Mažoji Azija
Mažoji Azija arba Anatolija (turk. Anadolu, sen. gr. Ανατολία) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.
Tai taip pat yra atskiras pasaulio istorinis-kultūrinis regionas, iš rytų apribotas Didžiosios Armėnijos (Kurdistano), iš šiaurės rytų – istorinės Gruzijos, iš pietryčių – istorinės Sirijos. Per Marmuro jūrą vakaruose jis susisiekia su istorine Trakija.
Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]
Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) „saulėtekis“ ar Ανατολία (Anatolía) „saulėtekio šalis“ ar tiesiog „Rytai“. Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon („Rytietiškieji“) vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.
Geografija[taisyti | redaguoti kodą]
Anatolija yra didžiulis, stačiakampio formos pusiasalis, besidriekiantis tarp pietryčių Europos ir Azijos. Anatolija sudaro 97 % Turkijos teritorijos.
Didžiąją pusiasalio dalį sudaro Anatolijos plokščiakalnis, apribotas įvairių kalnų grandinių (Tauro kalnai, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas), kurios trijose pusėse pereina į pajūrio lygumas. Gamta pusiasalyje labai įvairi: nuo druskingų Likaonijos pusdykumių iki derlingų Egėjo jūros pakrančių.
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Pagrindiniai straipsniai: Mažosios Azijos istorija, Turkijos istorija
 |
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
