Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420. Įstaigos kodas 188772248
 

Prenumerata

Užsiprenumeruokite naujienas
 
 

Renginiai

bck
balandis 2016
fow
P
A
T
K
P
Š
S
28
29
30
31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
1
Renginys
Paroda
Konferencija
Diskoteka
Festivalis
Spektaklis
Visos kategorijos
 
 

Kontaktai

Paieška
 
 

Svetainės lankomumas

Viso apsilankė6289325
Šiandien8585
Dabar naršo69
 
 

Informacija turistams ir svečiams

Spausdinti

 

 

Informacija  ruošiama

 

 

  Jus kviečia Jūžintų kraštas


Jūžintų miestelis įsikūręs už 21 km į pietus  nuo Rokiškio ant ilgo ir siauro Jūžintų ežero kranto, nuo kurio ir kilęs pavadinimas. Keliaujant Rokiškio rajone, iš Jūžintų į Gačionis, kairėje pusėje stūkso, kol kas mažai žinomas Gačionių dvaras. Tai vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio krašte ir vienas unikaliausių medinių dvarų Lietuvoje, menantis net trijų šimtmečių senumo Rozenų giminės istoriją.

 Dabartiniai mediniai Gačionių dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 metais pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą. Senojo dvaro vertybės ypač nukentėjo I-ojo Pasaulinio karo metais. O apie 1940-uosius Rozenų šeima buvo ištremta į Sibirą ir dvaras nacionalizuotas. Tarybiniu laikotarpiu Gačionių dvare buvo įkurdinta kolūkio kontora, biblioteka, kultūros namai, vėliau gyvenamieji butai, sandėliukai. Taip, ilgainiui niokojamas ir neprižiūrimas medinis pastatas ėmė nykti, kol galiausiai buvo paliktas likimo valiai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais apleistus ir sutrešusius Gačionių dvaro rūmus susigrąžino Antonas Rozenas, kuris šį dvarą padovanojo savo sūnui Piotrui Rozenui. Pastarasis įdėjo daugybę pastangų, siekdamas atkurti kelis dešimtmečius žmogaus ir laiko niokojamą bei nykstantį prosenelių medinį dvarą. Savo lėšomis per porą matų jis sugebėjo dvarą prikelti naujam gyvenimui, taip atgaivindamas vieną gražiausių ir stilingiausių naujojo klasicizmo stiliaus medinių pastatų Lietuvoje. Gačionių dvaro lankytojų akį džiugina ne tik dailūs rūmai, bet ir preciziškai sutvarkyta aplinka: didžiulis parkas su galingų šimtamečių liepų alėja, tvenkiniai, nušienauta veja, sutvarkyti takai ir gėlynai, bei jaukiose vietose įrengti suoleliai. Nedaug Lietuvoje yra išlikusių medinių dvarų ir labai smagu, kad Gačionių dvaras neliko tik dar viena istorija.

  

Atvykstantiems turistams  siūlome viešnagę Gačionių dvare (Jūžintų seniūnija).  Tai ne triukšmingas vakarėlis, bet paprasta, šilta ir intelektuali viešnagė barono Piotro Rozeno šeimos dvare . Baronas kviečia paviešėti visą parą. Pietų stalas, vakarienė ir pusryčiai, kuriuos ruošia baronas, gurmaniškai ir estetiškai paruošti pasirinktinai pagal italų, prancūzų ir kitų Europos šalių virtuves.

Kambariai nakvynei yra vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai. Dvare gali apsigyventi iki 16 žmonių.  Baronas papasakos dvaro istoriją, parodys gausią dvaro biblioteką ir autentiškai atkurtą centrinį dvaro pastatą. Romantiška liepų alėja nuves prie ežero, kur galėsite plaukioti 6 kayakais (baidarėmis). Jaukioje parko aplinkoje vakarienei baronas paruoš gurmanišką kepsnį ant grotelių. Baronas nekalba lietuviškai, tačiau visos viešnagės metu galėsite bendrauti lenkiškai, angliškai, rusiškai, vokiškai, prancūziškai.Galimos gido paslaugos.

     Viešnagės laiką ir programą būtina suderinti iš anksto.

      Kontaktai; +370 458 51044; +370 610 00610

  Tarnavo dvaras

 

      

Tarnavo dvaras ir parkas yra Rašų ežero pakrantėje, netoli Jūžintų. (Jūžintų sen.). Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Žinoma, kad Tarnavo dvarą valdė Vaizenhofai.  Rūmai pastatyti ant kalvelės, aplinkui įkurtas didelis parkas su takais, vedančiais prie Rasų ežero. Čia priskaičiuojama 11 rūšių vietinių medžių, tarp jų yra ir senų. Auga aukštos ir drūtos kalninės guobos, sibirinės pušys, mažalapės liepos, baltosios tuopos, kanadinės tuopos, vakarinės tujos. Dvaro būklė prasta, parkas apleistas.

Dabartinis  dvaro savininkas kaunietis verslininkas Sigitas Vaškelis tikisi dvarvietę prikleti naujam gyvenimui. Dvaro parke buvo išpjauta dalis sutrešusių medžių.  Dvarvietės atstatymo darbai užstrigo dėl užgriuvusio sunkmečio bei žemės nuomos problemų.  O  Kodėl jam, kauniečiui, prireikė smarkiai apgriuvusio dvaro?  Sigitas – mūsų kraštietis, jo gimtinė – nuo Tarnavos dvaro vos už trijų kilometrų esančiame Štaronių kaime. Be to, vaikystėje teko bėgioti prie dvaro ir parke. Tačiau dvaro šeimininkas vis dar neprarado tikėjimo, jog vaikystės prisiminimų apgaubtą dvarvietę jam pavyks prikelti. Jis renka Tarnavos gyvenimo istoriją, faktus ir žmonių liudijimus apie čia šeimininkavusias garsias didikų gimines ir jų kaitą, kai rūmai ėjo iš rankų į rankas. 

Anapolio dvaras

Prie Sartų ežero Anapolio kaime tebestovi nykstantys dvaro pastatai. Pastatas turi kelis savininkus, tačiau nei vienas jų nesiima iniciatyvos jį restauruoti. Anapilis garsus tuo, kad čia gimė Lietuvių literatūros klasikas, poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Iš Anapolio kaimo matosi Astravo kaimas, kuriame gimė liaudies poetas Strazdelis.

Zalūbiškio dvaro liekanos šalia Minkūnų kaimo

Minkūnai - senas lietuvių aukštaičių (nalšėnų - noliškėnų) ir sėlių paribio kaimas, kurio vardas,
tikriausiai, kilęs iš bajoro asmenvardžio trumpinio. XII - XIII amžiuje šias baltų gentis skyrė Šventoji.
Artimiausias lietuvių centras buvo Užpaliai. Kita lietuvių pilis pietrytiniame Rašų ežero krante buvo Bilaišiai. Kadangi Sartų atšakos ir pelkės keliaujant šiaurėn vertė daryti lankstą, keliai iš Užpalių ir Dusetų, matyt, susieidavo ties Bileikio saugoma perkėla - jo kaime Bilaišiuose. Pirmasis kaimas jau anoje ežero pusėje, pakeliui į Štaronių pilaitę, kurią persikėlę per Šventąją irgi, tikriausiai, įkūrė lietuviai ir buvo Minkūnai. Vietovardis panašus į Bikūnus Užpalių pusėje. Vėliau, vietovei atitekus Sologubui, kitoje Gipinio ežero pusėje jis pasistatė savo dvarelį Sologubiškį, vietos žmonių supaprastintą į Zalūbiškį. Gali būti, kad pirmieji minkūniškiai gyveno Zalūbiškio vietoje, kur irgi galėjo būti įtvirtinta gyvenvietė ir tik dvaras nukėlė juos toliau. Zalūbiškio  dvaras pradžioje buvo Kriaunų dvaro palivarkas. Dažnai užstatomas. Jam priklausė bent penki ežerai. Yra buvęs savarankišku   ir priklausęs lenkų bajorams Mokovieckiams.  Dabar čia ežero šlaito viršūnėje tėra tik krūmais ir medžiais apžėlusi kalvelė.Nebeveikia ir Minkūnų bei Zalubiškio durpynai. Svečiai, užsukę į Zalubiškio durpyną gali tik pasigrožėti bebru darbu, jų suręstomis užtvankomis, gausia, džiungles primenančia, žmogaus rankų nepaliesta augalija

 ( Paruošta pagal Vidmantą Povilionį, 2008 ir A. Baltuškaitę).

Bažnyčia ir vienuolynai

Jūžintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.

 Jūžintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Su vakarinėje jos dalyje viena virš kitos išsidėsčiusios 8 buvusias atgailos kanauninkų celemis. Bažnyčios fasadas žavi linksmai banguotų formų plastiškumu, išraiškingu linijų siluetu. Ji yra mišraus tipo, sudėtingos kompozicijos - vyrauja barokas.

Vakarinėje bažnyčios dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į pastogę, kurioje abipus įvijų mūrinių laiptų viena aukščiau kitos yra 8 ankštos celės. Vienuoliai gyveno asketiškai, sienos nišose įtaisytos lentynos, o ant aslos - gultas. Iki mūsų dienų ansamblis išliko beveik nepakitęs.  Išlikę vėlyvojo baroko formų altoriai, nors dauguma juose esančių paveikslų sukurta XIX-XX a. Įdomiausias kairiosios navos gale įrengtas Šv. Barboros altorius, kurio antrajame tarpsnyje kabo šv. Baltramiejaus paveikslas. Dėmesį patraukia ir viena iš šio altoriaus karnizą puošiančių skulptūrų- spalvingas šv. Arkangelo Mykolo atvaizdas. Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti. Rūsio sienos kriptose buvo laidojami grafai. Jūžintų bažnyčia svečiams įdomi tuo, kad tai - vienintelė Baltijos šalyse bažnyčia, turinti celes. Šiuo metu vienuolių celėse įkurtas tarsi nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys, maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės. Jūžintų bažnyčia didžiuojasi garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais ir labai senais 12 registrų vargonais. Jūžintų bažnyčia, kurios administratorius yra Leonas Linda ypač traukia jaunuosius, kurie atvyksta santuokos sakramento, tėvai noriai krikštija savo vaikus.

 Šalia bažnyčios, vakarinėje pusėje, už Šventoriaus, randasi senosios  nebeveikiančios, tačiau dar prižiūrimos Jūžintų senosios kapinės.

Gido paslauga, svečių ir turistų pėmimas iš anksto susiderinus.

Bažnyčios administratorius tel. 8 635 83202

            

 

 

  Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolijos vasaros stovyklavietė.

 

  Sriubiškėlių kaime, pakeliui į Dauliūnus, Vilniaus Bernardinų bažnyčios vienuolis Julius Sasnauskas, nupirkęs sodybą, įrengė vienuolijos vasaros stovyklavietę. Vienuoliai klėtyje įrengė koplyčią. Į vykstančias pamaldas gali atvykti visi norintieji. Priimai ir stovyklautojai. 

 

    

 

Kapinės

 

Ažubalių senosios kapinės

Kapinės- prastos būklės. Labai apaugusios krūmais. Randasi prie keliuko „Štaronys – Ažubaliai“. Keliukas - prastos būklės, sunku privažiuoti. Greta yra negyvenama sodyba. Lankytojų nėra.

Beičių senosios kapinės

Privažiavimo nėra. Paminklas yra vienas, bet seniai nugriuvęs. Žmonės dar deda žvakutes.

 Dvirėžių senosios kapinės

Krūmai r medžiai išpjauti. Paminklai nebeturi kryžių. Kapinės randasi prie kelio. Lankytojų nera.

Joneliškio senosios kapinės

Ant kalnelio stovėjo medinis kryžius. Manoma, kad kasant smėlį jis nukrito. Yra likusi tik kryžiaus pastatymo vieta. 

Jūžintų  naujosios kapinės

Nuo bažnyčios nutolusios apie 500 m. atstumu. Kapinės randasi ant gražios smėlio kalvos. Jų dydis 2500 kv. m. aptvertos akmens mūro tvora.  Yra nedidelė koplytėlė. Jūžintų kapinėse amžinam poilsiui atgulė  garsus krašto knygnešys J.O.Širvydas. Prie kapinių pietinės tvoros,  yra paminklas duobėse  užkastų 1945- 1949 m.Jūžintų apylinkėse žuvusių partizanų ir besislapstančių nuo Sovietų armijos vyrų atminimui.

 Jūžintų senosios kapinės

Randasi   prie bažnyčios, vakarinėje  pusėje už Šventoriaus ir bendrame kontekste gražiai susilieja su ant Šventoriaus  esamais paminklais. Kapinaitės prilaidotos, nebeveikiančios, tačiau išlikę  gražūs paminklai, kai kurie kapai  dar tvarkomi artimųjų, o bendra kapų aplinka pasirūpina seniūnija.

 Kalūciškių senosios kapinės

Paminklų nebėra. Yra tik keli akmenys. Vienas akmuo primena paminklą

Kremesiškio senosios kapinės

Kaimo nebėra. Jis dabar vadinasi Tarvydžių kaimu. Kapinių vietą pažymėjo vietos gyventojai. Jie prižiūri aplinką.

Mieleikių senosios kapinės 

Kapinėse nebėra paminklinių akmenų. Čia auga tik pušys ir krūmai

Narbučių senosios kapinės

Kapinės randasi miškopakraštyje. Privažiavimonėra. Lietingu metu jųnegalima pasiekti. 

Pilkėnų senosios kapinės.

Seniūnija jas sutvarkė. Jos – prižiūrimos vietos gyventojų ir seniūnijos.

Samanių senosios kapinės

Paminklai nugriuvę, apaugę žolėmis, sulindę į žemes

Sriubiškių senosios kapinės

Paminkali išvirtę. Privažiuoti galima. Randasi miško pakraštyje

Šipų I senosios kapinės

Lankomos. Labai prastas privažiavimas. Lyjant lietui jas sunku būtų pasiekti.

Tarvydžių senosios kapinės

Nelankomos. Privažiavimo nėra. Aplinkui suarti ūkininkų laukai.

Zalūbiškio senkapis

Paminklų nėra. Yra sovietmečiu pastatytas žyminis akmuo. Senkapis randasi prie Minkūnų- Ažubalių kelio.

Zanapolio senosios kapinės

Kapinės randasi privačioje teritorijoje. Privažiavimo nėra

 

Archeologiniai ir mitologiniai paminklai

  

 Dauliūnų  piliakalnis

Dauliūnai, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Kaimo  vakariniame pakraštyje, prie ribos su Kalučiškių kaimu yra piliakalnis.Piliakalnis įrengtas ilgos siauros kalvos R dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 19x17 m dydžio. Jos V krašte supiltas 0,6 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 1,5 m gylio griovį. R aikštelės krašte yra 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 0,8 m žemiau jo yra 35 m ilgio terasa. Šlaitai statūs, 7-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs medžiais.

Papėdėje, 1 ha. plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Pasiekiamas Jūžintų-Duokiškio keliu pavažiavus 650 m už Dauliūnų (yra 50 m į dešinę (Š).

1949 ir 1970 metais piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslų akademijos istorijos institutas.

 

Štaronių piliakalnis

Štaronys, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Kaimo šiauriniame pakraštyje, Audros  dešniajame krante, plataus slėnio pakraštyje pelke apjuosta kalva vadinama Patarėja ir laikoma , kad yra supilta. Ji netaisyklingos formos, apie 50 metrų ilgio ir 15-18 metrų pločio. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.

1949 ir 1970 metais piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslų akademijos istorijos institutas. 1981 metais Rokiškio kraštotyros muziejus. Radiniai yra saugomi Rokiškio kraštotyros muziejuje.

Radišių  pilkapynai 

Kubiliškio- Radišių pilkapynas yra Rokiškio rajone dešniajame Audros upės krante ties žuvininkystės tvenkiniais. Jie žinomi nuo XIX a. pabaigos. Pilkapynas yra 0,55 km. į pietryčius nuo Mičiūnų kaimo kapinių abipus miško keliuko, kadaise skyrusio Jaurų ir Kubiliškio kaimus. Pilkapiai išsidėstę netoli vienas kito šiaurės vakarų- pietryčių kriptimi pailgu pakilimu. Vienas supiltas kiek atokiau šiaurės vakarų šlaite. Į šiaurę nuo cenrtinio pilkapyno dalies  yra kita pakiluma, ant kurios yra 2 pilkapiai. Dar toliau į šiaurę aukštuma leidžiantis Audros slėnio link yra pakilumas, šiaurės vakarų šlaite  3,5 m.skersmens akmenų vainikas- buvusio pilkapio likučiai. Į pietus nuo centrinės pilkapyno dalies yra dar 4 pilkapiai vieni nuo kito nutolę 10-50 m. Pilkapynai datuojami III- IV a. 2003 m. buvo ištirti trys sanpilai. Tačiau pasirodo, kad  jie "ištirti" anksčiau. Kapai iškasti, įkapės surinktos  ir rasti tik pavieniai atsitiktiniai žmogaus kaulai. Kaukuolės ir dešniojo žastikaulio fragmentai aptikti prie pat akmenų vainiko pietvakarių pusėje. Moteris (lytis) paiškėjo po andropologinio tyrimo buvo palaidota 0,3-0,4 m. gylio duobėje galva į vakarus - pietvakarius. Mirusios dešinėje padėta ietis (ietigalis). Ant kaukuolės rasta žalvarinė įvijėlė. Ietigalis priskiriamas V- VII a. Taigi remiantis chronologija ir laidosenos ypatumais teigiama, jog Kubiliškio-Radišių pilkapynas datuojamas  pirmojo tūkstantmečio viduriui.

(pagal A. Simniškytę)

 

Mičiūnų kaimo pilkapiai

 Mičiūnų pilkapiai su akmenų vainikais yra Audros upelio dešiniajame krante. Išliko dviejų 8-10 m. skersmens liekanos. 1906 m. kasinėjo J.Žiogas, rado žmonių kaulų bei apie 40 įvairių dirbinių, kurie greičiausiai yra iš viduramžių.

Skeirių pilkapiai

Skeiriai, Rokiškio raj. Jūžintų seniūnija.

Prie kaimo, Skynimo miško pakraštyje išliko 2 pilkapiai.Sampilai apie 8 metrus skersmens,iki 1 metro aukščio, apjuosti didelių akmenų vainikais, kasinėti senienų mėgėjų.1932 metais kasinėjant rasta žmonių kaulų, kirvis,ietigalis. Pilkapiai būdingi pirmiesiems m.e. amžiams. Radiniai neišliko. 1949 m. žvalgė Mokslų akademijos institutas.

Zalūbiškio senkapis

Senkapis randasi prie Minkūnų- Ažubalių kelio. Yra sovietmečiu pastatytas žyminis akmuo.

Mitologinis Sidariškio akmuo vadinamas Velnio duknomis

 Tai natūralus riedulys (akmuo rausvas su baltais kvarcito intarpais stambiagrūdis granitas, netaisyklingo keturkampio formos, maždaug 3,2 m ilgio Š-P kryptimi, 1,4 m pločio P gale ir iki 2,5 m pločio Š gale bei iki 0,8 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Akmens viršumi, išilgai jo, eina maždaug 2 m ilgio natūrali „ketera“, o akmens nuožulniame R šone yra taip pat natūralus išskeldėjimas primenantis „U“ raidę, kuri kartais laikoma „Velnio pėda“; akmuo apkerpėjęs, V šonas kiek užartas.

 Pasakojama jog Velnias vydamasis kažkokią moterį pametė savo duknas ir dar atsistojo įmindamas savo pėdą jose.

Lukščių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav.

 

Grumbinų alkakalnis

Tai natūralus žemės pakilimas, susijęs su iki krikščioniškąja religija ir mitologija.                                                                                                                                                                                                                                                                                                      

Grumbinai – kaimas Rokiškio rajone, Jūžintų seniūnijoje, 4 km į pietvakarius nuo Jūžintų. Į rytus nuo kaimo telkšo Vazajo ežeras, o šiaurėje prasideda Šetekšnos upė.

 

  Plynbalis (Plynbala)

 Į rytus nuo Dauliūnų kaimo yra didelė pelkė Plynbalis, vietinių vadinama Plynbala. Jos viduryje yra ežeras. Seniau žmonės pro ją bijodavo eiti, sako užkeikta ta vieta buvus, kur vaikščiodavo viena koja it gaidys šokinėjanti ugnelė, Vakarais iki sutemų  buvo girdėti laumių kultuvių paukšėjimai - tai jos savo drapanas skalbdavo, tačiau drąsesnės  moterys nešdavosi  plaunamus rūbus perskalauti, dėl ypatingai minkšto ežero  vandens.  Ši pelkė vasaros ir rudens sezonu sutraukia daug uogautojų ir grybautojų. Raiste gausiai veisiasi  rudosios gyvatės, todėl miško svečiai turi būti atsargūs. Plynbalės ežeras iš visų pusių apaugęs mišku, pakrantės užklotos storu minkštu samanų patalu, rodos koją dėsi ir skražiai nugarmėsi . Senoliai sakydavo " ...iki kelių įgriuvai- gulkis, kitaip gyvas iš ten neišeisi."

Vytauto kalnas

 1930 m. Vytauto Didžiojo metais apkrikštytas kalnas esantis kitoje  Jūžinto ežero pusėje, už kapų.  Krikštatėviais buvo Širvydai, o šventėje dalyvavo visi jūžintiškiai. Tuo metu tai buvo  populiariausia vieta jaunimui, kurie rengdavo šokius, eidavo ratelių. Jame buvo įrengtos supynės, suolai, o priežiūra rūpinosi vietiniai šauliai. Šiuo metu, tai tik kalva su išlikusiu garsiu pavadinimų.

 

  Žiukeliškių ąžuolas

 Ties kelio "Aušrėnai -Tomakaimis" sankirta, važiuojant pro pastatų liekanas link Kilių sodybos, atsiveria  ne tik nepakartojamas kraštovaizdis, bet yra ir garsusis Žiukeliškių ąžuolas prilygstantis Stelmužęs ąžuolui.  

 

 

Kaimai esantys aplink Jūžintus.

Anapolio, Aušrėnų, Ąžubalių, Bajoriškių, Beičių, Binzeliškių, Čelkių, Čivylių, Dauliūnų, Dumblynės, Dvirėžių, Gačionių, Girėlės, Giriūnų, Grumbinų, Jaurų, Joneliškių, Jurgiškių, Kalbutiškio, Kalučiškių, Keručių, Kulių, Lukščių, Mičiųnų, Mielaikių, Minkūnų, Neliūbiškio, Pilkėnų, Radišių, Ragavos, Raugų, Skeirių, Sriubiškėlių, Šipų, Štaronių, Tarnavos, Tervydžių, Trako, Tumakaimio, Vandenavos, Zalūbiškio, Žiukeliškių.

 

Kaimai į kuriuos verta užsukti turistams

Dauliūnų kaimas

 Dauliūnai- kalvų, ežerų ir piliakalnio apsuptas kaimas pirmą kartą paminėtas dar 1663 m. Užpalių dvaro inventoriaus knygoje vadintas karališkuoju, nes priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui.

 

 

 2013 m. rugpjūčio 25 d. Dauliūnų kaimas pažymėjo 350-ąjį gimtadienį. Šios šventės Iniciatorius – visuomenės veikėjas, kelių kadencijų buvęs Seimo narys Kazimieras Uoka. Šiame kaime gyveno jo seneliai, motinos tėvai.

Renginį organizuojat daugiausia talkino Julius ir Vitalija Narbučiai iš Vilniaus. J.Narbutis – lakūnas, šiuo metu rašantis kaimo istoriją. Sankryžoje buvo atidengtas kaimo akmuo.

1875 m. balandžio 4 d. Dauliūnuose gimė Juozas Otas Širvydas, publicistas, poetas, kritikas, vertėjas, memuaristas , kultūrinę veiklą pradėjęs kaip knygnešys, daraktorius, draudžiamosios spaudos bendradarbis.

 Samanių kaimas

Kaimas  kaip ir Dauliūnai yra karališkasis. Šiuo metu tai kaimas be gyventojų, tačiau pokario metu kaimo vyrai  dalyvavo pasipriešinimo kovose, vyko  susišaudymai.  Žuvusiems Trano būrio partizanams atminti pastatytas paminklas.

 

Kulių kaimas

Važiuojant nuo Rokiškio link Jūžintų, pasibaigus Radišių kaimui  dešinėje pusėje prasideda Kulių kaimas, kuris  pabaigoje susijungia su Trako kaimu išsidėsčiusiu palei vieškelį.

Čia verta užsukti ne tik dėl gražiaus kraštovaizdžio, bet ir dėl gerų, nuoširdžių šio kaimo žmonių, kurie gražiai tvarkosi savo sodybas, gyvenamąją aplinką ir yra kaimo senųjų tradicijų tęsėjai, o Janinos Morkūnienės sodyboje gali atokvėpį rasti  turistai ir svečiai.

 

   

 Čivylių kaimas

  Nuo Čivylių kaimo iki  Rokiškio – 22, o iki Jūžintų seniūnijos centro – 7 km. Jame gyvena apie 90  žmonių. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaime telkšo nedidelis tvenkinys  prie jo yra poilsiui, pasimaudymui pritaikyta vieta. Nuo Laibgalių važiuojant link Jūžintų už Beičių girios, pravažiavus Audros upę prasideda Čivylių kaimo tvenkiniai.  Ypač gražus kraštovaizdis keliautojus pasitinka iš Čivylių pasukus Jūžintų link keliu Lašai – Jūžintai. Čivylių bendruomenė jungia 80 proc. kaimo gyventojų. Didžiausias bendruomenės pagalbininkas ir aktyvas – kaimo jaunimas.  Čivyliai nuo seno garsėja puikiomis šeimininkėmis ir savitu, išsaugotu krašto kulinariniu tapatumu. 

   

   

 

  Kalbutiškio kaimas

 Kalbutiškio kaimą supa graži Dusetų giria, atsiveria nuostabi Sartų ežero panorama. Prie Sartų ežero rajono Miškų urėdija įrengė jaukų mokymo centrą.  Tinkama vieta poilsiui.  Šalia esanti  Dusetų  giria sulaukia daug  uogautojų, grybautojų, o tiltas per Šventąją upę ištekėjusią iš Sartų ežero - žvejų  pamėgta vieta.

 Žiukeliškių kaimas

 

 

 

 

Kaimo turizmo sodybos 

Viliaus Seržinto kaimo turizmo sodyba

Visus metus jūsų laukia jaukus namukas su visais patogumais prie pat vandens, ant Jūžinto ežero kranto, skirtas mėgstantiems ramų poilsį su šeima ar draugais. Jūsų paslaugoms - jauki pavėsinė ir lauko židinys, sūpuoklės suaugusiems ir vaikams, valtys, aikštelė ant vandens, pirtis, patraukli maudynėms ežero pakrantė, mėgstantiems žvejoti - žuvis. Tai puiki vieta poilsiui vasarą ir žiemą. Privatumas garantuojamas.       

Jūžintų k. Rokiškio r.
Tel.: +370-458 44195, +370-616 25159

 

H. Lazausko sodyba "Zabieška"

Jauki sodyba įsikūrusi Sartų regioniniame parke, vienkiemyje. Erdvioje sodybos teritorijoje galima ne tik pailsėti miško ir ežero apsuptyje, bet smagiai paminėti asmenines šventes bei įmonių vakarėlius.

Čia gali patogiai ilsėtis 40 žmonių. Sodybą sudaro 6 pastatų kompleksas, kuriuose įrengti miegamieji, pokylių salė, bilijardo salė ir pirtis. Svečių patogumui įrengtos pavėsinės, lauko židiniai, krepšinio aikštelė. Žvejų ir vandens pramogų mėgėjų laukia valtys, vandens dviračiai.

Sodyba "Zabieška" svečius priima ištisus metus.

 Zabieškų k., Jūžintų sen.

Tel. +370 698 814 91.

 

    

Turistiniai maršrutai

1. Plaukimas baidarėmis iš Sartų, Rašų  ežerų arba iš Žiukeliškių  nuo poilsiavietės Šventosios upe lik Užpalių. Mokykla turi baidares, kurias nuomoja šios sporto šakos mėgėjams.

 (Kontaktai skiltyje Aktyvus poilsis. Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse)

 

Aktyvus poilsis

Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse (Jūžintų sen., Rokiškio r.)

    Vasarotojai gali rinktis poilsį prie Šventosios upės. J.O.Širvydo vid. mokyklai priklausančiuose namukuose, apsuptuose Žiukeliškių miško, galima atsiriboti nuo civilizacijos, pasijusti gamtos glėbyje. Namukuose yra įrengtos virtuvės. Mokykla nuomoja valtis, baidares.

 Mokyklos poilsiavietė Žiukeliškėse (Jūžintų sen., Rokiškio r.), rūpestingai prižiūrima ir tvarkoma, kasmet gražėja. Ant Šventosios kranto įsikūrusioje poilsiavietėje visada laukiami svečiai.

Smagu Šventąja plaukti baidarėmis, vandens dviračiu. Yra puiki tinklinio aikštelė.

Vyksta orientacinio sporto varžybos. Žvejams, grybautojams, uogautojams - upė, didžiulis miškas!

Vasaros vakarais gera sėdėti prie laužo, bendrauti su draugais. 

 Žygių organizavimas

 Baidarių nuoma:

 

Pirmadienis–Penktadienis:

11,59 € (1 diena)

Savaitgaliais ir švenčių dienomis:

14,48 €  (1 diena)

Kambarių nuoma:

mažesni kambariai 11,59 € parai

didesni kambariai 17,38 € parai


     

  Kontaktai 8 458 44220

juzintuvm@rokiskyje.lt

 

 

Poilsiavietė prie Jūžinto ežero

   Karštomis vasaros dienomis galima puikiai pailsėti prie Jūžinto ežero įrengtoje poilsiavietėje. Čia yra maudykla, paplūdimio tinklinio aikštelė, supynės, pavėsinė, staliukai su suoliukais, vaikų žaidimo aikštelė., aukuras Paplūdimį puošia gėlės, yra automobilių stovėjimo aikštelė, galima pasistatyti palapinę, kemperį.  Šioje poilsiavietėje poilsiauja ne tik južintiškiai, bet ir labai daug svečių. šią sutvarkytą ir išpuoštą gėlėmis poilsiavietę pamėgo vestuvininkai,  tėvai atvežę krikštyti vaikus, rengiamos kultūrinės, sportinės miestelio, bendruomenės šventės. Netoliese  miestelyje yra dvi parduotuvės  apsipirkimui ir kitos įstaigos, kurios turistams ir svečiams suteiks reikiamą informaciją ir pagalbą.

(Išsami informacija skiltyje "Įstaigos")

 

    

Poilsis Dauliūnų miškuose

Pirmoji poilsiavietė skirta aktyviam poilsiui

Nuo Jūžintų pavažiavus iki Skeirių kaimo, toliau  vieškeliu vedančiu į Dauliūnų kaimą, pusiaukelėje reikia  išsukti į miško keliuką easantį dešinėje pusėję ir pavažiavus už kirtavietetės  randasi  pirmoji poilsiavietė įrengta pagal ES projektą "Pelno nesiekiančios investicijos miške, esačiame Rokiškio raj. Dauliūnų kaime". Įgyvendinant projektą numatyta sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant. Išvalytame miške, pasivaikščiojimo takais  sujungtos penkios pavėsinės, gausu medžio skulptūrų, atrakcionų, laužaviečių, apžvalgos bokštas, tvenkinėlis, suoliukai,  skruzdėlynai, vasarą  šalia avietynas, kuris stebino  neapsakomu derliumi ir aromatu ir miško ramybė bei visa kita kas gali traukti gamtos išsiilgusius poilsiautojus. 

 

   

Antroji polsiavietė aktyviam poilsiui

 Norite į gamtą. Pasnaudokite proga ir atvykite į Dauliūnų poilsiavietę, įrengtą miške pagal ES projektą "Rearkreacinės infrastruktūros įrengimas  L. Gliožerienės miške Dauliūnų kaime. Įgyvendinant projektą numatyta sukurti visuomenei nemokamai prieinamą parką, kuriame lankytojams būtų sudarytos galimybės susipažinti su gamtos vertybėmis joms nepakenkiant. Ten rasite pavėsines, takus, skulptūras, apžvalgos bokštus, pramogai skirtą įrangą, ugniakurus ir svarbiausią mišką.  Pravažiavus Jūžintus pasukite Kamajų link. Pravažiavus Neliūbiškį ( dviaukštis namas), už vieškelio  posūkio, sukite į kairę.  Kai privažiuosite žvyro karjerą sukite į dešinė ( į mišką). Ir jūs - jau vietoje. Grožėkitės, ilsėkitės ... Atraskite miško grožį. Ten gražu ir ramu visais metų laikais, aplink grynas oras, miško gėrybės, nuostabus žvyro karjero reginys. 

    

 

 Įžymūs krašto žmonės

 Knygnešys Juozas Ottas Širvydas

 Knygnešys. Gimė 1875 04 04. Rokiškio r. Jūžintų sen. Dauliūnų k. Jau būdamas 6-erių jis mokėjo gražiai skaityti ir rašyti, būdamas 12 metų mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Iš pradžių jį skaityti ir rašyti mokė kaimo daraktoriai, o vėliau mokslu jis pats daraktorius pranoko. Mokėsi siuvėjo amato, išmoko žydų kalbą. Palaikė ryšius su knygnešiais K.Odra, J.Bieliniu, rinko tautosaką. 1894 m. pradėjo leisti laikraštį "Triūsas mužykėlio" 1896-1897 m. kalintas, 1900 m. su J. Katele įsteigė Panemunėlyje "Žvaigždės" draugiją. 1902 m. emigravo į JAV, kur gyveno iki 1928 m.
Amerikoje redagavo įvairius leidinius. 1905-1907 m. redagavo "Kovos" laikraštį, nuo 1907 rn. – laikraštį "Vienybė lietuvninkų", vėliau dirbo Emigracijos tarnyboje. Nuo 1920 m. "Lietuvininkų" redaktorius ir "Vienybės" spaudos bendrovės direktorius. 1928 m. J. O. Širvydas grįžo į Lietuvą. Lietuvoje buvo šaulys, Neo-Lituanijos studentų korporacijos globėjas (narys), Tautininkų sąjungos narys. Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė jį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu.J. O. Širvydas mirė 1935 m. gruodžio mėn. Palaidotas Jūžintų (Rokiškio r.) kapinėse. 

 

     

Šiame name gyveno J.O. Širvydas - taip byloja atminimo lenta ant namo sienos 

 Karolis Dagys

Karolis Dagys gimė apie 1830 m. Urlių kaime (Rokiškio r.) ir ilgą laiką gyveno Punkiškiuose.  Jis buvo bemokslis žmogus. K. Dagys pragyveno dirbdamas kryžius. Kol buvo jaunas, jis keliavo po kaimus, kur darė kryžius, medinius dievukus, Marijas. Apie 1911-1912 m. apsigyveno Jūžintuose.  K. Dagys mirė 1922 m., palaidotas Jūžintuose.
Karolio Dagio darbai Jūžintų bažnyčioje: skulptūrinė grupė „Betliejus", skulptūra „Šv. Antanas“.

Antanas Vienažindys

Anapolio palivarke gimė XIX a. lietuvių kunigas ir rašytojas Antanas Vienažindys (1841–1892).

Eilėraščius rašyti pradėjęs dar jaunystėje visiems laikams liko skausmo ir liūdesio dainiumi.

 

 

 Petras Žiukelis

Kan. Petras Žiukelis gimė 1927 m. balandžio mėn. 03 d. Žiukeliškių km., Jūžintų parapijoje (Rokiškio r.) Petro ir Apolonijos (Kutkaitės) Žiukelių šeimoje. Mokėsi Jūžintų pradžios mokykloje, Dusetų progimnazijoje bei Rokiškio gimnazijoje. 1944 įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu buvo įšventintas vysk. Kazimiero Paltaroko 1951 09 23 Kauno Arkikatedroje. Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios altarista . Mirė 2013 03 02

Vytautas Jonas Sirvydis 

Gimė 1935 m. kovo 5 d. Ratkupio k., Jūžintų sen., Rokiškio raj.– širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, VU Širdies chirurgijos klinikos vedėjas,DidžiojoLietuvos kunigaikščio  Gedimino  III laipsnio kavalierius.

 Veikla: V. J. Sirvydis ilgą laiką buvo Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vadovas. Profesorius atlikinėdavo visų rūšių širdies operacijas, tarp jų – širdies persodinimo bei dirbtinės širdies implantavimo.  V. J. Sirvydis turi didelį vožtuvų protezavimo ir rekonstrukcinių operacijų, vainikinių arterijų, aortos ligų chirurginio gydymo patyrimą.

V. J. Sirvydis vadovauja įgimtų širdies ydų, širdies vožtuvų pakeitimo ir organų persodinimo, dirbtinės širdies implantavimo intensyviems moksliniams tyrimams.

Karjera V. J. Sirvydis 1959 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, gavo gydytojo diplomą. 1959–1960 m. dirbo chirurgu Vilniaus I klinikinėje ligoninėje. 1961–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos katedros asistentu, docentu, profesorium (1979 m.), 1968–1983 m. vadovavo Antakalnio klinikinės ligoninės širdies chirurgijos skyriui, 1983–1990 m. vadovavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų įgimtų širdies ydų skyriui.

Nuo 1990 metų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas.

Stažavosi daugelyje Europos ir JAV klinikų: Budapešte, Prahoje, Frankfurte prie Maino, Hanoveryje, Diuseldorfe, Miunchene, Londone, Čikagoje, Filadelfijoje, Naujajame Džersyje.

1967 m. apsigynė kandidatinę disertaciją „Eksperimentinės renovaskulinės hipertenzijos chirurginis gydymas“, 1974 m. – daktarinę disertacija „Širdies vožtuvų protezavimo rezultatai“. Yra keleto šimtų mokslinių straipsnių autorius, dviejų vadovėlių – "Širdies ydos“ (1978 m.) ir „Chirurgija“ (1984 m.) – bendraautoris.

Pasiekimai ir apdovanojimai V. J. Sirvydis yra aukščiausios kvalifikacijos kardiochirurgas – atlieka visų rūšių širdies operacijas, tarp jų – širdies persodinimo bei dirbtinės širdies implantavimo.Vienas pirmųjų Lietuvoje diegė naujagimių ir kūdikių širdies chirurgiją.

V. J. Sirvydis yra Lietuvos valstybinės premijos laureatas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1995 m.), „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus ordinu, Estijos Raudonojo kryžiaus III laipsnio ordinu, Valstybiniu apdovanojimu „Už nuopelnus Ukrainos tautai“, Aukso medaliu „10 metų Ukrainos nepriklausomybei“, yra Prahos universiteto Garbės daktaras.

Narystė. Lietuvos medicinos akademijos tikrasis narys, Prahos universiteto garbės daktaras, Tarptautinės chirurgų kolegijos, Europos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų asociacijos, Baltijos šalių širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos narys, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos prezidentas. 2005 metais išrinktas Pasaulio širdies ir krūtinės ląstos chirurgų bendrijos prezidentu.

  ( panaudota ištrauka  iš "Vilkpėdija")

  

 

Jonas Ališauskas

 Gimė 1945-01-21 Tumakaimio k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – biomedicininių m. daktaras, 2004-2013 m. VU ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro direktorius, ginekologinės echoskopijos  pradininkas Lietuvoje, nuo 2013 m. kovo 1 d. dirba Akušerijos ir ginekologijos centre vyr. specialistu ginekologijai, gydytoju akušeriu ginekologu. 

  

 Dangutė Dragelytė-Mikutienė

 (g. 1966 m. rugpjūčio 6 d. Rokiškio raj. Bajoriškių km.) – režisierė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, LR Seimo narė.

Kazimieras Uoka

Lietuvos politinis veikėjas, signataras. 1992- 1996 m. ir 2008- 2012 m.LR Seimo narys.

 1992 m.lapkričio mėn. pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstyvės kontrolierius.  Vaikystę praleidęs karališkame Dauliūnų kaime Rokiškio raj.

Skirmantas Pabedinskas

Gimė 1945 m. kovo 15 d. Suvainiškyje, Rokiškio apskritis – žurnalistas, kino operatorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

1962 m. baigė Rokiškio rajono Jūžintų vidurinę mokyklą. 

 

Aloyzas Jasiulionis

Gimė 1945-09-04 Jurgiškių k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – vargonininkas, kompozitorius.

Mirė 2011 m. Vilniuje.

Bronislavas Narbutis

 Gimė 1935-01-01 Dauliūnų k., Jūžintų sen., Rokiškio r.– technikos m. daktaras, buvo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto, šildymo ir vėdinimo katedros docentas.

 Stanislava  Malakauskaitė- Lindienė

Poetė, gimusi 1935 m. Girelės kaime, Jūžintų sen.,Rokiškio r.

Išleistos poezijos knygos

1. Rugsėjo sėja

2. Dėkoju tau visagali

3. Ateiname į medikų rankas

4. leisk Kristau aprišti Tavo žaizdas

 Janė Grigėnienė

Poetė,  Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, gimusi 1942m. Keručių kaime, Jūžintų sen., Rokiškio raj. 

Knygos 
1. Sužvarbę smilgos. 2003 m.

2. Šerkšnas ant ražienų. 2004 m.

3. Rūko dulkės. 2005 m. 
4. Einu į tave.  2007 m. 

5. Sugrąžink, o laike, jaunystę. 2008 m. 
6. Rudens taku.  2010 m.

7. Po balta mėnulio šuke


 Virginija Latvėnienė 

 Gimė 1955-06-20 Trako k., Jūžintų sen., Rokiškio r. – edukologijos magistrė, Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė. 

Irutė Makselytė Varzienė

Biržų rajono merė, pedagogė.  Gimusi Krasnojarsko krašte, bet savo tėviške laiko Rokiškio rajone, Jūžintų seniūnijoje, esantį Kalbutiškių kaimą, kur 1965 metais, grįžus iš Sibiro apsigyveno su šeima lankė ir baigė Jūžintų vidurinę mokyklą.

 

Maitinimas

Nakvynė

Krašto tautodailininkai, tautinio paveldo puoselėtojai, amatininkai ir rankdarbių meistrai turintys galimybes

Tautodailininkai

Genovaitė Rudokienė - tapyba, rankdarbiai.

Virginija Tumėnaitė- rankdarbiai.

Romas Janukaitis - tapyba.

Keramika

Lina Skardžiūtė

Tapyba

 Zita Steponavičienė

Rankdarbiai

Akvilė Šiaučiūnienė, Danguolė Seržintienė, Marina Pachomova, Bronė Šakalienė.

Mezgimas

 Žydrūnė Makuškienė, Marina Pachomova, Gražina Bareikienė, Angelė Mikuckienė.

Nėrimas

Akvilė Šiaučiūnienė, Aldona Gleiznienė.

Audimas

Vanda Katinauskienė, Valeija Petkūnienė.

Siuvimas

Rasa Varnienė, Vanda Vaikutytė.

Statybos darbai (Rastinė statyba, valčių gamyba, remonto ir apdailos darbai)

Darius Skardžius, Lifantijus Šarkšniovas, Genadijusm Špalovas,  Vytautas Beniauskas, Vidmantas Bliznikas, Leonas Kvedaras, Genadijus Lasys.

Metalo darbai, santechnika ir automobilių remontas

Viduolis Šaltenis, Genadijus Lasys, Rimtautas Pajeda, Gintaras Leitonas, Vidmantas Malevičius, Alvydas Aukštuolis.

Atkalbėjimas

Tamira Juodelienė 

Kulinatinio tapatumo puoselėtojos

Ona Giriūnienė-  moka gaminti keptinį, miežinį alų.

Angelė Mikuckienė- moka gaminti keptinį, girinį alų, kepti duoną, ragaišius yra senovinė krašto gaspadinė.

Marina Pachomova - moka kepti ragaišius, gaminti tradicinius rusų valgymus.

Žydrūnė Makuškienė, Audronė Baškevičienė, Gražina Juškienė moka  gaminti kaimiškus sūrius.

Danutė Krumpliauskienė, Žydrūnė Makuškienė, Danutė Pilitauskienė moka gaminti vaišes.

Aldona Pajedienė, Dalia Tervydavičienė, Daiva Dručiūnienė moka gaminti kaimiškus saldumynus.

 Jūratė Puslienė -  moka kepti ruginę duoną, kuriai suteiktas tautinio produkto sertifikatas. Yra surinkusi ir paruošusi visuomenės pateikimui medžiagą apie krašto kulinarinį paveldą, gali vesti edukacijas "Ką mena protėvių duonkubilis", "Rišimas iš augalų ir karnų","Riešinių mezgimas". Kulinarinius pristatymus "Nepelnytai pamiršti", " Krašto kulinarinis tapatumas".

 Kaimo muzikantai

Kilas Vytautas- akordeonas, armonika, mušamieji.

Žalalis Petras, Vilius Seržintas- peterburgo armonika.

Vidmantas Sirvydis - akordeonas

Danguolė Seržintienė- akordeonas

Antanas Jasinskas-  akordeonas

Vidmantas Malevičius-  akordeonas, mušamieji, gitara.

Algis Malevičius- armonika.

Sergiejus Salovas- kontrobosas, gitara.

Raimondas Kavaliauskas- mušamieji.

 

Dainininkai ir giedoriai

Vytautas Kilas, Vidmantas Malevičius, Vilius Seržintas, Danguolė Seržintienė, Vilma Mačiežienė, Danutė Snarskienė, Elena Vinogradova, Aldona Pajedienė, Ona Sirvydienė, Daiva Narbutienė, Jonas Juška, Gintautas Indrašius, Ona Giriūnienė, Angelė Gustienė. 

Literatūrinė kūryba

 Kraštiečiai Stanislava Lindienė, Janė Grigėnienė, Aldona Krištoponienė.

 Vietiniai gyventojai : Genovaitė Rudokienė, Audronė Gabienė, Rita Rimiškienė, Aldona Gleiznienė, Raminta Rimiškytė.

 Žvejai 

V. Bliznikas, Valentinas Žindulis, Manė Stankevičienė, Valdas Verbiejus.

 Grybautojai ir augautojos

 Valdas Verbiejus, Danguolė Malevičienė, Danutė Snarskienė, Manė Stankevičienė.

 

 

 Medžioklė

 VĮ Rokiškio miškų urėdija organizuoja medžiokles valstybinių miškų plotuose. Atvykusius turistus iš įvairių Lietuvos kampelių ir svečių šalių, jiems pageidaujamoje vietoje, pasitiks medžioklės plotų valdytojai ir rūpinsis svečiais iki pat išvykimo. Bus pasirūpinta apgyvendinimu, maitinimu už prieinamą kainą. Yra parengta ir kultūrinė programa, kurios metu galima susipažinti su medžioklės papročiais, kultūra ir istorija, pasigrožėti natūralia Rokiškio krašto gamta, pasiūlysime susipažinti su kitomis Rokiškio miesto  įdomiomis vietomis.

Profesionalios medžioklės miškų plotas yra 2322,2 ha. Vandens medžioklės plotai sudaro 695 ha.

Visais klausimais susijusiais su medžiokle kreiptis į:

Miško apsaugos inžinierius - Juozas Davainis

Tel.: (8 458)71189 ; Mob.+370 686 67498

El. paštas -  medziokle@rokmu.lt


Įstaigos

 Jūžintų seniūnija

Rokiškio r. savivaldybės administracija

J. O. Širvydo g. 31, Jūžintų mstl., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., LT-42263

Kontaktai

Tel./Faks.:

(8 458) 44224 

El. pašto adresas:

 
 
 
Vadovas:

Audronė Baltuškaitė

Darbo laikas:

Pir-Ket 08:00-12:00 ir 13:00-17:00, Pen 08:00-12:00 ir 13:00-15:45.

 

Jūžintų J.O.Širvydo vidurinė mokykla

Rokiškio raj. Jūžintų sen.

Jūžintų mstl. Beržų g. 3

tel.: (8 458) 44 250

E. paštas

juzintuvm@rokiskyje.lt

 Jūžintų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

Jūžintai, Liepų g.4, 

Telefonas

+370 458 44227

 
Darbo laikas

  • Pr.- Pn. 8:00-16:18

  • Št.Nedirba

  • Sk.Nedirba

Gyd. Rima Baltrūnienė dirba: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais.

 Dienos ir  trumpalaikės socialinės globos centras sutrikusio intelekto asmenims nuo 18 metų amžiaus Jūžintuose

Vyriausioji socialinė darbuotoja Inga Gurnikienė, tel./fax. (8 458) 44 215,  (visą parą).

Adresas: Liepų 4, Jūžintai, Rokiškio raj..

El.p. soc.p.centras@gmail.com,  (buhalterijos el.p. spc.buh@gmail.com ). Čia teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, darbinio užimtumo, meninio lavinimo paslaugos sutrikusio intelekto asmenims, asmenims su kompleksine negalia nuo 16 m. amžiaus.

  

 Biblioteka 

J.O.Širvydo g. 31, Jūžintai, 42263 Rokiškio r. sav.

Mob. 8 622 61 399

El. p. audronesak@gmail.com

Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 8.00–17.00 (pietauja 12.00–13.00), šeštadienį 8.00–16.00 (be pietų), poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis

 Jūžintų paštas

J. O. Širvydo g. 31, Jūžintai, 42016 Rokiškio r.

Telefonas

(8 700) 55400

Tinklalapis

www.post.lt

Darbo laikasII-VI 8.00-12.30

 Jūžintų kaimo bendruomenė

Jūžintų kaimo bendruomenė įkurta 2004.12. 24

Tarybos pirmininkė  -  Jūratė Puslienė

Pirmininkės pavaduotojas - Gintautas Dapkus 

     Šiuo metu bendruomenę sudaro 117  įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus ir išsilavinimo  nariai.   

  Bendruomenės veikla:

  • Jūžintų bendruomenės telkimas. Socialinių, kultūrinių problemų sprendimas. Sportinės, švietėjiškos veiklos bendruomenėje aktyvinimas. Vietos gyventojų, jaunimo pilietinių iniciatyvų skatinimas. Nusikaltimų, teisės pažeidimų, saugaus eismo priežiūros, viešosios rimties, prevencijos Jūžintuose ir jos apylinkėse stiprinimas.

  • Socialinės - pensininkų, jaunimo, vaikų, motinų, auginančių mažamečius vaikus, soc. pažeidžiamų gyventojų įtraukimas į bendruomeninę veiklą.

  • Kultūrinės - kaimo švenčių, tradicijų ir amatų atgaivinimas, puoselėjimas ir tęstinumas. Sportinės, švietėjiškos veiklos bendruomenėje aktyvinimas.

 

    Kontaktai: bendruomenės tarybos pirmininkė Jūratė Puslienė tel. +370 67643327;  

    el. paštas  jurate.pusliene@gmail.com

  

 Čivylių kaimo bendruomenė

Nuo Čivylių kaimo iki  Rokiškio – 22, o iki Jūžintų seniūnijos centro – 7 km. Jame gyvena apie 90  žmonių. Čivylių bendruomenė jungia 80 proc. kaimo gyventojų. Didžiausias bendruomenės pagalbininkas ir aktyvas – kaimo jaunimas. 

    Kontaktai: bendruomenės pirmininkė Daiva Gaižiuvienė tel. 370 618 82253,

  el. paštas sesute.daiva@gmail.com



 Parduotuvės


 UAB AIBĖS MAŽMENA

J.O.Širvydo g. 18, LT-422 Jūžintai, Jūžintų sen., Rokiškio r.

Telefonas: (8 458) 44212
Darbo laikas: Pir-Šeš 08:00-20:00, Sek 08:00-19:00.

  

   Rogreta

J.O.Širvydo g.33 Jūžintai, Jūžintų sen., Rokiškio r.

tel. 8 699 86770

 Darbo laikas

 Pr.- S     8:00 - 21:00

 

 

 

Informaciją atnaujino: Audrone ,
Informacija atnaujinta: 2016-04-28 13:00
 
 

Kaip mus rasti ?

Respublikos g. 94, LT-42136, Rokiškis Tel. (8 458) 71 233, faks. (8 458) 71 420 Biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188772248

Aktuali informacija

 

 

 

 

 

 

 

Rekvizitai

©2015 Rokiškis Sprendimas: Fresh Media. Naudojama EasyWeb 3.2 sistema