Afganistanas

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu.

Turinys

1 Istorija
2 Politinė sistema
3 Administracinis suskirstymas
4 Geografija
5 Ekonomika
6 Gyventojai
7 Kultūra
8 Kita informacija
9 Šaltiniai
10 Nuorodos

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano istorija.

Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija (Arija, Baktrija, Arachosija)

Istorija VIII–XIX a.: Chorasano istorija, Puštūnistanas

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo tebesitęsiantis Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano politinė sistema.

Šaliai vadovauja visuotiniuose 2004 m. spalio 9 d. rinkimuose išrinktas prezidentas Hamidas Karzajus. Pirmuosiuose rinkimuose nuo 1969 m. dalyvavo apie 10 mln. šalies gyventojų. Išrinktojo prezidento priešininkai teigė, jog rinkimų rezultatai buvo klastojami. Prezidento sudarytoje vyriausybėje yra Šiaurės aljanso ir kitų regioninių ir etninių grupių atstovai. Į šalį leista sugrįžti buvusiam monarchui Mohamedui Zahirui Šachui, tačiau jo vaidmuo išlieka tik simbolinis. Didelė šalies dalis tebėra kontroliuojama pilietinio karo vadų.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano provincijos.

Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas arba velajatus, kiekviena provincija dalinama į 360+ rajonų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano geografija.

Kraštovaizdis Goro provincijoje (vasara)

Lietuvos karys prie Tedženo upės

Žiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalną

Afganistano gyventojų skaičiaus raida 1961-2004 m.

Tradicinis arbatos gėrimas

Afganistanas yra prie jūros priėjimo neturinti kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Iš rytų į vakarus driekiasi aukšti Hindukušo kalnai (aukštis iki 7492 m, Nošako k.), toliau vakaruose pereinantys į Paropamizo kalnus. Pietinėje dalyje driekiasi Gaznio-Kandaharo plokščiakalnis, priklausantis Irano kalnynui. Šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje plyti dykumingos lygumos – Baktrijos, Registano, Dašti Margo.

Klimatas subtropinis, žemyninis, sausas. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0–8 °C lygumose iki -20 °C kalnuose. Liepą lygumose oras įkaista vidutiniškai iki 24–32 °C, aukštikalnėse laikosi 0–10 °C šiluma. Kritulių per metus iškrenta nuo 200 mm lygumose iki 800 mm kalnuose. Dažnos sausros.

Rytinės Afganistano dalies upės (Kabulas, Konaras) priklauso Indo baseinui, šiaurinės dalies (Piandžas, Amudarja) – Aralo jūros baseinui, centrinės ir vakarinės dalies (Murgabas, Harirudas, Farahrudas, Hilmendas, Hatrudas) – nenuotakiems baseinams. Didelė dalis upių sausuoju metu laiku išdžiūsta. Yra druskingų ežerų.

Būdinga pusdykumių ir dykumų bei sausųjų stepių augmenija (pelynai, druskės, saksaūlai, kulkšnės, kupranugarinės dygliažolės ir kt.), pietinę dalį užima didelės Registano ir Dašti Margo dykumos. Kalnuose yra miškų. Upių slėniuose plyti sukultūrintos oazės (vynuogynai, pasėliai, sodai)^[1].

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano ekonomika.

Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gaminti opiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.

Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario, lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šie resursai nėra išplėtoti. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.

Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pakistanas, JAV, Indija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Afganistano demografija.

Pagrindinė religija – islamas (sunitų 80 %, šiitų 19 %). Taip pat yra nedidelės hinduistų ir sikhų bendruomenės.

Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42 %, tadžikai 27 %, chazarai 9 %, uzbekai 9 %, aimakai 4 %, turkmėnai 3 %, beludžiai 2 %, kiti 4 %.

Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagal kūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal gimstamumą ir aštuntą vietą pagal mirtingumą. Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip pat viena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra: ^[2]

0-14 metų: 44,5 %
15-64 metų: 53 %
65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)

Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.

Didžiausi miestai (2003 m.):