Lietova

Lietuvos Respublika
Lietovuos vieleva Lietovuos herbs
Valstībėnis himnos: Lietovuos himnos
Valstībėnė kalba	Lietoviu
Suostėnė	Vėlnios
Dėdliausis miests	Vėlnios
Valstībės vaduovā	Dalė Grībauskātė Prezidėntė Algėrds Butkevėčios Prėmjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	65 300 km² (120) 1,35%
Gīventuoju  - 2011 III ketvėrtis  - Tonkoms	3 218 064 (125) 49 žm./km² (114)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2004 62,44 mlrd. LTL (75) 18 174 LTL (48)
Valiota	Eurs (EUR)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Liousoms Paskelbta Pripažinta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažinta	Nu Rusėjės imperėjas 1918 vasarė 16 1920 lėipas 12 1940 rogpjūtė 3 1990 kuova 11 1991 siejės 6
Interneta kuods	.LT
Šalėis tel. kuods	370

Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostėnė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES ė NATO narie.

Istuorėjė

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrm lėika pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).

XII omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, Vuolīnės sotartis tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietuviu ėr kėtū žiemiu konėgaikštē tou čieso sodarėniej sajūngas.

1251 m. Lietoviu konėgaikštiou Mindaugou ožpoulus Žemaitiu konėgaikštiaus Vīkint pėlė Tverūs, Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojūngama so Lietuvuos konėgaikštėjė, tēp sokorama Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK.

XIII-XIV omžiou LDK ėšauga i galīnga valstībe. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkėkštėjama. Po Žalgėrė kariēs 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkā ė bermuontėninkā. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflėkts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okupava Tarību Sājunga.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.

2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO narie.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euruopas Sājongas narie.

Puolitėnė sistema

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tēp pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucine teisma) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėka.

Istatimū leidiamuoji valdė: istatimū leidiamuoji valdė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 palē partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugiau nego 5 pruoc. sorėnkės partinis sarašos gaun vėita Seimė.

Vīkdomuoji valdė: Vīriausībė (vaduovaun Mėnistros Pėrmėninks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrie tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

Prezidentā

1918-1939

• Antanas Smetona 1919 balondė 1 - 1920 bėrželė 19
• Aleksandros Stulginskis 1922 groudė 21 - 1926 bėrželė 7 pėrms kuonstitocėnis prezidėnts
• Kazīs Grinius 1926 bėrželė 7 - 1926 groudė 19
• Antanas Smetona 1926 groudė 19 - 1940 bėrželė 15 atējė ė valdė pu parversma.
• Antanas Merkīs 1940 bėrželė 15 - 1940 bėrželė 17 prezidėntou Antanou Smetonā palėkus Lietova, ējė prezidenta pareigas

Nu 1990 metu

• Algėrds Brazausks 1993 vasarė 25 - 1998 vasarė 26
• Valds Adomkos 1998 vasarė 26 - 2003 vasarė 26
• Rolands Paksos 2003 vasarė 26 - 2004 balondė 6 nušalints nu pareigu par apkaltuos procėsa.
• Valds Adomkos 2004 lėipas 12 - 2009
• Dalė Grībauskātė 2009 - daba

Admėnėstracėnis soskīrstīms

Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė soskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

• Lietovuos apskrėtīs:
  • Alītaus apskrėtis
  • Kauna apskrėtis
  • Klaipiedas apskrėtis
  • Marėjampuoles apskrėtis
  • Paneviežė apskrėtis
  • Tauragies apskrėtis
  • Telšiū apskrėtis
  • Otenas apskrėtis
  • Šiauliu apskrėtis
  • Vėlniaus apskrėtis

Geuograpėjė

Laukā ė pėivas ožjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkės - 3 % , vėdaus ondėnīs - 4 % , kėtas žemės - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdotėniu platumū, ėš jūrėnė parēnontės i žemīnėni.

Demuograpėjė

Lietovuo gīvenontės tautas

Lietovuo gīven šmuota tautū žmuonis. Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2010 m. Statėstėkas Departaments):

• lietovē – 83,1 % (2815,7 tūkstontē)
• lėnkā – 6,0 % (201,5 tūkst.)
• rosā – 4,8 % (161,7 tūkst.)
• baltarosē – 1,1 % (35,9 tūkst.)
• okrainėitē – 0,6 % (19,7 tūkst.)
• vuokītē - 0,1 % (3,2 tūkst.)
• žīdā – 0,1 % (3,2 tūkst.)
• tuotuorē - 0,1 % (2,8 tūkst.)
• latvē – 0,1 % (2,3 tūkst.)
• čėguonā - 0,1 % (2,4 tūkst.)
• kėtas tautībės - 0,2 % (8,2 tūkst.)

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė