Bulgarija

Република България

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	bulgarų
Sostinė	Sofija
Didžiausias miestas	Sofija
Valstybės vadovai	Rosen Plevneliev Prezidentas Plamen Oresharski Ministras pirmininkas
Plotas  – Iš viso  – % vandens	110 910 km² (102) 0,3 %
Gyventojų  – 2006 liepa (progn.)  – Tankis	7 385 367 (94) 66,59 žm./km² (99)
BVP  – Iš viso  – BVP gyventojui	2006 (progn.) 77,13 mlrd. $ (64) 10 400 $ (65)
Valiuta	Bulgarijos levas (BGN)
Laiko juosta  – Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	Nuo Osmanų imperijos 1878 m. kovo 3 d. 1908 m. rugsėjo 22 d.
Valstybinis himnas	Bulgarijos himnas
Interneto kodas	.bg
Šalies tel. kodas	+359

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Istorija

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Dabartinės šalies teritorijoje gyventa paleolite, VIII-VI amžiuje čia apsigyveno trakų gentys. I amžiuje trakus užkariavo Romos imperija, įkurtos Mezijos, Trakijos ir Makedonijos provincijos, nuo 395 metų jau priklausiusios Bizantijos imperijai.^{[reikalingas šaltinis]}

VI-VII amžiais teritorijoje apsigyveno slavai. Apie 680 m. tiurkų protobulgarų gentis, vadovaujamai chano Asparucho, įsiveržė į šiaurės Balkanus, kur jie susimaišė su vietiniais slavais ir trakais. 681 m. susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska. Nuo vengrų ir pečenegų antpuolių susilpnėjusi valstybė 966 m. buvo užimta senrusių, 971–1018 m. Bizantija išstūmė rusus ir prisijungė Bulgariją, paversdami savo provincija. Po 1185–1187 metų sukilimo sukurta antroji Bulgarijos valstybė. XIII a. pirmoje pusėje valstybei priklausė Albanija, Epyras, Serbija, Makedonija, Vakarų Trakija, vėliau valstybė pradėjo silpti. 1330 m. atskirta Makedonija, XIV a. viduryje – Dobrudža. Apie 1363 metus valstybė suskilo, o 1393–1396 m. abi karalystės užimtos turkų. Turkai sunaikino bulgarų bajoriją, suvaržė religinę laisvę, bet atėjus taikai pradėjo kilti ūkis, plėtėsi miestai.

XIX amžiuje stiprėjo bulgarų tautinė savimonė, kilo religinis ir kultūrinis sąjūdis ir po Rusų-Turkų karo (1877–1878) pagal San Stefano taikos sutartį numatyta didelė bulgarų valstybė, tačiau dar 1878 metų birželį Berlyno kongrese valstybė sumažinta ir paversta Turkijos autonomine kunigaikštyste. 1879 m. priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi žemė išdalinta valstiečiams. Po jaunaturkių revoliucijos 1908 m. spalio 5 d. paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė, kunigaikštis Ferdinandas I pasiskelbė caru. 1912–1913 m. dalyvavo I Balkanų kare, kur prisidėjo prie pergalės prieš Turkiją, antrame Balkanų kare pralaimėjus, neteko daugumos įgytų žemių.

Bulgarijos herbas 1881–1927 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Centro valstybių pusėje, neteko Vakarų Trakijos, mokėjo reparacijas. 1920–1923 m. įvykdyta radikali žemės ūkio reforma, plečiamas švietimas, 1923 m. įvykdytas perversmas, tuoj po jo numalšintas komunistų rengtas Rugsėjo sukilimas, apribotos demokratinės laisvės. Po 1934 perversmo sustabdytas konstitucijos galiojimas, uždraustos politinės partijos. Po metų įvykdytas perversmas įtvirtino autoritarinę Boriso III diktatūrą.

Antrojo pasaulinio karo metu iki 1941 m. liko neutrali, vėliau prisijungė prie Berlyno pakto, prisijungė kaimyninių žemių, bet artėjant frontui 1944 m. rugsėjo 5 d. vėl paskelbė neutralumą. Tą pačia dieną įžengė sovietų kariuomenė ir rugsėjo 8 d. Bulgarija paskelbė karą Vokietijai. Po karo valdžioje įsitvirtino komunistai, remiami SSRS. 1946 rugsėjį panaikinta monarchija, 1947 m. parengta konstitucija SSRS pavyzdžiu, paskelbta liaudies respublika. 1971 m. konstitucijoje įtvirtinta komunistų partijos valdžia. 1984–1989 m. vykdyta prievartinė asimiliacija, tuo metu į Turkiją išvyko apie 300 000 turkų. 1989 m. pradėjo kurtis opozicinės grupuotės, 1990 m. atsisakyta konstitucijos punkto, valdžioje įtvirtinančio komunistus. 1991 m. lapkričio rinkimus nežymia persvara laimėjo opozicinė Demokratinių jėgų sąjunga.

Vardo istorija

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos vardo istorija

Bulgarijos vardas kilęs iš tiurkų gentims priklausančių Volgos bulgarų (dar vad. bolgarų), kurie VII a. antr. pusėje migravo į Šiaurės Balkanus, maišėsi su VI a. į Balkanus migravusiais slavais ir toje teritorijoje gyvenusiais trakais. 681 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

Politinė sistema

Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 m. konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.

Sofija

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.

Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams.

Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.

Administracinis suskirstymas

Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).

Blagojevgrado sritis Burgaso sritis Chaskovo sritis Dobričo sritis Gabrovo sritis Jambolo sritis Kerdžalų sritis Kiustendilo sritis Lovečo sritis Montanos sritis Pazardžiko sritis Perniko sritis Pleveno sritis Plovdivo sritis

Razgrado sritis Rusės sritis Silistros sritis Sliveno sritis Smoliano sritis Sofijos miestas (Област София-град) Sofijos sritis Stara Zagoros sritis Šumeno sritis Tergovištės sritis Varnos sritis Veliko Tirnovo sritis Vidino sritis Vracos sritis

Geografija

Rodopų kalnai

Šiaurėje, pagal Dunojaus upę, driekiasi Dunojaus žemupio lygumos dalis, pietuose pereinanti į Dobrudžos plynaukštę. Toliau pietuose per visą šalį iškilę, kalnai užimantys apie 60 % šalies ploto. Tai Stara Planina (arba Balkanų kalnai, aukštis iki 2376 m, Botevo k.), tektoniniais Kazanlenko bei Karlovo slėniais, atskirti nuo piečiau stūksančių Rilos (aukščiausia vieta – Musalos kalnas, 2925 m), Rodopų bei Pirino kalnų. Pietryčiuose plyti derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Gausu karstinių urvų.

Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryje subtropinis, Viduržemio tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose tarp -2 °C ir 2 °C, kalnuose – iki -10 °C. Liepą lygumose įšyla iki 19–25 °C, o kalnuose vietomis neviršija 10 °C. Per metus lygumose iškrenta 450–600 mm kritulių, o kalnuose – iki 1300 mm. Žiemą šiauriniuose kalnų šlaituose susidaro nuolatinė sniego danga.

Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus (vienintelė laivybinė šalies upė), jo baseinui priklauso kitos upės – Iskeras, Jantra, Osemas, Lomas, Ogosta. Link Egėjo jūros teka Marica, Struma, Mesta, tiesiai į Juodąją jūrą – Kamčija. Daugumos upių vandeniu drėkinami laukai. Kalnuose yra nedidelių ežerų, įrengta tvenkinių.

Apie trečdalį Bulgarijos ploto dengia miškai, augantys daugiausia kalnuose. Būdingi plačialapių medžių miškai, sudaryti iš bukų, ąžuolų, skroblų, augantys pramaišiui su spygliuočiais (pušimis, eglėmis, kedrais). Aukštikalnėse veši kalnų pievos. Pietų ir pietryčių lygumos apaugę krūmokšnių sąžalynais (šibliakas). Įsteigti Rilos, Pirino, Vidurio Balkanų nacionaliniai parkai.

Ekonomika

Ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė 2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.

Pajamos iš turizmo 2001 m. sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.

Demografija

2001 m. 83,6 % gyventojų sudarė bulgarai, 9,5 % – turkai, 4,6 % – čigonai (romai). Dauguma gyventojų priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (85 %), taip pat yra musulmonų (13 %), judėjų (0,8 %) bei katalikų (0,5 %). Bedarbių 2001 m. – 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios jūros pakrantę, Aukštutinės Trakijos žemumoje, upių slėniuose. Miestuose gyvena 69 % žmonių.

Nuorodos

Vikiteka

Vikižodynas

• Essential History of Bulgaria in Seven Pages

Šaltiniai

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachstanas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas