U. Galadauskaitė: bijojau, kad nepavyks džiugiai paskelbti balų, skirtų nepatikusioms dainoms

– Šiemet per „Eurovizijos“ finalą vėl pranešinėsite Lietuvos taškus. Praėjusiais metais tą darėte pirmą kartą. Ar labai jaudinotės?

– Tiesą sakant, nelabai. Iš pradžių galvojau, kad jaudinsiuosi labiau. Buvo kelios repeticijos ir aš kažkaip labai ramiai buvau nusiteikusi. Negalvojau apie tai, kiek milijonų žmonių žiūri. Todėl, matyt, kažkaip ramiai viskas ir praėjo.

– O kas labiausiai gąsdino – kažkokie techniniai nesklandumai ar kažkas kitas?

– Gal buvo tokia baimė, kad nesumaišyčiau šalių. Nes tas šalis ir balus aš sužinau pačią paskutinę sekundę. Pasižiūriu ir iš karto sakau. Todėl buvo tokia mintis, kad, pavyzdžiui, nesumaišyčiau. Bet man atrodo, kad tai natūrali baimė. Dar labai nenorėjau, kad reikėtų skelbti šalis, kurių pasirodymai man labiausiai nepatiko. Bijojau, kad nepavyks su džiugia nuotaika paskelbti, kad joms atitenka 10 ar 12 taškų. Bet kadangi pernai Latvijai davėme 12 taškų, o ji buvo visiška mano favoritė, tai mano džiaugsmas buvo natūralus.

– Kaip manote, ar antrą kartą skelbti taškus bus dar lengviau?

– Nežinau, ar bus lengviau. Ko gero, viskas bus taip pat. Bet turbūt bus smagiau. Jeigu pernai įsivaizdavau, kad jaudinsiuosi labiau, ir kažkoks jaudulys buvo, tai, manau, kad šiais metais jaudinsiuosi dar mažiau ir todėl viskas turėtų vykti smagiau. Nes pats vakaras buvo labai smagus. Aš kiekvienais metais „Euroviziją“ žiūriu ir „sergu“. O kai pernai žiūrėjau, tai jaučiausi, kad kažkiek esu to konkurso dalis, nors ir maža, ir buvo daug smagiau žiūrėti konkurso finalą.

– Ar bandysite kaip nors išsiskirti iš kitų pranešėjų? Pavyzdžiui, Ignas Krupavičius buvo pasirodęs su skustuvu, kai dalyvavo Conchita.

– Aš visada sakau, kad juokams yra vieta ir laikas, todėl humoras turi būti labai subtilus. Ypač „Eurovizijoje“, kurią žiūri visa Europa, o šiemet – ne tik Europa, bet ir JAV, Australija ir, rodos, Kinija. Taigi humoras turi būti prieinamas ir suprantamas visam pasauliui, ką nėra taip paprasta padaryti. Be to, žmonės laukia kuo greičiau išgirsti balus, o ne pasižiūrėti, kaip kažkas padarys atskirą mini šou, skelbdamas balus.

Visa tai reikia turėti omenyje, bet pasižiūrėsiu, kokia bus situacija. Jei man atrodys, kad yra kažkoks labai tinkamas ir visam pasauliui suprantamas juokelis – tai galbūt. Šiaip, man atrodo, kad reikia tiesiog gražiai reprezentuoti Lietuvą per tas keletą sekundžių, kai skelbiu taškus.

– Ar jau turite favoritą šių metų „Eurovizijoje“, ar dar nespėjote susipažinti su dalyviais?

– Dar visų nemačiau, todėl bijau ką nors komentuoti. Pernai man labai patiko Latvija.

– O ką prognozuojate šių metų Lietuvos atstovui Donatui Montvydui?

– Pernai Vaidui ir Monikai sakiau labai optimistines prognozes. Šiais metais aš vėlgi būčiau labai linkusi tikėti, kad Lietuva pasirodys gerai. Man atrodo, kad Donatas yra vienas europietiškiausių atstovų, kuriuos Lietuva yra turėjusi, labiausiai atitinkantis vakarietišką skonį. Vakarų Europai turėtų patikti jis ir jo daina.

Todėl, manau, kad į finalą Donatas tikrai pateks. O toliau – kaip Dievas duos. Pasižiūrėsime, kokios bus kitos dainos. Iš tų, kiek girdėjau, man gal Donato labiausiai ir patiko. Nežinau, ar todėl kad ją daugiausiai kartų girdėjau, ar todėl, kad ji lietuvio ir man savaime norisi jį palaikyti, bet žodžiu kol kas, man atrodo, kad į finalą tikrai turėtų patekti.