Mykolas Angelas Šulcas

Bžostovskių rūmai (Universiteto vaistinė)

Vilniaus Universito Aula

Franko namas (Prancūzų kultūros centras)

Mykolas Angelas Šulcas (1769–1812 m. birželio 20 d. Vilniuje) – vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje.

Biografija

Mokslas ir studijos

• 1788 m. baigtas Vilniaus universitetas (įgijo filosofijos daktaro laipsnį), prof. Lauryno Gucevičiaus mokinys.

Darbas ir užimamos pareigos

• nuo 1788 m. Kretingos, Vilniaus, Naugarduko mokyklų mokytojas;
• 1794 m. sukilimo dalyvis;
• 1797 – 1798 m. Vilniaus universitetas, Architektūros katedra, adjunktas;
• 1798 m. Vilniaus universitetas, Architektūros katedra, vedėjas.

Įvertinimai

architektūros profesorius.

Projektai

• 1798 – 1801 m. Vilniaus katedra, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
• 1798 – 1800 m. Vilniaus rotušė, – baigta rekonstrukcija, pradėta L. Gucevičiaus;
• Vilniaus universiteto rūmų rekonstrukcija;
• 1799 m. pastatas (Sereikiškės, Vilnius), – pritaikymas Gamtos mokslų katedrai;
• 1799 m. Sereikiškių botanikos sodas, – projektas, įrengtas tiltelis;
• 1799 m. universiteto vaistinės pastatas (Šv. Jono ir Universiteto g. kampas, Vilnius);
• 1802 – 1803 m. trinavė bažnyčia (Svisločius, Baltarusija);
• 1802 – 1822 m. Tyzenhauzų rūmai (Vokiečių g. 28-17, Vilnius), – interjerai;
• 1802 – 1822 m. Zalezės dvaro sodybos ansamblis (savininkas kompozitorius M. K. Oginskis);
• 1806 m. biblioteka M. K. Sarbievijaus kiemo (Vilnius) vakarinio korpuso trečiame aukšte;
• 1806 m. Nemėžio dvaras (Vilniaus rajonas), – rekonstrukcija;
• 1807 m. Prozorų (Franko) namas (Didžioji g. 1. Vilnius), – rekonstrukcija (dab. Prancūzijos ambasada);
• 1807 – 1810 m. Skaisčiausiosios Dievo Motinos (Prečistos) cerkvės rekonstrukcija (pritaikyta universiteto anatomikumui);
• 1809 m. Vilniaus universiteto gimnazijos pastatas (statybos metu įgriuvo skliautas, M. A. Šulcui uždrausta projektuoti ir statyti, pašalintas iš universiteto architekto pareigų);
• 1809 – 1810 m. namas (A. Volano g. 2-7, Vilnius), – rekonstrukcija (įrengta amfiteatrinė, rotondinė chemijos auditorija);
• butas (S. Skapo g. 13, Vilnius) (paties architekto keturių kambarių butas, butą naudojo paskaitoms ir kaip vaizdinę architektūrinio projektavimo priemonę);
• 1811 m. Antašavos dvaro sodybos ansamblis, – rūmai, svirnas, parkas, klebonija;
• 1812 m. medinė pavėsinė Vilniaus Vingio parke (joje turėjo įvykti iškilminga vakarienė į Vilnių atvykstančiam carui Aleksandrui I, atliekant baigiamuosius darbus pastatas sugriuvo. Pastato autorius M. A. Šulcas po šios nelaimės nusiskandino Neryje);

Vikiteka