Nėra taip paprasta papasakoti apie augalą, kurio nesi auginęs. Šiuo atveju visos žinios paremtos tik teorine informacija, rasta literatūroje, internete. Bet gal būtent taip ir reikėtų pradėti auginti vienos ar kitos rūšies augalus. Pradžioje išsiaiškinti jų poreikius, ar galima bus sudaryti jiems tinkamas sąlygas namuose, o tik po to augalą įsigyti.

Niekada neteko auginti pūslėtosios aldrūnės, bet paanalizavus apie ją pateikiamą informaciją, bendrą įspūdį susidaryti nesunku.

Tai – vienintelė savo gentyje (Aldrovanda) išlikusi iki šių dienų rūšis. Jos arealas yra labai susiskaldęs keturiuose žemynuose (Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje).

Mokslinis augalo pavadinimas – Aldrovanda vesiculosa L. – pūslėtoji aldrūnė. Sinonimai: Aldrovanda generalis E.H.L.Krause (1902), Aldrovanda verticillata Roxb. (1832), Drosera aldrovanda F.Muell. (1877)

Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – aldrūnė (Aldrovanda).

Paplitusi aldrūnė tiek vidutinio, tiek tropinio ir pusiaujo klimato zonose. Akivaizdu, kad toks susiskaldymas lemia ir rūšies nevienodumą tiek anatominiu, tiek fiziologiniu požiūriu. Skirtingose arealo dalyse augančios rūšys jau skiriasi savo poreikiais, gyvenimo ritmu, atsparumu įvairiems faktoriams. Skiriasi (nors nežymiai) ir individų išvaizda. Keista, kad tokia atskirtis nepaskatino naujų rūšių susidarymo. Matyt tam dar nepraėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

Pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa) piešinys. Šaltinis: Hippolyte Coste - Flore descriptive et illustrée de la France, de la Corse et des contrées limitrophes, 1901-1906

Augalas neturi šaknų, laisvai plūduriuoja vandenyje (beje, tai – vienintelis saulašarinių šeimos vandens augalas). Stiebai ir lapai siūliški, mažai šakoti.  Lapų išsidėstymas menturiškas. Ant lapų susidaro medžiojimo organai, kurie savo sandara yra beveik identiški jautriojo musėkauto gaudyklėms. Žydi baltais žiedais. Kai kuriose šiaurinėse arealo dalyse augančios aldrūnės nebesidaugina sėklomis, nežydi, o dauginasi tik vegetatyviškai, stiebo dalimis.

Medžioja smulkius vandens gyvius. Pastarieji, patekę tarp gaudyklės dalių ir sudirginę jos viduje esančius jautrius plaukelius, sukelia gaudyklės užsidarymą. Auka dar kurį laiką plaukioja gaudyklės viduje, tačiau ilgainiui vandens gaudyklėje ima mažėti, auka nustoja judėjusi, ima susidaryti oro kamera. Tai paaiškinama tuo, kad vyksta virškinamos aukos medžiagų įsiurbimas, o dujos skiriasi fotosintezės proceso pasekoje, tarsi išstumdamos vandenį.

Aktyviai medžioja tik jaunos gaudyklės, taigi, visą grobį pagauna jauniausios 2-3 lapų eilės.

Auginti aldrūnę nėra sunku. Vandens parametrams ji nėra jautri. Temperatūrą pasirinkti reikėtų priklausomai nuo to, iš kurios Žemės rutulio vietos kilusios jūsų auginamos aldrūnės. Tropinėms reikės daugiau šviesos, aukštesnės temperatūros, šilumos visus metus. Tropinių populiacijos dalių augalai arba išvis neformuoja miegančių žieminių pumpurų ir auga visus metus, arba tokie suformuoti jų pumpurai žemoms temperatūroms visiškai neatsparūs ir atlieka tik vegetatyvinio dauginimosi ir plitimo funkciją.

Vidutinių platumų arealo dalių augalai suformuoja gerai išsivysčiusius žieminius pumpurus, kurie žiemoje vandens telkinio dugne iki pavasario. Pavasarį, suaktyvėjus fotosintezei ir augalo audiniuose padaugėjus deguonies, jauni augalai iškyla į vandens paviršių, kuriame plūduriuoja. Tokiems augalams reikia mažiau šviesos ir šilumos, jiems būtinas bent kelių mėnesių ramybės periodas vėsiomis sąlygomis.

Nors tai – paviršinis vandens telkinių augalas, gaudyklės visada būna panirusios po vandeniu, nes tik taip sugeba sugauti grobį. Tai atmintina, auginant aldrūnes dirbtinėmis sąlygomis. Geriau pasirinkti platesnį bet seklesnį indą. Nors jos gerai augtų ir 3 litrų stiklainyje.

Geriau auga minkštame vandenyje, kuriame yra smulkių vandens gyvūnų. Sugeba pagauti net gi žuvų mailių, smulkias tik ką iš kiaušinių išsiritusias vandens sraiges. Taigi, maistu aldrūnėms pasirūpinti nėra sunku.

Vieta parenkama šviesi, saulėta. Temperatūra aktyvaus augimo metu  (priklausomai nuo to, iš kur yra mūsų auginami augalai) gali svyruoti nuo +15 iki +30°C.

Augalas greitai dauginasi auginamas vis naujus stiebus, todėl kartkartėmis jo sąžalynus reikia išretinti.

Literatūroje minima, kad pūslėtoji aldrūnė auga ir Lietuvoje, tačiau yra labai reta ir saugoma. Radus šį augalą natūraliose augimvietėse, būtina jį ten ri palikti, o savo kolekcijai įsigyti augalų iš augintojų.

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(2) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. A. Lekavičius, Vadovas augalams pažinti, V.: Mokslas, 1989, ISBN 5-420-00260-4;
  3. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius