Upės. Visas mūsų kraštas priklauso Nemuno baseinui.

Didžiausia Punsko ir Seinų krašto upe – Seina (Ienk. Marycha). Jos ilgis nuo aukštupio iki Juodosios Ančios, į kurią įteka, yra 81 km. Seina ir jos intakai sudaro sudėtingą upių tinklą. Ji pradžią gauna iš versmių bei mažų upelių, įtekančių į Punsko ežerą. Iš jo išteka Seivos vardu, tai Sei­nos aukštupys – 14 km ilgio. Seiva teka per Punios, Meldzinio, Bebručio, Juodelio ežerus ir įteka į Seivio ežerą. Susijungusi su Šalčia, upelė pakeičia var­dą į Juodąją. Juodoji teka per Smalėnus, Smalėngirį, Ramoniškę, Michnovcus, Babonis, Marcinkaičius ir įteka į Seino ežerą. Iš Sei­no išteka jau Seinos (Mary­cha) vardu ir teka pro Sei­nų miestą, Gibų kaimą i Mario (Pomorze) ežerą. Žemu­pyje Seina tampa didoka upe ir įteka i Juodąją Ančią Baltarusijoje. Seina turi ke­liolika intakų. Punsko ir Sei­nų kraste yra trys didesni in­takai.

Seinos intakai Punsko ir Seinų krašte.

Vandeningiausios upės mūsų krašte yra pavasarį, tirpstant sniegui. Labiausiai nusenka ankstyvą rudenį.

Ežerai Punsko ir Seinų krašte palyginti labai jauni. Jiems ne daugiau kaip 10-13 tūkstančių metų, nes jie susidarė pasibaigus paskutiniam apledėjimui.

Mūsų krašto ežerai ledyninės kilmės. Rininiai ežerai primena upę, jie ilgi, siauri, gilūs, dažnai vingiuoti, krantai statūs. Tokio tipo ežerai yra Galadusis, Beržinis (Berżniki), Klevas (lenk. Szejpiszki), Plaskis, Klevaitis, Bokšys.

Ledo guolio ežerai susiformavo atitrūkus ir ištirpus dideliems ledo luistams. Tokio tipo ežerai tai Seivis, Kampuotis, Punia, Vaičuliškių, Juodelis.

Didžiausias mūsų krašto ežeras yra Galadusis. Jo plotas 737 ha, gylis – 55m, ilgis – 10,6 km. Krantai statūs, vingiuoti; dugnas nelygus, vietoms jis iškyla į paviršių ir sudaro salas. Iš viso ežere yra šešios salos, kurios užima 8,5 ha ežero ploto. Ežero šiaurine dalimi tęsiasi Lietuvos ir Lenkijos siena. Į rytus nuo Galadusio yra antras pagal dydį Alno ežeras. Jo plotas 158 ha, gylis – 15m. Mūsų krašte gausu ir mažesnių ežerų. Jie išsibarstę po visą kraštą. Punsko valsčiuje priskaičiuojama 11 ežerų, o Seinų valsčiuje 20 ežerų.

Punsko ir Seinų krašto ežerai.

Požeminiai vandenys. Jie vartojami buityje, gerti. Požeminiai vandenys maitina mūsų krašto upes ir ežerus. Jie kai kur atsiveria iš požeminių vandens versmių, tos vietos vadinamos šaltiniais.

Mūsų krašte plačiai vartojami vandenys, slūgstantys ant pirmo vandeniui nelaidaus sluoksnio. Kasami šulniai, ir iš jų semiamas vanduo. Jie slūgso nevienodame gylyje, todėl vienur šuliniai yra gilesni, o kitur seklesni. Slūgsojimo gylis priklauso nuo uolienų sudėties. Ten, kur uolienos laidžios (smėlis, žvyras), jie gali būti giliai, pvz., Smalėnų apylinkėje, į pietus nuo Seinų. Kalvotame moreniniame reljefe, ten, kur uolienos mažiau laidžios (molis, priemolis), gruntinio vandens gylis yra įvairus: 3-5 m, kai kur viršija 10m.

Pastaraisiais metais didelę reikšmę turi patys švariausi mažai mineralizuoti tarpsluoksniniai vandenys. Jų slūgsojimo gylis yra žymiai didesnis nei gruntinių vandenų, todėl norint juos pasiekti, gręžiami giluminiai šuliniai. Iš jų vandentiekiais tiekiamas vanduo gyventojams.