TRUPUTIS ISTORIJOS

Seniausi žmogaus gyvenimo pėdsakai šiame krašte siekia 10.000 metus prieš m.e. (paleolito saulėlydį). Aptikta juos Valinčiuose, Ožkiniuose, Vaiponioje ir Šlynakiemyje. Ankstyvaisiais viduramžiais šios žemės sudaro Jotvos dalį. Jotvingių pėdsakus rodo gyvenviečių tipai (atviros gyvenvietės) ir piliakalniai. Įdomiausias yra 9 km nuo Punsko į šiaurę nutolęs Eglinės piliakalnis.

Jotvingius XIII a. pradžioje nukariavo kryžiuočiai. Tačiau šio krašto nepajėgta intensyviai apgyvendinti, todėl iki XV a. čia ošė miškai. Tik XV a. pradžioje pradėta naujai šiame krašte kurtis. Naujieji krašto šeimininkai buvo lietuviai, kilę nuo Merkinės ir Punios. Jie čia tyvuliuojantį ežerą ir pavadino Punia, nuo kurio ir gyvenvietė gavo vardą.

• Girininkas Stanislovas Zalivskis 1597 metais pastatė Punske bažnyčią, ir čia buvo įsteigta parapija. Sekmadieniais ir švenčių dienomis Punske vykdavo turgūs.

• 1597 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija išleido Žygimanto III dokumentą, kuriame, tarp kita ko, sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas “ne tiktai lietuvis, bet ir lietuvių kalbą mokantis”.

Nėra išlikusių tikslių žinių, kada Punskas gavo miesto teises. Spėjama, kad tai įvyko tarp 1597 ir 1606 metų, nes jau 1606 metų dokumentai kalba apie Punsko miestelėnus, o 1612 metais Punskas vadinamas miestu.

• Trūksta tikslių žinių apie šios vietovės raidą. Iš įvairių istorinių nuotrupų surandame, kad 1700 metais Punskas turėjo ligoninę ir mokyklą. Tačiau ši vietovė, nutolusi nuo didesnių ekonominių centrų ir esanti nuošaliau nuo svarbesnių kelių, neišaugo į didesnį miestą. Antai 1795 metais čia gyveno 583, o 1827-aisiais – 748 žmonės. Todėl 1852-aisiais Punskas prarado miesto teises.

• Punsko parapijoje 1781 metais gyveno 8849 žmonės, o po šimto metų – 12000. Atskyrus nuo Punsko parapijos aplenkėjusius jos pakraščius ir įsteigus jiems atskiras parapijas Smalėnuose ir Beceiluose 1910 metais joje liko 74 kaimai su 7044 parapijiečiais.

• Svarbų vaidmenį šio krašto istorijoje vaidino Seivų dvaras, kuriame Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais buvo Seivų ir Vižainio seniūnijos.

• Šis kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

• Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių gyvenamos Punsko apylinkės gyventojai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Šio krašto pasiuntiniu Vilniaus konferencijoje 1917 metais buvo Punsko kapinėse palaidotas kun. dekanas Motiejus Simonaitis. Pirmasis Punsko valsčiaus viršaitis buvo Petras Pacenka.

• Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė čia lietuvių saviveikla, dirbo Šv. Kazimiero draugijos skyriai. Tarpukario metais Punske veikė lietuvių kooperatyvas “Talka”, bet žymioji prekybos dalis ir verslas buvo žydų rankose. Žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą. Antrojo pasaulinio karo audros išblaškė Punsko žydus. Šiandien juos čia buvus rodo netoli Punsko esančios kapinės. Punsko krašte gyveno taip pat ir vokiečių. Jų kapinės išlikusios Punske ir Paliūnų kaime.