Austrija-Vengrija
vok. Österreichisch-Ungarische Monarchie Austrija-Vengrija |
|||||
|
|||||
|
|||||
Himnas Gott erhalte Franz den Kaiser |
|||||
Austrija-Vengrija 1913 m. | |||||
Sostinė | Viena, Budapeštas | ||||
Kalbos | vokiečių, kitos | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Imperatorius | |||||
1867–1916 | Pranciškus Juozapas I (pirmasis) | ||||
1916–1918 | Karlas I (paskutinis) | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Austrijos-Vengrijos kompromisas | 1867 | ||||
- Suskilo | 1918 m. | ||||
Gyventojai | |||||
- 1907 | 48 592 000 | ||||
Valiuta | Austrijos-Vengrijos guldenas | ||||
Austrija–Vengrija, oficialus pavadinimas Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder und die Länder der heiligen ungarischen Stephanskrone – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.
Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.
Valstybei priklausiusios sritys:
- Austrijos imperija:
- Vengrijos karalystė:
- Bendrai valdomos teritorijos:
- Bosnija ir Hercegovina (nuo 1878 m.)
- Novi Pazaro sandžakas (1878–1913 m.)
Pirmajame pasauliniame kare Austrijos–Vengrijos politika Balkanuose buvo vienas iš karo pretekstų, kare ji prisijungė prie Vokietijos. 1916–1917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei. Vikiteka
|