekyboje su Jemenu.

Nuo VIII a. pr. m. e. karalystės neteko valstybingumo, ir nuo tada čia viešpatavo Asirijos imperija, vėliau – Naujoji Babilono karalystė, dar vėliau – Achemenidų imperija ir Makedonijos imperija. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų Jordanijos teritoriją valdė Seleukidų imperija. Helenizmo įtakoje visame regione paplito graikų kultūra, miestai pervardinti graikiškais pavadinimais arba įkurti nauji. Tarp jų svarbiausi buvo Filadelfija, Gerasa, Pela, Um Kaisas ir kt. Dalis miestų šiaurinėje Jordanijoje susivienijo į Dekapolį. Silpstant Seleukidų politinei centralizacijai, II a. pr. m. e. pietinėje Užjordanėje susiformavo Nabatėjų karalystė su sotine Petra, kuri kontroliavo pelningus kelius su Arabija.

64 m. pr. m. e. Romos imperija inkorporavo Dekapolį į savo imperiją, o Nabatėja išlaikė nepriklausomybę. Tik 106 m. ji savanoriškai įsijungė į Romos imperiją ir tapo Arabijos provincija. Ši egzistavo iki 390 m., kol perėjo Bizantijos imperijai.

Islamiškoji Jordanija

Britų Palestinos mandatas 1920 m.

Po Sirijos įjungimo į Kalifatą VII a., pirmą kartą panaudotas arabiškas Jordanijos vardas: al-Urdun. Jordanija buvo administruojama kaip vienas iš penkių Sirijos (aš-Šam) provincijos (džundų). Tuo metu vietos populiacija stipriai arabizuota ir islamizuota.

Po Abasidų kalifato subyrėjimo, Jordanijos teritoriją valdė svetimšalės dinastijos iš Egipto (Tulunidai (868–905), Ikšididai (935–969), Fatimidai (969–1171), Ajubidai (1169–1250), Mameliukai (1250–1517)), Mesopotamijos (Seldžiukai) ar Sirijos (Hamdanidai ir Zengidai (1127–1222)), tačiau savo valstybingumo šalis neturėjo. Osmanų imperijoje (1516–1918) Jordanija priklausė Damasko vilajetui.

Yrant Osmanų imperijai, po I pasaulinio karo (1919 m.) Jordanija atiteko Britų imperijai, kaip Britų Palestinos mandato rytinė dalis. 1923 m. jo sudėtyje sukūrus Užjordanės emyratą, Jordanas ėmė formuotis kaip atskiras politinis vienetas, nusistovėjo jo sienos. Iš karto po II pasaulinio karo, 1946 m., perbraižant politinį žemėlapį, Jordanijai suteikta nepriklausomybė, ir tais pačiais metais ji pervardinta Jordanijos Hašemitų karalyste (buvęs emyras pradėjo tituluotis karaliumi).

Nuo pat nepriklausomybės Jordanijos istorija yra formuojama jos santykių su vakariniu kaimynu Izraeliu. 1949 m. ji aneksavo iš Izraelio Vakarų krantą, o 1967 m. jį Izraelis atsiėmė. Pašonėje vykstantis karas lėmė masines palestiniečių migracijas į Jordaniją. Kintanti šalies etninė sudėtis nulėmė etninius konfliktus tarp migrantų ir vietinių arabų. Sunkėjanti vidaus padėtis skatino suvaržyti iš pradžių suteiktas laisves ir teises: per didžiąją dalį Šaltojo karo šalis gyveno komendanto valandos režimu.

Pasibaigus Šaltajam karui, 1994 m. Jordanija sudarė taiką su Izraeliu, pradėta šalies ekonomikos, politikos, visuomenės liberalizacija. Šalis turi vieną laisviausių rinkos ekonomikų Artimuosiuose Rytuose.

Politinė sistema

Jordanija yra konstitucinė monarchija, kurioje veikia daugiapartinė sistema. Valdžios struktūra paremta 1952 m. sausio 8 d. priimta šalies Konstitucija.

Šalies vadovas – karalius, jo pozicija paveldima. Karalius skiria ministrą pirmininką, pasirašo arba vetuoja visus įstatymus, patvirtina konstitucijos pataisas, turi galią paleisti parlamentą, atleisti teisėjus. Jis taip pat yra vyriausias šalies ginkluotų pajėgų vadas, gali skelbti karą. Dabartinis karalius – Abdullah II (nuo 1999 metų), karaliaus Huseino, valdžiusio 1953–1999 metais, sūnus.

Vykdomoji valdžia sutelkta karaliaus ir ministrų kabineto, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, rankose. Ministras pirmininkas skiriamas karaliaus nefiksuoto ilgio laikotarpiui ir yra atsakingas už ministrų kabineto formavimą bei vadovavimą jam.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: 60 vietų Senatui ir 120 vietų Deputatų rūmams. Senato narius skiria karalius iš žinomų šalies žmonių, ne jaunesnių kaip 40 metų, ketverių metų kadencijai. Deputatų rūmų narius renka Jordanijos piliečiai visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šie rūmai turi teisę priimti, papildyti arba atmesti Senato pateikiamus įstatymus. Senatas su Deputatų rūmais dviejų trečiųjų balsų dauguma taip pat gali atmesti karaliaus veto.

Daugiapartinė sistema šalyje įsigaliojo 1992 metais, priėmus Politinių partijų įstatymą ir panaikinus ilgą laiką galiojusį partijų veiklos draudimą. Nepaisant to, partijų įtaka maža, dauguma Deputatų rūmų narių yra nepriklausomi kandidatai.

Pagal Demokratijos indeksą 2011 m. Jordanija buvo įvertinta kaip turinti autoritarinį režimą ir užėmė 118 vietą tarp 167 valstybių.

Jordanija priklauso Arabų lygai, FAO, TVF, Islamo bendradarbiavimo organizacijai, JTO, UNESCO, PSO, PPO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Administracinis suskirstymas

Jordanija administraciškai padalinta į 12 muchafazų. Šios grupuojamos į 3 neoficialius regionus: šiaurės, vidurio ir pietų. Muchafazos padalintos į 52 nahijas.

Geografija

Jordanijoje trys ryškios geografinės zonos: vakaruose – Jordano slėnis, rytuose – dykumos, o tarp jų – plokščiakalnių ir aukštumų sritis. Jordanijoje labai trūksta vandens, be to, šalis neturi naftos ir mineralų telkinių, išskyrus fosfatus, kurie (kartu su kalio druska) yra pagrindinės šalies eksporto prekės.

Jordano slėnis driekiasi šalies vakaruose. Jordano upė teka Gauro tektonine įduba į pietus. Jos ilgis – 252 km. Upės vanduo naudojamas gyventojų reikmėms tenkinti. Jordanas įteka į Negyvąją jūrą.

Klimatas

Vyrauja subtropinis klimatas, būdingi ryškūs temperatūrų pokyčiai. Šiltas ir sausas periodas tęsiasi nuo balandžio iki spalio. Vidutinė temperatūra +26° C. Rugpjūtį temperatūra gali pakilti iki 49° C karščio. Sausis – šalčiausias mėnuo, vidutinė temperatūra – apie 7° C šilumos. Žiemą gali iškristi sniegas. Lietūs būdingi šiauriniams ir centriniams rajonams (lapkričio – vasario mėn.), tuo tarpu Akabos regionas saulės lepinamas ištisus metus.

Vakarų Jordanijos klimatas Viduržemio tipo: karštos sausos vasaros, vėsios drėgnos žiemos ir du trumpi pereinamieji metų laikai. Kituose trijuose ketvirtadaliuose šalies teritorijos vyrauja dykumų klimatas: čia per metus neiškrenta nė 250 mm kritulių.

Jordanijos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vidutinė temperatūra °C	7,7	9	11,6	15,8	20	23,6	25,1	25,2	23,4	19,9	14,3	9,4	17
Krituliai mm	62	54	51	17	3	0	0	0	0	8	25	51	271
Duomenys: Jordanijos klimatas 2012 07 01

Ekonomika

Mažiau nei 5 % valstybės žemių yra dirbama, o mažų ūkių indėlis yra mažas todėl, kad neproduktyviai įdirbama žemė ir žemės nėra pakankamai drėkinamos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, miežiai, lęšiai, pomidorai, baklažanai, citrusiniai vaisiai, vynuogės. Dauguma Jordanijos gyventojų išlaiko save augindami avis, ožkas, galvijus.

Šalies gamintojai apdirba žemės ūkio produktus, gamina alkoholinius gėrimus, drabužius, statybos medžiagas. Beveik pusė šalies gamybos susitelkę Amane. Gan dideliais kiekiais gaminami fosfatai, trąšos, kalio karbonatas. Šalyje yra nedidelė naftos perdirbimo įmonė.

Jordanija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Importuojama žaliavinė nafta, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Eksportuojamos trąšos, kalio karbonatas, fosfatai, žemės ūkio produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Irakas, Indija, Saudo Arabija, JAV, Japonija.

Demografija

Gyventojų skaičiaus augimas Jordanijoje nuo 1952 m.

Paskutinis visuotinis gyventojų surašymas Jordanijoje buvo vykdytas 2004 m. ir išleistas tų pačių metų spalio mėnesį. Pagal tų metų surašymą Jordanijoje gyveno 5 100 981 žmonių. Į surašymą nebuvo įtraukti kiti 190 000 gyventojų, kurie yra imigrantai iš kitų šalių. Metinis populiacijos prieaugis buvo 2,5 %, palyginimui – pagal praeito surašymo duomenis, kuris buvo vykdytas 1994 m., prieaugis tuo metu buvo 3,3 %. Vyrai sudarė 51,5 % (2 628 717) visų šalies gyventojų, kai tuo tarpu moterys – 48,5 % (2 472 264). Jordanai sudarė 93 % (4 750 463) visos populiacijos, o ne Jordanijos piliečiai – 7 % (349 933). Manoma, kad dauguma formų neužpildžiusių valstybėje gyvenančių žmonių buvo imigrantai iš šalia esančių šalių. Jordanijoje 2004 m. buvo 946 tūkstančiai namų ūkių, t. y. 5,3 gyventojo vienam namų ūkiui (prieš dešimtį metų vykdytam surašyme vienam namų ūkiui teko šeši žmonės). Kitas visuotinis gyventojų surašymas Jordanijoje vyks 2014 m.

Imigrantų skaičius Jordanijoje sudaro bene didžiausią procentą nuo visų šalies gyventojų visame pasaulyje. Pagal 2005 m. Jungtinių Tautų ataskaitą, daugiau nė 40 % šalyje gyvenančių žmonių yra gimę svetur, o šiuo rodikliu Jordanija pralenkia netgi Jungtines Amerikos Valstijas. Daugiausiai Jordanijoje gyvenančių arabų yra iš jordanai, palestiniečiai ir irakiečiai. Be to, gana didelių imigrantų bendruomenių šalyje yra ir iš Egipto bei Sirijos, o pastaruoju metu ir Libijos. Jordanijoje taip pat yra 15 000 libaniečių, emigravusių iš savo tėvynės dėl karo su Izraeliu 2006 m. Šalyje yra gana didelis ne arabų tautų gyventojų skaičius, kuris svyruoja tarp 2 % ir 5 %, dauguma jų – čerkesai, čečėnai, armėnai, turkmėnai, čigonai. Šių tautų atstovai lengvai integravosi į šalies kultūrą bei kartu išlaikė ir savo tautinę tapatybę. Jordanijoje taip pat yra santykinai daug amerikiečių ir europiečių, kurie daugiausia susitelkę šalies sostinėje Amane, kadangi čia yra daug įvairių tarptautinių organizacijų būstinių bei diplomatinių atstovybių. Nuo karo Irake pradžios, šalyje laikinai ar pastoviai yra apsistoję daug krikščionių (asirų), kurių skaičius gali siekti netgi iki 500 000.

2004–2007 m. gyventojų skaičius šalyje išaugo dėl masinės pabėgėlių iš Irako migracijos. 2007 m. Jordanijoje gyveno 700 000–1 000 000 irakiečių. Gyventojų skaičius valstybėje nuo 5 100 000 (2004 m.) išaugo iki 6 300 000 (2009 m.). Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2008 m. Jordanija tapo namais beveik 2 mln. pabėgėlių iš Palestinos, dauguma jų tapo Jordanijos piliečiais. 338 000 pabėgėlių buvo apgyvendinti JT stovyklose.

Manoma, kad migrantai Jordanijoje sudaro 20–30 % visos darbo jėgos. Darbininkų-migrantų skaičius, įskaitant ir vietinius gyventojus, siekia milijoną. Pusę jų sudaro egiptiečiai, likusieji yra iš Pakistano, Vietnamo, Nepalo, Sirijos, Indijos. Jordanijoje yra viena didžiausių vietinių migrantų-darbininkų populiacijų pasaulyje. Vietinių darbininkų skaičius siekia 300 000, dauguma jų iš Šri Lankos, Filipinų ir Indonezijos. Šalyje gyvena tūkstančiai užsieniečių moterų, dirbančių naktiniuose klubuose ir baruose, dauguma jų iš Šiaurės Afrikos ir Rytų Europos.

Kalba

Oficiali kalba Jordanijoje yra arabų. Anglų kalba, nors ir neturi oficialaus statuso, tačiau yra gana plačiai vartojama visoje šalyje ir yra de facto kalba prekybos, bankininkystės srityse bei kartu su arabų kalba ir švietimo sektoriuje. Valstybėje yra naudojamas specifinis arabų kalbos dialektas. Arabų ir anglų kalbų mokymasis yra privalomas visose valstybinėse ir daugelyje privačių mokyklų, kai tuo tarpu prancūzų kalbos mokymasis yra pasirenkamas ir ne toks populiarus. Radijo programos Jordanijoje yra pasiekiamas anglų, arabų ir prancūzų kalbomis. Armėnų kalba, taip pat ir keletas Kaukazo kalbų (čečėnų, čerkesų) vartojamos tam tikrų bendruomenių šalyje. Yra ir keletas mokyklų, kuriose dėstoma šiomis kalbomis.

Religija

„Abu Darweesh“ mečetė Jordanijoje

Vyraujanti religija Jordanijoje yra islamas. Tai yra oficiali šalies religija ir ją išpažįsta 92 % visų šalies gyventojų, kurių daugumą sudaro sunitai. Religinės pamokos apie krikščionybę ir islamą mokiniams yra siūlomos, tačiau nėra privalomos ir neįeina į stojamų egzaminų į aukštąsias mokyklas sudėtį. Nors Jordanijos vyriausybė ir skatina tikėjimo laisvę šalyje, tačiau nepakankamai, kad apsaugotų visas religines mažumas. Misionieriai ir gyventojai, atsisakę islamo ir priėmę kitą religiją, nėra toleruojami ir dažnai susiduria su sunkumais šalyje, patirdami visuomenės bei valdžios diskriminaciją ir nepripažinimą.

Stačiatikių bažnyčia Amane

Pagal analitinio instituto „Legatum“ 2010 m. paskelbtą gerovės indeksą, tik mažiau nė pusė jordaniečių reguliariai lanko religines apeigas (apie 40 %), kas reiškia, kad Jordanija patenka tarp vidutiniškai religingų valstybių. Šis rodiklis yra vienas mažiausių arabų šalyse bei visame Islamo pasaulyje.

Jordanijoje taip pat yra ir krikščionybę išpažįstančių žmonių bendruomenė, kuri sudaro maždaug 6 % visų pastovių šalies gyventojų. Krikščionims taip pat yra skiriamas atitinkamas vietų skaičius valstybės parlamente. 1950 m. apie 30 % šalies gyventojų buvo krikščionys. Musulmonų skaičius Jordanijoje vėliau išaugo ir persvėrė krikščionių dėl smarkios Palestinos bei Irako gyventojų imigracijos ir palyginus didesnio islamą išpažįstančių bendruomenių gimstamumo rodiklio. Dauguma Jordanijos krikščionių priklauso Jeruzalės Graikijos stačiatikių bažnyčiai.

Be krikščionių ir musulmonų Jordanijoje yra sutinkama ir kitų religijų šalininkų, pavyzdžiui, drūzų, bahajų. Drūzai daugiausiai gyvena šalies rytinė dalyje, Azrako mieste, bei netoli sienos su Sirija esančioje Zarkoje. Pagrindinė bahajų bendruomenė susitelkusi keliose vietovėse netoli Jordano slėnio.

Kultūra

Virtuvė

Jordanijos virtuvei būdinga patiekalų gausa ir įvairūs patiekalų ruošimo būdai. Populiarūs tiek mėsos, ypač avienos ir ėrienos, tiek žuvies patiekalai, kurių ruošime svarbų vaidmenį atlieka rytietiški prieskoniai. Daržovių tarpe dominuoja pomidorai, kopūstai, bulvės, pupelės, baklažanai, salotos, aguročiai, kalafijorai, populiarūs ryžiai, tačiau vienu svarbiausių ingredientų Jordanijos virtuvėje išlieka lęšiai. Kone su visais patiekalais valgoma arabiška duona. Pietūs pradedami nuo gausių užkandžių, o baigiami saldumynais bei vaisiais.

Mansaf – nacionalinis Jordanijos patiekalas

• Mansaf – nacionalinis Jordanijos patiekalas: žolelėmis pagardinta ir jogurte iškepta aviena, patiekiama su ryžiais.
• Mahshi – mėsa ir ryžiais įdarytos daržovės (aguročiai, baklažanai, paprikos, pomidorai ir kt.).
• Musahan – alyvuogių aliejuje keptas viščiukas su svogūnų padažu.
• Makliuba – daržovių ir žuvies arba mėsos troškinys su ryžiais.
• Šiškebab – smulkiai pjaustyta aviena ar veršiena, kepama su pomidorais ir svogūnais ant žarijų.
• Kabsa – daržovių, mėsos ir ryžių troškinys.
• Yakhneh – mėsos, svogūnėlių ir įvairių daržovių troškinys.
• Sambusak – kepta vištiena, pagardinta svogūnais ir kedrų riešutais.
• Baklawa – sluoksniuoti pyragaičiai su medumi ir migdolais.
• Maamoul – skanėstas su rožių vandenyje virtomis datulėmis ir riešutais.

Populiarus keptas ėriukas, įdarytas ryžiais, svogūnais, riešutais ir razinomis.

Kavos gėrimas Jordanijoje turi savas tradicijas: kava verdama labai stipri, patiekiama mažyčiuose puodeliuose, neretai paskaninama kardamonu. Populiari ir saldžioji arbata, paskaninta mėtos lapeliu, kurios gėrimo tradicijos atkeliavo iš beduinų.

Anyžių degtinė „Arak“ geriama skiesta vandeniu arba atšaldyta.

Kita informacija

• Jordanijos ryšiai
• Jordanijos transportas
• Jordanijos karinės pajėgos
• Jordanijos tarptautiniai santykiai
• Jordanijos šventės

Nuorodos

Vikiteka

Vikižodynas

Bendros nuorodos:

• Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija vykstantiems į Jordaniją

Žemėlapiai:

• Jordanijos fizinis žemėlapis
• Jordanijos administracinis-politinis žemėlapis
• Jordanijos pagrindinių kelių žemėlapis
• Jordanija per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Jordanijos laikas
• Jordanijos orai

Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas