2014 m. Krymo krizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ambox currentevent.svg
 Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.
2014 m. Krymo krizė
Priklauso: 2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje
Location UK-Crimea-RU.PNG
Krymas (tamsiai žalia), Ukraina (šviesiai žalia), Rusija (šviesiai ruda)
Data 2014 m. vasario 23-kovo 19 d.
Vieta Krymas, Ukraina
Rezultatas Galutinė Rusijos pergalė
  • Ukraina netenka Krymo kontrolės; Po referendumo Krymo respubliką paskelbę nepriklausomybę ir pareiškią norą prisijungti prie Rusijos.
  • Pro rusiški kovotojai užima Krymo Aukščiausiąją Tarybą ir kitus administracinius pastatus pastatus.[1]
  • Paleidžiama Krymo Aukščiausioji Taryba, pastatą okupuoja karinės pajėgos ir paskiriamas naujas Krymo ministras pirmininkas, kuris surengia referendumą.
  • Kovo 18 d. Kremliuje pasirašoma sutartis tarp Rusijos ir Krymo dėl prisijungimo.
  • Kovo 19 d. Krymo protestuotojai ir Rusijos kariai išvaro Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš karinių bazių. Vėliau Ukraina paskelbia visų savo karinių pajėgų pasitraukimą iš Krymo.
  • Pro-rusiški protestai plinta rytinėje ir pietinėje Ukrainoje.
Kariaujančios pusės
Rusija Rusija Ukrainos vėliava Ukraina

Flag of the Crimean Tatar people.svg Krymo totoriai
Vadovai ir kariniai vadai
Rusija Vladimiras Putinas
Rusija Dmitrijus Medvedevas
Rusija Sergejus Šoigu		 Ukraina Oleksandras Turčynovas
Ukraina Arsenijus Jaceniukas
Pajėgos
Protestuotojai

Savanoriški būriai

  • 5 000 (Sevastopolis)
  • 1 700 (Simferopolis)

Rusijos pėstininkai

  • 20 000 - 30 000[3]

Ginkluoti sukilėliai

  • 6 000
 Protestuotojai
  • 4 000–10 000 (Simferopolis)

Ukrainos karinės pajėgos

  • 5 000 - 22 000[4]
Nuostoliai
Keletas sunkiai sužeista Nuo 100 iki 200 Ukrainos jūrų pėstininkų yra sulaikyti Rusijos pajėgų
2–3 civiliai žuvo[5][6][7]
143 000 pabėgėliai (Rusijos duomenimis)[8]

2014 m. Krymo krizė – regioninė ir tarptautinė diplomatinė krizė Ukrainos Krymo regione. Krizė prasidėjo įsiplieskus 2014 m. Ukrainos revoliucijai, kurios metu buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Kai kurios rusų etninės grupės, gyvenančios Kryme, pradėjo didelius protestus prieš įvykius Kijeve. Kovo 1 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo Rusijos Dūmos leidimą įvesti karius į Krymą.[9] [10] V. Putinas tokius veiksmus teisino siekiu apsaugoti Rusijos piliečius. Naujoji Ukrainos valdžia tai pavadino šalies okupavimu, tuo tarpu Rusija tai neigė.[11]

Kovo 2 d. kai kurios Ukrainos karinės bazės ir mokymų centrai buvo užimti priešiškų jėgų. Iš karto po to šalis paskelbė visuotinę mobilizaciją ir kovos parengtį.[12]

Kovo 3 d. Rusijos kariai užėmė Kerčės miesto uostą.[13] Tą pačią dieną Rusijos karinis laivynas pradėjo karines pratybas Kaliningrade.[14] Po šių įvykių Lietuvos ir Lenkijos vadovai kreipėsi į NATO dėl 4-ojo straipsnio įsigaliojimo.[15]

NATO valdyba ir Europos Sąjunga paskelbė besiruošianti daryti skubius susitikimus dėl įvykių Ukrainoje. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir ES pasmerkė tokius Rusijos veiksmus.[16]

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas spaudos konferencijos metu paskelbė, kad naujoji Ukrainos valdžia yra neteisėta, o visus neramumus Kijeve sukėlė vakaruose (Lietuvoje ir Lenkijoje) paruošti kovotojai ir visa tai sukėlė chaosą Ukrainoje.[17]

Kovo 6 d. Krymo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Šiuo klausimu yra rengiamas kovo 16 d. referendumas. Naujoji Ukrainos vyriausybė šį referendumą iš karto pavadino neteisėtu ir antikonstituciniu.[18]

Kovo 7 d. Kryme buvo išjungtos trys Ukrainos televizijos stotys. Kai kurios jų buvo pakeistos Rusijos TV stotimis.[19] Amnesty International ir Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad Kryme yra pažeidžiamos žurnalistų ir aktyvistų teisės.[20]

Kovo 9 d. minint Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos 200-ąsias gimimo metines kilo susirėmimai tarp Sevastopolyje. Policija suėmė 20 susirėmimų iniciatorių.[21]

Kovo 11 d. Krymo parlamentas balsavo ir priėmė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją. Už ją balsavo 78 iš 100 parlamento narių.[22]

Kovo 12 d. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas JAV susitiko su prezidentu Baracku Obama aptarti susidariusios padėties Ukrainoje ir Kryme. Abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.[23]

Kovo 14 d. Sevastopolio centre buvo pradėta dalinti Rusijos vėliavas. Iš viso buvo išdalinta apie 2000 vėliavų. Ši akcija, kuri turėjo paskatinti aktyvų gyventojų dalyvavimą kovo 16 d. referendume, vadinosi „Vėliava kiekviename name“.[24]

Kovo 15 d. Ukrainos atstovas prie JTO apkaltino Rusiją išlaipinus savo karius Ukrainos teritorijoje už Krymo ribų (Arabato nerijoje) ir teigė, kad Rusija pradeda Ukrainos okupaciją. Donecke įvyko susirėmimai tarp prorusiškų jėgų ir saugumo pareigūnų – protestuotojai įsiveržė į saugumo pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą. Pilietiniai neramumai tęsėsi Kryme, prieš prasidedant referendumui dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. JTO saugumo taryboje rezoliucija, pasmerkianti Krymo referendumą, buvo vetuota Rusijos, tačiau jokia kita šalis Rusijos pozicijos nepalaikė (Kinija susilaikė)[25].

Kovo 16 d. įvyko tik Rusijos ir Krymo valdžios pripažįstamas Krymo referendumas. Jo rezultatai parodė, jog 96,77% dalyvavusių gyventojų pasirinko 1-mą pateiktą variantą, tai yra, pareiškė norą jungtis prie Rusijos. Referendume dalyvavo 83,1% Krymo gyventojų.[26]

Kitą dieną po referendumo Krymo parlamentas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Ukrainos bei pradėjo JT pripažinimo siekius.

Kovo 18 d. Simferopolyje per incidentą žuvo vienas Ukrainos karys ir vienas pro-rusiškos pusės karys.

Kovo 19 d. prasidėjo masiniai Rusijos karių Ukrainos karinių bazių šturmai ir užgrobimai. Kovo 22 d. buvo užgrobtos dar dvi oro pajėgų bazės.[27]

Kovo 27 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją 68/262, patvirtinančią, kad Krymo referendumas yra nelegitimus ir jo teritorijos prijungimas prie Rusijos yra neteisėtas.[28]

Balandžio 15 d. Ukrainos parlamentas paskelbė, kad Krymas laikinai yra Rusijos okupuota teritorija.[29]

Tradicinės „Tiesioginės telefono linijos su prezidentu“ laidos metu balandžio 17 d. V. Putinas pripažino, kad Krymo pusiasalio įvykiuose kartu su Krymo savigynos būriais dalyvavo ir Rusijos karinių pajėgų kariai.[30]

Gegužės 5 d. Rusijos prezidento žmogaus teisių taryba išplatino Krymo referendumo rezultatų suvestinę, kuri netrukus buvo pašalinta.[31] Pagal šią netyčia išplatintą informaciją, referendume dalyvavo tik apie 30 procentų Krymo gyventojų, iš jų apie pusė (15 procentų) pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.[32]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. ↑ "Gunmen seize government buildings in Ukraine's Crimea, raise Russian flag", CNN, 27 February 2014. Nuoroda tikrinta 27 February 2014.
  2. ↑ "Russian Citizen Elected Sevastopol Mayor Amid Pro-Moscow Protests in Crimea", The Moscow Times, 2014-02-25. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.
  3. ↑ [http://www.smh.com.au/world/russia-closing-door-on-crimea-as-troops-build-up-20140313-hvi0c.html Russia closing door on Crimea as troops build up Read more: http://www.smh.com.au/world/russia-closing-door-on-crimea-as-troops-build-up-20140313-hvi0c.html#ixzz2wt5O3lxn]
  4. ↑ Ewen MacAskill, defence correspondent. "Ukraine military still a formidable force despite being dwarfed by neighbour | World news." theguardian.com. Nuoroda tikrinta 2014-03-03.
  5. ↑ "Two die in rallies outside Crimean parliament, says ex-head of Mejlis", Kyiv Post, 26 February 2014. Nuoroda tikrinta 27 February 2014.
  6. ↑ "ВЗГЛЯД / В давке на митинге в Симферополе погибли три человека." Vz.ru. Nuoroda tikrinta 2014-03-01.
  7. ↑ "94 ЛЮДИНИ ЗАГИНУЛО ЗА ЧАС ПРОТЕСТІВ В УКРАЇНІ - МОЗ | Українська правда." Pravda.com.ua. Nuoroda tikrinta 2014-03-01.
  8. ↑ "Russia claims thousands fleeing Ukraine."
  9. ↑ As it happened: Ukraine crisis
  10. ↑ Ukraine Mobilizes Reserve Troops, Threatening War
  11. ↑ Armed men seize two airports in Ukraine’s Crimea, Yanukovich reappears
  12. ↑ Ukraine declares general mobilization after Russia approves use of military force in Crimea
  13. ↑ Ukraine: Russia encircles 'practically all' Crimea bases
  14. ↑ Baltic Fleet holds exercises in framework of surprise inspection
  15. ↑ Lithuanian and Polish presidents call for NATO treaty Article 4 consultations
  16. ↑ Ukraine crisis: EU gives Russia 48-hour deadline to return troops to barracks in Crimea
  17. ↑ V.Putinas dėl Maidano kovotojų toliau baksnoja į Lietuvą
  18. ↑ Ukraine crisis: Crimea parliament asks to join Russia
  19. ↑ Europe alarmed as pro-Russia leaders squeeze Crimea media
  20. ↑ Ukraine: Human rights monitors urgently needed as journalists and activists face wave of attacks in Crimea
  21. ↑ http://rt.com/news/kiev-clashes-rioters-police-571/
  22. ↑ Yanukovych denounces Ukrainian elections as 'illegitimate'
  23. ↑ B. Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą konflikte su Rusija
  24. ↑ Ukraine turmoil LIVE UPDATES
  25. ↑ http://live.aljazeera.com/Event/Ukraine_liveblog
  26. ↑ Crimea exit poll: About 93% back Russia union
  27. ↑ Russian forces storm one of the last Ukrainian military outposts in Crimea
  28. ↑ U.N. General Assembly declares Crimea secession vote invalid
  29. ↑ Ukraine Parliament declares Crimea temporarily occupied territory
  30. ↑ Крым стал героем прямой линии Путина. Он признал „зеленых человечков“, выступил с патриотическим эссе и „помиловал“ канал „Дождь“
  31. ↑ Putin’s 'Human Rights Council' Accidentally Posts Real Crimean Election Results
  32. ↑ Russian government agency reveals fraudulent nature of the Crimean referendum results
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=2014_m._Krymo_krizė&oldid=4769286"