Farerai
|
|||||
Valstybinė kalba | farerų, danų[1][2] | ||||
Sostinė | Torshaunas | ||||
Didžiausias miestas | Torshaunas | ||||
Valstybės vadovai | Margareta II Kaj Leo Johannesen | ||||
Plotas – Iš viso – % vandens |
1 395,74[3] km² (180) 37 % |
||||
Gyventojų – 2013 liepa (progn.) – Tankis |
49 709[4] (206) 35 žm./km² (169) |
||||
BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2010 (progn.) 1 mlrd. $ (-) 22 000 $ (-) |
||||
Valiuta | Farerų krona | ||||
Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC UTC+1 |
||||
Nepriklausomybė autonomija
|
nuo Danijos 1948 m. |
||||
Valstybinis himnas | Farerų salų himnas | ||||
Interneto kodas | .fo | ||||
Šalies tel. kodas | +298 |
Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos išskyrus Mažąjį Duimuną yra apgyvendintos.
Turinys
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.
Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).
Geografija[taisyti | redaguoti kodą]
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Streimojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Sletaratinduro kalnas, (far. Slættaratindur) iškilęs 882 m, Eisturojaus saloje. Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.
Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]
Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 3 °C, o liepos 10 °C. Per metus iškrinta apie 1400 mm kritulių. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta.
Toršauno klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vidutinė temperatūra °C | 3 | 4 | 4 | 5 | 7 | 9 | 10 | 11 | 9 | 8 | 5 | 4 | 6 |
Krituliai mm | 153 | 113 | 137 | 93 | 72 | 67 | 81 | 88 | 142 | 177 | 143 | 171 | 1 437 |
Duomenys: Farerų klimatas, Toršaunas[5] 2014 03 27 |
Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]
Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.
Demografija[taisyti | redaguoti kodą]
91,7 % Farerų salų gyventojų – fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Mažasis Duimunas.
Galerija[taisyti | redaguoti kodą]
-
Vienintelė negyvenama Mažojo Duimuno sala
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ http://www.mfa.fo/Default.aspx?ID=11697
- ↑ Statistical Facts about the Faroe Islands, 219, The Prime Minister's Office, accessed 13 July 2011.
- ↑ Matrikul.fo – genaue Vermessung 2006. Vorher wurde die Gesamtfläche mit 1.399 oder 1.399,20 km² angegeben.
- ↑ "Faroe Islands." The World Factbook. CIA. Nuoroda tikrinta July 2013.
- ↑ Climate of Hoyvík/ Tórshavn, Faroe Islands Average Weather, Climatemps.com; tikrinta: 2014-03-27
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachstanas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Džersis | Gernsis | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
|