Grozėjė

საქართველო Sakartvelo
Grozėjės vieleva Grozėjės herbs
Valstībėnis himnos: Grozėjės himnos
[[Image:{{{žem}}}|250px|Grozėjė žemielapie]]
Valstībėnė kalba	grozėnu
Suostėnė	Tbėlėsis
Dėdliausis miests	Tbėlėsis
Valstībės vaduovā	Michails Saakašvėlis Prėzidėnts Bidzina Ivanishvili Mėnėstros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	69 700 km² (118)
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	4 661 473 (113) 66,88 žm./km² (97)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 17,79 mlrd. $ (117) 3 800 $ (119)
Valiota	Lari (GEL)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +3 UTC +4
Liousoms Paskelbta	nū TSRS 1991 balondė 9
Interneta kuods	.ge
Šalėis tel. kuods	+995

Grozėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazė. Robėžiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.

Grozėjė sėik ėntegracėjės ī ES ė NATO.

Istuorėjė

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėne peleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Ėberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjė.

X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausė Uosmanū Ėmperėjā, pū ton Persėjā ė Rosėjā.

Pū Spalė revuoliocėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībė 1918 m. gegožė 26 d., bat anou ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.

XX o. devīnta dešimtmete pabėnguo Grozėjuo sosėfuormava liuosoma jodiejiėms, katruo rezoltatė 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuoma.

Abkhazėjuo ė Pėitū Uosetėjuo prasediejė atsėskėrėma ė liousoma nu Grozėjės jodiejiems. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prėklausontiam Pankėse slienie īr čečienū kuovuotuojē, katrie kariau ož Čečieniejės liousoma nu Rosėjės.

2003 m. Grozėjės prezėdenta Edoarda Ševarnadze par "Ruožiū revuoliocėjė" novertė jaunė pruogresīvos provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezėdento bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlės, katrs bova ožbėngės muokslos JAV. Grozėjuo prasediejė muodernėzacėjė, bova taliousėnta akuonuomėka.

2008 m. sostėprėjė kuova so Pėitū Uosetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Uosetėje, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė, prasėdiejė Pėitū Uosetėjės vaina.

Geuograpjė ė klimats

Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā prėskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdės īr nalīgos, 2/3 terėtuorėjės ožjem kalnā.

Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):

• Tbėlėsis (1,07 mln. gīv.)
• Kotaisis (183,3 tūkst. gīv.)
• Batomis (116,9 tūkst. gīv.)
• Rostavis (114,7 tūkst. gīv.)
• Sokomis (92,3 tūkst. gīv.) (Abkazėjuo)
• Zogdėdis (67,9 tūkst. gīv.)
• Guoris (48,8 tūkst. gīv.)
• Puotis (46,6 tūkst. gīv.)

Admėnėstracėnės skīrstīms

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regėjuonos, katrūs sodara 70 pruovėncėjū, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkhazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Uosetėjė. Abkhazėjė ė Pėitū Uosetėjė praktėškā Grozėjės nier valdomas.

Akuonuomėka

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėne liousoma indeksa rezoltats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės rafuormas, katrū pagrėndėnės tėkslos padėrbt Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėkū. Tas trauk ožsėine investėcėjės.

Nūruodas

• Infuormacėjė aple Grozėjė (onglu kalba, vuokėitiu kalba, roso kalba ė grozėnu kalba).