Terksas ir Kaikosas
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Kobern Taunas | ||||
| Didžiausias miestas | Providensjalas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II
Karalienė
Gordon Wetherell
Gubernatorius
Michael Misick
Premjeras
|
||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
417 km² (199) - |
||||
| Gyventojų – 2008 (apsk.) – Tankis |
30 600 (208) 52 žm./km² (-) |
||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
- - mlrd. $ (-) - $ (-) |
||||
| Valiuta | JAV doleris | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC-5 - |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - |
||||
| Valstybinis himnas | Terkso ir Kaikoso himnas | ||||
| Interneto kodas | .tc | ||||
| Šalies tel. kodas | +1649 | ||||
Terksas ir Kaikosas (angl. Turks and Caicos) – dvi salų, kurios nuo dugno iki paviršiaus kyla daugiau kaip 2000 m, grupės Atlanto vandenyne, Bahamų grandinės tąsa. Tai Jungtinės Karalystės valda.
Terksą ir Kaikosą sudaro 8 didelės ir per 30 mažų, paprastai negyvenamų, salų. Salų grupes skiria 35 km pločio ir daugiau kaip 2200 m gylio įduba, vadinama Terkso salų sąsiauriu. Beveik visa žemė – akmenuoti smėlynai, apaugę krūmokšniais ir kaktusais. Terkso salos pavadintos vietos kaktuso vardu. Klimatas šiltas ir vienodas, temperatūra kiaurus metus svyruoja tarp 24 °C ir 32 °C. Vidutinis kritulių kiekis per metus – nuo 540 mm iki 720 mm, geriamo vandens trūksta.
Taupiai naudojant sukauptas vandens atsargas ir drėkinant laukus, auginamos pupelės, kukurūzai ir citrusai. 1678 m. druskos pirkliai iš Bermudų pradėjo kirsti krūmokšnius, kad būtų vietos garinti druskai, kurią jie vėliau išgabendavo laivais. Druskos gavyba buvo svarbiausia pramonės šaka iki XX a. 7 dešimtmečio, bet šiandien pagrindinės pajamos gaunamos iš turizmo, žvejybos ir finansinių paslaugų. Plotas – 166 km²; 14 tūkst. gyventojų (1995). Apgyvendintos 6 salos. Administracinis centras – Kobern Taunas (Cockburn Town), esantis Grand Terko (Grand Turk) saloje. Pagrindinė eksporto prekė – omarai ir jūros kriauklės. Salose gerai išvystytas turizmas ir ofšorinė bankininkystė. Juodoji rinka verčiasi nelegaliu narkotikų pergabenimu.
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Europiečiai salas atrado 1512 m. (Ponce de León). Nuo 1848 m. buvo kaip Jamaikos kolonijos dalis, nuo 1962 m. – atskira Jungtinės Karalystės kolonija.
Užjūrio teritorijos: Angilija · Bermudų salos · Britų Antarktidos teritorija · Britanijos Indijos vandenyno teritorija · JK Mergelių Salos · Falklando salos · Gibraltaras · Kaimanų salos · Montseratas · Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos · Pitkernas · Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos · Terkso ir Kaikoso salos
Karūnos valdos: Džersis · Gernsis · Meno Sala
Suverenios bazių teritorijos: Akrotiris ir Dekelija
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Karibų Nyderlandai | Kiurasao | Martinika | Montseratas | Puerto Rikas | Sint Martenas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana | Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos
