Normandijos salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Normanų salos

Normandijos salos[1] (norm. Îles d’la Manche, pranc. Îles Anglo-Normandes, angl. Channel Islands) – salų grupė Lamanšo sąsiauryje, netoli Normandijos krantų. Priklauso Jungtinei Karalystei. Užima 196 km² plotą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos kalvotos (aukštis iki 136 m, Le Platono k. Džersyje), paviršius sukultūrintas (verčiamasi gėlininkyste, daržininkyste)[2]. Išvystyta žvejyba, turizmas.

2012 m. salyne gyveno 163,8 tūkst. gyventojų. Dauguma salos gyventojų yra normanai (kaip ir Normandijos gyventojai), tačiau didelė jų dalis dabar kalba angliškai.

Normandijos salas sudaro dvi Britų Karūnos valdos – Gernsis ir Džersis. Jų administraciniai centrai atitinkamai yra Sent Piter Portas ir Sent Helieras. Salyną sudaro šios salos:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Normandijos salos apgyvendintos žmonių prieš 25 tūkst. metų, kuomet Europą ir Didžiąją Britaniją jungė sausuma. Priešistoriniais laikais salų gyventojai statė dolmenus ir menhyrus. Vėliau čia lankėsi galų gentys, romėnai, nuo VI a. platinta krikščionybė. Nuo IX a. pr. salas puldinėjo vikingai, o 933 m. jos tapo vikingų valstybės, Normandijos hercogystės, dalimi. 1066 m. Normandijos salos tapo prancūzų vasalinė valda, bet vėliau užimtos anglų ir nuo 1259 m. yra Britų Karūnos valda. Normandijos salas dar buvo užėmę prancūzai, o II pasaulinio karo metais jos buvo vienintelė nacių užkariauta Britų Sandaugos teritorija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Europa. 2-as leid. Vilnius, 2006 m. p.303
  2. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 310 psl.