Albert Einstein

Albertas Einšteinas vok. Albert Einstein
Gimė:	1879 m. kovo 14 d. Ulmas, Vokietijos imperija
Mirė:	1955 m. balandžio 18 d. (76 metai) Prinstonas, JAV
Gyven. vieta:	Vokietija, Italija, Šveicarija, JAV
Pilietybė:	Vokietijos (1879–1896, 1914–1933) Šveicarijos (1901–1955) JAV (1940–1955)
Sutuoktinis(-ė):	Mileva Marić (1903–1919) Elsa Löwenthal (1919–1936)
Sritis:	Fizika
Organizacijos:	Šveicarijos patentų biuras Ciuricho universitetas Karolio universitetas (Praha) Prūsijos mokslų akademija Kaiser Wilhelm institutas Leideno universitetas Institute for Advanced Study
Alma mater:	ETH Zürich Ciuricho universitetas
Doktorant. vadovas:	Alfred Kleiner
Žinomas už:	Bendrasis reliatyvumas Specialusis reliatyvumas Brauno judėjimas Fotoefektas E=mc² Einšteino lauko lygtys Suvienyta lauko teorija Bozės-Einšteino statistika EPR paradoksas
Žymūs apdovanojimai:
Nobelio fizikos premija (1921) Koplio medalis (1925) Makso Planko medalis (1929)
Vikiteka:	Albert EinsteinVikiteka
Parašas

Albertas Einšteinas (vok. Albert Einstein; 1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.

Jis taip pat nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą.

Biografija

Albertas Einšteinas gimė 1879 metų kovo 14 dieną Ulmo mieste, Vokietijoje, žydų pirklio šeimoje.

Neturėdamas vidurinio išsilavinimo, 1895 m. bandė įstoti į universitetą, bet neišlaikė visų stojamųjų egzaminų. Per metus įgijo vidurinį išsilavinimą (matura) ir 1896 m. įstojo į Federalinį Šveicarijos politechnikos universitetą Ciuriche, kurį 1900 m. baigė.

1901 m. gavo Šveicarijos pilietybę.

Po universiteto baigimo A. Einšteinui nepavyko rasti fiziko darbo, todėl jis įsidarbino Šveicarijos Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu.

Greta savo pagrindinės tarnybos jis tyrinėjo fizikos problemas ir 1905 m. išspausdino keletą straipsnių, kuriuose suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją, paaiškino fotoelektrinį efektą, Brauno judėjimą bei paskelbė žymiąją energijos lygtį kurioje energija E lygi m (masei), padaugintai iš šviesos greičio (c) kvadrato. Ši lygtis rodo, koks didžiulis energijos kiekis gali išsiskirti suskaldžius atomo branduolį. Tai buvo pritaikyta kuriant atominę bombą. Nuo 1946 m. Einšteinas priešinosi atominių ginklų kūrimui.

Albertas Einšteinas apibūdino savo “Specialiąją reliatyvumo teoriją“ kaip bandymą suderinti mechanikos dėsnius su elektromagnetizmo dėsniais. Straipsnis, išspausdintas 1905 m. birželį, pakeitė požiūrį į visatą, suformuluotą dar Izaoko Niutono. Teorija linijinį laiko supratimą pakeitė daug sudėtingesniu modeliu. Einšteinas teigė, kad, jei visiems stebėtojams šviesos greitis vienodas, neatsižvelgiant į jų judėjimą šviesos šaltinio atžvilgiu, tuomet visos kitos laiko ir erdvės dimensijos negali būti absoliučios, jos turi skirtis, atsižvelgiant į stebėtojo ir stebimų kūnų judėjimą. Jis įrodė, kad laikas ir erdvė yra susiję tarpusavyje, kad laiko tėkmė ir net įvykių seka bei kūnų matmenys priklauso nuo atskaitos sistemos pasirinkimo. Matavimai atitiko mechanistinį Niutono fizikos modelį mažesniems greičiams, tačiau dideliame greityje – ryškiai išsiskyrė.

Viena iš daugelio jo teorijos išvadų teigė, kad joks fizinis kūnas negali judėti šviesos greičiu ar dar greičiau ir kad materija ir energija yra visiškai sukeičiamos, o tai buvo atominės energijos vystymo pagrindas.

Einšteino teorija buvo suformuluota šveicarų fizikos žurnale, jam dirbant Šveicarijos Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu, ir sulaukė mažai dėmesio. „Specialioji reliatyvumo teorija“ buvo vienas iš trijų išspausdintų Einšteino novatoriškų straipsnių 1905 m. Tačiau tik jam užėmus svarbius postus Prahoje ir Berlyne ir 1916 m. sukūrus Bendrąją reliatyvumo teoriją, Einšteino darbai tapo įžymiais.

Po šių darbų A. Einšteinas greitai tapo vienu žymiausių mokslininkų, pradėjo dėstyti Berne, vėliau Prahoje, Berlyne.

1915 m. A. Einšteinas išplėtė reliatyvumo teoriją, papildydamas erdvę ketvirtuoju matmeniu – laiku, tuo pačiu paaiškindamas gravitaciją erdvėlaikio iškreipimu.

1933 m. A. Einšteinas iš Berlyno persikėlė į JAV, kur gavo pilietybę ir toliau dirbo mokslinį darbą.

Mirė 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone (Princeton, New Jersey).

Vikicitatos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.