1918 m.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Turinys
Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]
Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]
- Sausio 8 d. – Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių „amžinųjų ryšių su Vokietija“;
- Sausio 23 d. – Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija;
- Sausio 30 d. – Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.
- Vasario 1 d. – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius;
- Vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimas.
- Kovo 3 d. – Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai;
- Kovo 4 d. – Vilniuje atidarytas Šv. Kazimiero draugijos knygynas, prekiavęs lietuviškais leidiniais;
- Kovo 13 d. – Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą;
- Kovo 23 d. – Vokietija pripažino Nepriklausomą Lietuvos valstybę;
- Kovo 24 d. – Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališką palaiminimą.
- Gegužės 4 d. – Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.
- Lapkričio 1 d. – Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, įsteigtas pirmasis skautų vienetas;
- Lapkričio 13 d. – Perlojoje paskelbta nepriklausoma Perlojos respublika su savo kariuomene, pinigais ir prezidentu. Respublika gyvavo iki 1923 m.;
- Lapkričio 30 d. – Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba pasirašė Tilžės aktą, tuo išreikšdama norą prisijungti prie Lietuvos.
- Gruodžio 1 d. – Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis (g. 1871 m.);
- Gruodžio 20 d. – įkurta Kauno apskritis;
- Gruodžio 22 d. – Rusijos vyriausybė dekretu pripažino Lietuvos laikinąją revoliucine darbininkų ir valstiečių vyriausybę, vadovaujamą Vinco Mickevičiaus-Kapsuko;
- Gruodžio 27 d. – išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai;
- Gruodžio 31 d.:
- Lietuvos Respublikos vyriausybė persikėlė į Kauną;
- Vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus.
Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]
Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|
---|---|
|
Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]
Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
---|
Nedatuota
|
Pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]
Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]
- Sausio 8 d. – JAV prezidentas Woodrow Wilson paskelbė savo „Keturiolikos punktų“ programą pasaulio sutvarkymui po Pirmojo pasaulinio karo;
- Sausio 15 d. – (sausio 28 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Vladimiras Leninas įsteigė Raudonąją armiją.
- Vasario 1 d. – (vasario 14 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Rusija pereina prie Grigaliaus kalendoriaus;
- Vasario 24 d. – Estija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Kovo 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas baigiasi: Vokietija, Austrija ir Tarybų Rusija sudaro Brest-Litovsko sutartį, pagal kurią Rusija pasitraukia iš karo;
- Kovo 5 d. – Rusijos sostinę bolševikai perkelia iš Petrogrado į Maskvą;
- Kovo 7 d. – bolševikai pasivadino Rusijos komunistų partija;
- Kovo 21 d. – Pirmasis pasaulinis karas: prasideda Antrasis Somos mūšis;
- Kovo 23 d. – milžiniškas vokiečių pabūklas „Didžioji Berta“ pradeda Paryžiaus apšaudymą iš 11.4 km atstumo;
- Kovo 25 d. – paskelbiama Baltarusijos nepriklausomybė.
- Gegužės 26 d. – įkuriama Gruzijos demokratinė respublika.
- Ispaniškasis gripas tampa epidemija. Per vėlesnius 6 mėnesius miršta virš 25 milijonų žmonių (triskart daugiau nei per karą);
- Liepos 15 d. – Pirmasis pasaulinis karas: vokiečių ataka prie Marnos upės, prasideda antrasis Marnos mūšis;
- Liepos 16 d. – Rusijos revoliucija: Jekaterinburge bolševikai nužudo Rusijos imperatorių Nikolajų II-ąjį ir jo šeimą.
- Rugpjūčio 1 d. – britų antibolševikinės pajėgos užima Archangelską;
- Rugpjūčio 10 d. – ekspedicijos vadui duodamas nurodymas padėti baltiesiems;
- Rugpjūčio 11 d. – Fania Kaplan pasikėsina nužudyti Leniną. Tą pačią dieną nužudomas Petrogrado ČK vadas.
- Spalio 3 d.:
- Kaizeris Vokietijos kancleriu paskiria Maksą fon Badeną;
- Lenkija paskelbia nepriklausomybę;
- Spalio 28 d. – nuo Austrijos-Vengrijos atsiskiria Čekoslovakija.
- Lapkričio 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas: Austrija-Vengrija sudaro paliaubas su sąjungininkais. Lenkija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos;
- Lapkričio 6 d. – Liubline suformuojama nauja Lenkijos vyriausybė;
- Lapkričio 9 d. – Vokietijos kaizeris Vilhelmas II-asis atsisako sosto ir pasitraukia į Nyderlandus;
- Lapkričio 11 d. – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: Vokietija pasirašo Kompjeno paliaubas. Austrijos imperatorius atsisako sosto;
- Lapkričio 12 d. – Austrija tampa respublika;
- Lapkričio 14 d. – Čekoslovakija tampa respublika;
- Lapkričio 16 d. – Vengrija paskelbia nepriklausomybę nuo Austrijos;
- Lapkričio 18 d. – Latvija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Gruodžio 1 d. – Islandija tampa savavaldžia karalyste, tačiau išlieka unijoje su Danija.
Transilvanija susijungia su Rumunija.
Paskelbiama Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė (vėliau žinoma kaip Jugoslavijos karalystė); - Gruodžio 4 d. – JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) išplaukia į Paryžiaus taikos konferenciją tapdamas pirmuoju JAV prezidentu, kuris savo prezidentavimo laiku apsilankė Europoje.
Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]
Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|
---|---|
|
Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]
Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
---|
|
Nobelio premijos[taisyti | redaguoti kodą]
- Chemijos – Fritz Haber (1868–1934);
- Fizikos – Max Planck.
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 (angl.) Austrijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 (angl.) Austrijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ 7,0 7,1 (angl.) Kinijos vadovai
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 11,0 11,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Malaizijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ (angl.) Vokietijos vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Jonas Minelga.
- ↑ Vaclovas Bagdonavičius, Algirdas Žemaitaitis. Valteris Kristupas Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 592 psl.
- ↑ 21,0 21,1 21,2 21,3 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 22,0 22,1 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Punch Imlach. Biografija.
- ↑ Jaap Penraat.
- ↑ Robert Preston. Informacija.
- ↑ 26,0 26,1 26,2 26,3 26,4 26,5 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Louis Althusser.
- ↑ Rita Hayworth. Informacija.
- ↑ Oficiali gimimo data 1916 m. gruodžio 25 d., tačiau jo tėvas paankstino jo gimimo datą, kad galėtų anksčiau pradėti eiti į mokyklą. žr.
- ↑ Mohamed Ahmed Ben Bella. Biografija.
- ↑ Gustavas Klimtas.
- ↑ Egon Schiele. Galerija.
- ↑ Giljomas Apolineras.