Vuokītėjė

Bundesrepublik Deutschland
Vuokītėjės vieleva Vuokītėjės herbs
Valstībėnis himnos: Vuokītėjės himnos
Valstībėnė kalba	Vuokītiu kalba
Suostėnė	Berlīns
Dėdliausis miests	Berlīns
Valstībės vaduovā	Joachim Gauck Prezidentas Angela Merkel Kanclerė
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	357 021 km² (61) 2,18%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	82 422 299 (14) 230,86 žm./km² (34)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 2 454,00 mlrd. $ (5) 29 800 $ (20)
Valiota	Eurs (€)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Liousoms Įkūrimas Padalijimas Suvienijimas	Verdunės taika (843) 1871 sausė 18 1949 gegožės 23 1990 spalė 3
Interneta kuods	.de
Šalėis tel. kuods	+49

Vuokītėjė - dėdliausė vagol prieteliu skaitlio valsībė Euruopuo, vėina ėš ES ikūrieju. Robežiounas šiaurie so Šiaurės jūra, Danėjė, Baltėjės jūra, rītūs so Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs su Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs su Prancūzėjė, Lioksemborgo, Belgėjė ė Nīderlandās.

Istorija

Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Jau maždaug prieš 2500 metu dabartines Vokietijos terituorijuo apsigyvendina germanāi, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnes žemes bova ožkariautas ė ijungtas i Ruomas imperėj. Per didliūji tautū kraustīmuos (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas ginčiū hercuogīstes.

IX o. suėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes ieje i Vuokėtėjes karalīstė, katra zars praidejė vadintėis Teutuonū karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnes Vuokėtėjes terituorijuo gīvava šimtā smulkū karalīsčiū ė kelias dešimtīs neprėklausuomū miestū.

XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgiūs i Rītū Euruop prieš paguonis. Net do šimtemtiūs anei bandė pakrikštītė Lietov, Žemaitėj ė ktėas Rītū valstībes, bet tas anim tep i nepavīka. Galiausē 1410 m. pu Žalgėre mūše vuokėtiē galotėnā pralaimiejė.

1871 m. Vuokėtėj susivienėjė Prūsėjės iniciatīvo (dėltuo ėlg laik vastībė vadėnuos ne Vuokėtėjė o Prūsėjė). XX o. pradžiuo šales tapa untruoje pasaule valstībė. Vuokėtėjē reikiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, dėltuo ana praidejė Pėrmūji Pasaulini kar, katrū čīsta praluošė. bet 1933 m. i valdžė atejes Aduolfos Hitleris apėntās sukielė kara ė ontra karta per pusšimti metū Vuokėtėjė bova sotriuškinta. 1945 m. kara laimiejusiū valstībiū sprendėmo Vuokėtėjė bova padalinta i 4 zuonas. JAV, Prancozėjės ė Jongtėnės Karalīstes zonuos' 1949 m. bova ėkorta Vuokėtėjės Federacėnė Respoblėka, vuo TSRS zonuo - Vuokėtėjs Demuokratėnė Respoblėka. Praejos 40 metū, 1990 m., abėdvė Vuokėtėjės sosėjungė.

Ekonuomika

Vuokėtėjė īr vėina galingiausiū svieta pramuoniniū valstībiū, katra užjem ontra vėit svieta prekībuo pu JAV. Nuors per Ontra Pasaulini kara daugoma pramuones imuoniū ė bova sogriauta, no nemažė naudėngūjū iškasenū telkėnē, žmuoniū darbštoms ė JAV kapėtala investicėjės, dėdėlė indėlē i muoksl ė naujū teknoluogijū kūrėma šali greitā pakielė iš griuviesiū. Ūke plėtuotė skatėna ė gerė kelē, tonkos laivībā tinkamū opiū ė kanalū tinklos. Žemes ūkis Vuokėtijuo īr baisē aukšta līge, ūkininkā pasėik itin gerū rezoltatū.

Vakarū ė Rītū Vuokėtjē sosėjungos i vėin valstībė, šėik tėik suamžiejė krašta gamības augėma tempā. Ė nuors VDR pėrmava tarp bovusiū socialistiniū šaliū, bet ne tėik ka prilīgtom VFR.

Svarbiauses Vuokėtėjės kasības pramuones šakas - rusvūjū ė akmens onglū, geležėis, naftas ė dujū, cinka, švina, droskū gavība. Vuokėtėjė išgaun tiktā 1% svieta naudingūjū iškasenū, vuo suvartuo aplė 10%. Dėltuo baisē daug an ivežama iš kėtū žemīnū.

Vuokėtėjės pramuonė valda dėdėjē gamības sosėvienėjėmā, vadėnamė koncernās. Vuokėtėjės cemėjės pramuonė sotelkta pri Reina - Reina-Rūra, Maina ė Manheima, Leipcigė ė Halie. Vuokėtėjė užjem pėrm vėit svietė vagol kai kuriū chemėjės prėkiū gamības māst. Ana tenk 20% chemėjės gaminiū ekspuorta. Ženuomė BASF, Henkel, Bayer koncernā, katrėj gamėn vaistū, plastmases, dažus, pluošt, trašas ė kėtkū.

Pu JAV ė Japuonėjės , Vuokėtėjė užjem tret' vėit svietė vagol padėrbamū lėbgvūjū mašinū kieki. Volkswagen, Werk, Adam Opel, Daimler-Benz, BMW, Ford-Werke mašinū gamīklās ėsėkūroses daugėlie Vuokėtėjės miestū.

Klėmats

Klėmats īr vėdutiniū platumū, pėitū krīptė laipsnėškā pereinuntis iš jūrėne i žemīnini. Žėimuos ė vasaras temperatūrū skėrtomā šiaurie nier dėdėlė. Sausė vėdotėnė temperatūra šiaures vakarūs aplė 1, šiaures rītūs - -1, vuo pėitūs aplė 3 laipsnius. Tiktā Alpies ana nukrint lig -10, -11 laipsniū. Vuokėtėjės žemumuo ė Reina slienė laukā žaliuon vės žėim. Sėniga danga, jeigo ė sosėdara, ta vakarūs' laikuos baisē trumpā, vuo rītūs aplė puora nedieliū. Vėdore Vuokėtėjės kalnūs snėigs, nelīgo kuoks aukštis, išsilaika 3-5 mienėsius.

Vasaras šėlčiause mienėse vėdotėnė temperatūa šiaurie būn aplė 15-18 lapiniū, vuo pėitūs - 18-20 laipsniū. kalnūs lėias vėdotėnė mienėse temeperatūra - 14-16 laipsniū. Pėitū Vuokėtėjės giliuos, vieja neužputamūs slieniūs lėipas temperatūras vėdrukis - daugeu kāp 20 laipsniū. ė tėn gerā ėšaug šėlom miegstontės vīnuoges ė tebuoka.

Krėtuliū ligumuo iškrėnt 600-800 mm per metus, neaukštūs' kalnūs' - aplė 1000 mm, vuo Alpies - 1500-2000 mm. Krėtuliū maksėmoms būn vasaras laikė.

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė