Balandžio 20

Balandžio 20 yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 111-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė kovos su triukšmu diena.

Vardadieniai

Agnė – Agnetė – Eisvydė – Gostautas – Marcijonas – Traidenis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1990 – Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą.

Gimimo dienos

• 1849 m. – Mečislovas Davainis-Silvestraitis, poetas, publicistas, tautosakininkas, kultūrininkas, knygnešys. Palaidotas Rasų kapinėse (m. 1919 m.).
• 1893 m. – Vladas Puškorius, dainininkas (bosas) ir vargonininkas (m. 1958 m.).
• 1901 m. – Juozas Vėbra, Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, inžinierius, išradėjas (m. 1994 m.).
• 1902 m. – Mečys Chadaravičius, Lietuvos teatro aktorius (m. 1949 m.).
• 1921 m. – Abdonas Lietuvninkas, Lietuvos dainininkas (bosas), pedagogas (m. 1994 m.).
• 1923 m. – Jonas Zemvaldas Balkevičius, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1928 m. – Vytautas Beiga, Lietuvos architektas baldininkas.
• 1929 m. – Ringaudas Bronislovas Songaila, lietuvių politinis veikėjas, Lietuvos TSR vadovas.
• 1931 m. – Gediminas Grybauskas, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1933 m. – Eugenija Untulienė-Kreft, Lenkijos lietuvių rašytoja.
• 1938 m. – Vincentas Pranevičius, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Ana Marija Radvilaitė, pedagogė, Lenkijos politinė veikėja. Kunigaikštytė, kilusi iš Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos, tėvas Kristupas Mikalojus Radvila, motina Marija iš Popielų, herbo Sulima (m. 2009 m.).
• 1942 m. – Rytas Antanas Grakauskas, Lietuvos ir Vilniaus rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1946 m. – Vladislav Mickelevič, gydytojas psichiatras, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Mykolas Jurgis Drunga, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Zinaida Kurpienė, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Nina Kičienė, gydytoja, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės bei politinė veikėja.
• 1956 m. – Honorata Žilinskienė, gydytoja, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Gintaris Kaklauskas, Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.
• 1961 m.:
  • Giedrius Indrašius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rita Keturakienė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Alikas Milko, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Kęstutis Kemzūra, Lietuvos krepšininkas ir treneris. Šiuo metu K. Kemzūra treniruoja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
• 1977 m. – Gediminas Švilpa, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1980 m. – Donatas Zavackas, Lietuvos krepšininkas.

Neaprašyti

• 1716 – Gotfridas Ostermejeris, literatūros istorikas, kalbininkas.

Mirtys

• 1434 m. – Aleksandra, jauniausia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos dukra. (g. 1370 m.).
• 1958 m. – Andrius Matulaitis, knygnešys, literatas. Petro, Prano ir Stasio Matulaičių brolis (g. 1872 m.).
• 1969 m. – Konstantinas Avižonis, lietuvių istorikas, daktaras (g. 1909 m.).
• 1984 m. – Vladas Auga, lietuvių aktorius (g. 1931 m.).
• 1989 m. – Antanas Gudaitis, dailininkas tapytojas (g. 1904 m.).
• 1993 m. – Leonas Baltrūnas, Lietuvos krepšininkas, Lietuvos ir Australijos krepšinio treneris (g. 1914 m.).
• 1996 m. – Romanas Krasninkevičius, Lietuvos tautodailininkas grafikas (g. 1926 m.).
• 2008 m. – Bronys Savukynas, lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis „Kultūros barų“ vyriausiasis redaktorius (1992–2008 m.). Vienas „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų (g. 1930 m.).
• 2010 m. – Drąsius Kedys, iš Garliavos, Kauno raj. kilęs verslininkas, įtariamas dviejomis, didelio atgarsio visuomenėje sulaukusiomis, žmogžudystėmis (g. 1972 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1653 – Oliveris Kromvelis paleido Ilgąjį Parlamentą ir įvedė savo diktatūrą;
• 1792 – Prancūzijos karo su Pirmąja koalicija pradžia;
• 1876 – Bulgarijoje prasidėjo sukilimas prieš turkus;
• 1887 – Paryžiuje įvyko pirmosios automobilių lenktynės;
• 1898 – JAV – Ispanijos karo pradžia;
• 1920 – Sevre (prie Paryžiaus) sudaryta taikos sutartis su Turkija;
• 1940 – JAV pademonstruotas pirmasis elektroninis periskopas;
• 1961 – panaikintas Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

Gimimo dienos

• 570 m. – Mahometas, islamo pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš pranašų, per kurį Alachas perdavė Koraną. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše Mahometas užėmė pirmąją vietą (m. 632 m.).
• 1808 m. – Napoleonas III, III Prancūzijos imperatorius 1852–1870 m (m. 1873 m.).
• 1839 m. – Karolis I, 1866–1881 m. Rumunijos domnitorius (kunigaikštis) ir 1881–1914 m. pirmasis Rumunijos karalius (m. 1914 m.).
• 1850 m. – Danielis Česteris Frenčas, amerikiečių skulptorius. Jo žymiausia darbas – sėdinčio Abraomo Linkolno skulptūra, esanti Linkolno memoriale, JAV sostinėje Vašingtone (m. 1931 m.).
• 1889 m. – Adolfas Hitleris, buvo austrų kilmės vokiečių politikas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų, dar gerai žinomos sutrumpintu pavadinimu – Nacių, partijos lyderis (fiureris – vok. Führer). 1933–1945 – Vokietijos kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 metais iki 1945 metų Vokietijos nacionalinis lyderis (fiureris ir reichskancleris) (m. 1945 m.).
• 1907 m. – Gabriel Casaccia Bibolini, Paragvajaus rašytojas (m. 1980 m.).
• 1922 m. – Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik retesnis dalykas (m. 1994 m.).
• 1927 m. – Derek William Bowett, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kembridžo universiteto Whewell tarptautinės teisės katedros profesorius (1981–1991), JT Tarptautinės teisės komisijos narys (1991–1996) (m. 2009 m.).
• 1939 m. – Gru Harlem Brundtland, gydytoja, Norvegijos politikė.
• 1947 m. – Viktoras Suvorovas, dezertyravęs GRU karininkas, rašytojas, publicistas.
• 1949 m. – Masimas d’Alema, Italijos politikas ir žurnalistas. Jis buvo Kairiųjų demokratų partijos sekretorius, nuo 2006 iki 2008 m. – šalies užsienio reikalų ministras, o nuo 1998 iki 2000 m. ir visos vyriausybės vadovas. D’Alema yra gavęs nacionalinius Čilės, Pietų Korėjos ir Palestinos apdovanojimus.
• 1950 m. – Aleksandras Lebedis, Rusijos karininkas, generolas leitenantas, politinis veikėjas (m. 2002 m.).
• 1951 m. – Luther Vandross, amerikiečių dainininkas (m. 2005 m.).
• 1952 m.:
  • Božidaras „Boža“ Maljkovičius, Serbijos krepšinio treneris, vienas tituluočiausių visų laikų Europos trenerių.
  • Ilzė Avuotinia, latvių tapytoja.
• 1966 m. – David Filo, JAV verslininkas, kartu su Jerry Yang 1994 m. įkūręs bendrovę Yahoo!.
• 1972 m. – Željko Joksimovičius, vienas populiariausių šių laikų Serbijos dainininkų, kompozitorių, dainų tekstų kūrėjų. Garsus visuose Balkanuose:Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje.
• 1976 m.:
  • Aldas Antonijas Bobadilija Avalosas, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Kolumbijos Independiente Medellin klubo vartininkas.
  • Šėjus Givenas, Airijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Manchester City klube ir Airijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2002-ųjų Pasaulio futbolo čempionate. 2005–2006 sezone Givenas buvo išrinktas Airijos metų futbolininku.
• 1979 m. – Ludovic Magnin, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir FC Zürich klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • Channing Matthew Tatum, amerikiečių aktorius ir modelis.
  • Jasmin Wagner, vokiečių dainininkė.
  • Luis Alberto Scola, Argentinos krepšininikas. Ūgis 2,07 m, svoris 111 kg. Kaip centras arba sunkusis krašto puolėjas žaidžia Hiustono „Rockets“ klube bei Argentinos nacionalinėje krepšinio rinktinėje. Turi dvigubą Ispanijos ir Argentinos pilietybę.
• 1982 m. – Jānis Blūms, Latvijos rinktinės ir Neapolio „Eldo Basket“ krepšininkas.

Neaprašyti

• 1808 – Napoleonas III Bonapartas (Liudvikas Napoleonas), Prancūzijos prezidentas ir imperatorius (m. 1873);
• 1893 – Joan Miró, ispanų dailininkas (m. 1983);
• 1951 – Luther Vandross, amerikiečių dainininkas (m. 2005);
• 1972 – Carmen Electra, amerikiečių aktorė.

Mirtys

• 1314 m. – Klemensas V, Romos katalikų bažnyčios (g. 1264 m.).
• 1812 m. – Džordžas Klintonas, JAV politikas ir karys. Jis buvo pirmasis (ir ilgiausiai pareigas ėjęs) Niujorko valstijos gubernatorius. Valdant prezidentams Tomui Džefersonui ir Džeimsui Medisonui, Džordžas Klintonas ėjo JAV viceprezidento pareigas (g. 1739 m.).
• 1947 m. – Kristijonas X, 1912–1947 m. Danijos ir 1918–1944 m. Islandijos karalius (g. 1870 m.).
• 1970 m. – Paulas Celanas, vokiškai rašęs žydų poetas ir vertėjas (g. 1920 m.).
• 1991 m. – Jumžagijnas Cedenbalas, vienas Mongolijos politinių lyderių 1952–1984 metais. Dirbo premjeru ir komunistų partijos generaliniu sekretoriumi (g. 1916 m.).
• 1995 m. – Milovanas Džilasas, Jugoslavijos politikas, disidentas, publicistas (g. 1911 m.).
• 2003 m. – Bernardas Kacas, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1911 m.).

Neaprašyti

• 1313 – Mozūrijos kunigaikštis Boleslovas;
• 1992 – Benny Hill, anglų komikas (g. 1924).

Nuorodos

Vikiteka