TV programa Horoskopai Orai
Prenumerata
Sekmadienis, 2016.06.05
LietuvaKomentaraiPasaulisKultūraIstorijaLŽ rekomenduojaEkonomika
Sportas
SveikataPrie kavos
Lietuva be „balvonų“ŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniaiJurgos virtuvė

Pinigai Lietuvoje: nuo ostrublio iki euro

Aras LUKŠAS 2015-01-03 06:00
Aras LUKŠAS
2015-01-03 06:00
Lietuvos banko vadovai su apskričių skyrių direktoriais. Sėdi iš kairės: 2 - Albinas Rimka, 3-Pijus Grajauskas, 4 -Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas Juozas Paknys, 5 - Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis, 6 -Vytautas Statkus, 7 - Julius Kaupas, 10 - Zigmas Starkus ir kiti. Kaunas, 1929 m. Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė. LCVA nuotrauka
At­sis­vei­ki­nę su dau­giau nei du de­šimt­me­čius gy­va­vu­siu lie­tu­viš­ku li­tu pri­si­min­ki­me, ko­kias pi­ni­gų re­for­mas mū­sų ša­lis iš­gy­ve­no nuo 1918-ųjų ir ką jos da­vė Lie­tu­vos žmo­nėms.

Net ir dau­ge­lis eu­ro en­tu­zias­tų ga­lė­tų pri­pa­žin­ti, kad at­sis­vei­kin­ti su li­tu bu­vo šiek tiek liūd­na. Ir tai vi­siš­kai su­pran­ta­ma: tie, kam šian­dien ne dau­giau nei 21 me­tai, ki­to­kių pi­ni­gų Lie­tu­vo­je nė ne­at­si­me­na. Ta­čiau vy­res­ni žmo­nės ar­ba pa­tys pri­si­me­na, ar­ba bent jau iš sa­vo tė­vų gir­dė­jo apie prieš­ka­rio li­tą, at­lai­kiu­sį vi­sas kri­zes ir aud­ras, ir jiems su­grį­žę anos Lie­tu­vos pi­ni­gai sim­bo­li­za­vo vals­ty­bės tęs­ti­nu­mą.

Šian­dien tur­būt ne­daug kas pri­si­me­na, kad iš so­vie­ti­jos gniauž­tų iš­trū­ku­si Lie­tu­va sa­vo va­liu­tą įsi­ve­dė me­tais anks­čiau, nei mū­sų pi­ni­gi­nė­se at­si­ra­do pir­mie­ji li­tai ir cen­tai, ir kad eu­rą rea­liai įsi­ve­dė­me ne už­va­kar, o dar 2002 me­tais, kai li­tas bu­vo su­sie­tas su eu­ru. Gal­būt to­dėl ne­ma­žai žmo­nių eu­ro įve­di­mo lau­kė su tam ti­kru ne­ri­mu - tvir­tin­da­mi, kad vi­sos pi­ni­gų re­for­mos žmo­nėms ne­duo­da nie­ko ge­ra, o daž­niau­siai juos tik nu­skur­di­na.

Toks po­žiū­ris nė­ra lauž­tas iš pirš­to, ta­čiau ir ne­vi­siš­kai tei­sin­gas. Nuo 1918-ųjų va­sa­rio, kai bu­vo pa­skelb­ta mū­sų vals­ty­bės ne­prik­lau­so­my­bė, pi­ni­gai Lie­tu­vo­je kei­tė­si ma­žiau­siai de­šimt kar­tų. Sa­ko­me - ma­žiau­siai, nes kal­ba­me tik apie tą te­ri­to­ri­ją, ku­ri tar­pu­ka­riu ne­bu­vo at­plėš­ta nuo Lie­tu­vos. Ko­kių tik bank­no­tų ir mo­ne­tų per tą lai­ką ne­bu­vo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nė­se - nuo ca­ri­nės Ru­si­jos rub­lių jos Lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės iš­leis­tų "ke­ren­kų" iki ost­mar­kių, reichs­mar­kių, ar sta­li­ni­nių čer­von­cų...

Daž­nai pi­ni­gų kai­ta ne­duo­da­vo nie­ko ge­ro nei kraš­tui, nei jo žmo­nėms. Ta­čiau tai bū­da­vo tik tuo­met, kai pi­ni­gus Lie­tu­vai pri­mes­da­vo bu­vę oku­pan­tai, ku­rie tu­rė­jo vie­ną tiks­lą - nu­dir­ti pa­sku­ti­nį kai­lį nuo pa­verg­tų kraš­tų. Tuo me­tu sa­vi pi­ni­gai du­kart iš­gel­bė­jo Lie­tu­vą nuo fi­nan­si­nės ka­tas­tro­fos.

Lie­tu­viš­ko li­to gimimas

1918-ųjų va­sa­rio 16 die­ną Lie­tu­vos Ta­ry­bai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, ša­ly­je dar šei­mi­nin­ka­vo vo­kie­čiai, o kraš­te cir­ku­lia­vo spe­cia­liai oku­puo­tiems kraš­tams leis­ti os­trub­liai. Lie­tu­vos vals­ty­bė sa­vos va­liu­tos iš kar­to įsi­ves­ti ne­ga­lė­jo – iki vė­ly­vo ru­dens ji ne­tu­rė­jo net vy­riau­sy­bės, ji bu­vo su­da­ry­ta tik lap­kri­čio 11-ąją. Ta­čiau įkur­ti Cen­tri­nį ban­ką, tu­rin­tį tei­sę leis­ti ir kon­tro­liuo­ti sa­vus pi­ni­gus, Lie­tu­va pa­jė­gė tik po 4 me­tų.

Tuo me­tu sa­vi pi­ni­gai bu­vo gy­vy­bės ir mir­ties klau­si­mas, nes pra­si­dė­jus Ne­prik­lau­so­my­bės ko­voms rei­kė­jo fi­nan­suo­ti ka­riuo­me­nę ir kur­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jas. Ta­čiau nuo­sa­vai va­liu­tai pa­deng­ti rei­kė­jo auk­so ar­ba tvir­tos už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gų, o jų Lie­tu­vo­je ne­bu­vo. Tai­gi te­ko sko­lin­tis iš tos pa­čios tre­jus me­tus Lie­tu­vą en­gu­sios Vo­kie­ti­jos. Mai­nais vo­kie­čiams bu­vo su­teik­ta iš­im­ti­nė tei­sė vyk­dy­ti mū­sų kraš­te pi­ni­gų emi­si­ją. Tai­gi nuo oku­pa­ci­jos me­tų ne­daug kas pa­si­kei­tė, ne­bent tai, kad os­trub­liai bu­vo per­krikš­ty­ti į ost­mar­kes. Spe­cia­liai Lie­tu­vai skir­ta ost­mar­kė bu­vo pri­ly­gin­ta vie­nai Vo­kie­ti­jos mar­kei, o tai tu­rė­jo reikš­ti, kad už Lie­tu­vo­je cir­ku­liuo­jan­čią va­liu­tą ga­ran­tuo­ja Vo­kie­ti­jos val­džia.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, su­tik­da­ma įsi­ves­ti va­liu­tą to­kio­mis są­ly­go­mis, grei­čiau­siai nu­jau­tė, jog taip pa­si­ri­ša po kak­lu ak­me­nį, ga­lin­tį nu­gramz­din­ti ša­lies fi­nan­sų sis­te­mą į dug­ną, ta­čiau ki­to­kios iš­ei­ties ta­da ji ne­tu­rė­jo. Tuo me­tu Ver­sa­lio tai­kos su­tar­ti­mi nu­ma­ty­tos mil­ži­niš­kos re­pa­ra­ci­jos pra­dė­jo žlug­dy­ti ir taip jau vos al­suo­jan­tį Vo­kie­ti­jos ūkį ir jos fi­nan­sus. Vo­kie­čius užg­riu­vo ka­tas­tro­fiš­ką mas­tą įgau­nan­ti inf­lia­ci­ja: smul­kes­nių no­mi­na­lų ku­piū­ros tie­siog mė­ty­da­vo­si gat­vė­se - jas, tar­si nu­kri­tu­sius ru­dens la­pus, su­šluo­da­vo kiem­sar­giai. O vo­kie­čiai už pre­kes at­sis­kai­ty­da­vo mi­li­jar­dais mar­kių, ku­rių ku­piū­ras ne­pails­da­mos ke­pė pi­ni­gų spaus­di­ni­mo ma­ši­nos.

Į pra­gaiš­tin­gą inf­lia­ci­jos ver­pe­tą Vo­kie­ti­ja trau­kė ir Lie­tu­vą: vo­kie­čiai už­ver­tė Lie­tu­vą be­ver­čiais po­pie­rė­liais, iš­vež­da­mi už juos įsi­gy­tus mais­to pro­duk­tus, ža­lia­vas, pra­mo­nės ga­mi­nius. Pa­sip­rie­šin­ti to­kiam apip­lė­ši­mui Lie­tu­va bu­vo be­jė­gė, nes, ne­tu­rė­da­ma sa­vo Cen­tri­nio ban­ko, ji ne­ga­lė­jo kon­tro­liuo­ti pi­ni­gų apy­var­tos.

Lie­tu­vai rei­kė­jo žūt­būt nu­si­kra­ty­ti sai­tų su nu­ver­tė­jan­čia Vo­kie­ti­jos mar­ke. To­kia pro­ga at­si­ra­do 1920 me­tų lie­pos 12 die­ną, pa­si­ra­šius tai­kos su­tar­tį su So­vie­tų Ru­si­ja, pa­gal ją bol­še­vi­kai ka­ro nuo­sto­liams at­ly­gin­ti sky­rė Lie­tu­vai 3 mln. auk­so rub­lių kom­pen­sa­ci­ją. Tuo­met Ru­si­jos gau­tos 10 rub­lių no­mi­na­lo ca­ri­nės auk­so mo­ne­tos bu­vo su­ly­dy­tos į auk­so lui­tus ir at­si­dū­rė JAV, Švei­ca­ri­jos, Ang­li­jos ir Šve­di­jos ban­kų sau­gyk­lo­se. Tu­rint šio­kių to­kių auk­so at­sar­gų bu­vo ga­li­ma gal­vo­ti ir apie sa­vų pi­ni­gų iš­lei­di­mą.

Pa­si­ren­gi­mas tam už­tru­ko po­rą me­tų, o lie­tu­viš­kų pi­ni­gų pa­va­di­ni­mas su­kė­lė daug dis­ku­si­jų tiek Stei­gia­ma­ja­me Sei­me, tiek spau­do­je. Vy­riau­sy­bės pa­teik­ta­me Pi­ni­gi­nio vie­ne­to įsta­ty­mo pro­jek­te Lie­tu­vos va­liu­tą siū­ly­ta pa­va­din­ti muš­ti­niu, o jo šim­tą­ją da­lį - ska­ti­ku. Toks pa­va­di­ni­mas pa­ti­ko ne vi­siems, to­dėl at­si­ra­do gau­sy­bė ki­tų pa­siū­ly­mų: kai kam at­ro­dė, kad rei­kia su­grįž­ti prie rub­lio, ki­ti siū­lė do­le­rį, tre­tiems rei­kė­jo lie­tu­viš­kos mar­kės. Ko­ne kiek­vie­nas Sei­mo na­rys mė­gi­no įpirš­ti sa­vą­jį lie­tu­viš­kos va­liu­tos var­dą. Ko­kių tik jų ne­bū­ta: auk­si­nas, ar­fa, gra­šis, kal­tas, kirp­tu­kas, lie­tas, lie­tus, ly­ra, vy­tis ir dau­gy­bė ki­tų.

Pa­va­din­ti na­cio­na­li­nę va­liu­tą li­tu, o šim­tą­ją jo da­lį - cen­tu pa­sku­ti­niais svars­ty­mo mė­ne­siais pa­siū­lė Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Vac­lo­vas Vai­do­tas. 1922 me­tų rugp­jū­tį šis pa­va­di­ni­mas bu­vo įtei­sin­tas di­de­le bal­sų pers­va­ra.

Tuo pat me­tu bu­vo pri­im­tas ir Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mas. Tai reiš­kė, kad ša­ly­je įtei­sin­ta ins­ti­tu­ci­ja, tu­rin­ti iš­im­ti­nę pi­ni­gų emi­si­jos ir jų kon­tro­lės tei­sę. Lie­tu­vos ban­ko stei­gia­ma­ja­me su­si­rin­ki­me, ku­ris įvy­ko rug­sė­jo 27 die­ną, jo val­dy­bos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas eko­no­mis­tas pro­fe­so­rius Vla­das Jur­gu­tis.

Iki pat šių die­nų V. Jur­gu­tis daž­nai va­di­na­mas li­to tė­vu. Ta­čiau šis ti­tu­las pri­klau­so ne jam vie­nam. Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko Pi­ni­gų mu­zie­jaus va­do­vo Vid­man­to Lau­ri­na­vi­čiaus, Lie­tu­vos ban­kas 1922 me­tų spa­lio 2 die­ną veik­lą pra­dė­jo tu­rė­da­mas vos pen­kis dar­buo­to­jus, tad pir­ma­me li­to įve­di­mo eta­pe di­džiau­sią dar­bą at­li­ko ne ban­kas, o Fi­nan­sų, pra­mo­nės ir pre­ky­bos mi­nis­te­ri­ja bei jos dar­buo­to­jai, va­do­vau­ja­mi Vy­tau­to Pe­tru­lio. „Bū­tent jis bu­vo pa­grin­di­nis vi­sų su­tar­čių dėl li­tų spaus­di­ni­mo ini­cia­to­rius ir or­ga­ni­za­to­rius", - pa­brė­žė V. Lau­ri­na­vi­čius.

V. Pe­tru­lio va­do­vau­ja­ma ži­ny­ba ga­vo pir­mą­sias nau­jo­sios va­liu­tos bank­no­tų siun­tas, bū­tent ten jie bu­vo pers­kai­čiuo­ti ir pa­skirs­ty­ti po vi­so­je ša­ly­je vei­kian­čias Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai pa­val­džias iž­di­nes, kur nuo spa­lio 2 die­nos pra­si­dė­jo pi­ni­gų kei­ti­mas. "Tai­gi su­nkiau­sias dar­bas te­ko V. Pe­tru­liui, ku­ris šian­dien yra ne­pel­ny­tai už­mirš­tas", - ap­gai­les­ta­vo V. Lau­ri­na­vi­čius.

Per kri­zes ir audras

1922-ųjų spa­lio 2 die­ną ost­mar­kės, ofi­cia­liai dar va­din­tos auk­si­nais, pra­dė­tos keis­ti į li­tus, už 175 ost­mar­kes mo­kant vie­ną li­tą. Ta­čiau nie­kas ne­sku­bė­jo ne­šti vo­kiš­kų pi­ni­gų ir mai­ny­ti jų į lie­tu­viš­ką va­liu­tą. At­sar­gūs lie­tu­viai, skau­džiai pa­mo­ky­ti ne vie­nos pi­ni­gų re­for­mos, sa­vais pi­ni­gais ne­pa­si­ti­kė­jo.

Bai­gian­tis nu­sta­ty­tam tri­jų mė­ne­sių kei­ti­mo ter­mi­nui pa­aiš­kė­jo, kad tie, ku­rie lai­kė ost­mar­kes ko­ji­nė­se, smar­kiai pra­lo­šė: nu­ver­tė­jant Vo­kie­ti­jos mar­kei, me­tų pa­bai­go­je už li­tą te­ko pa­klo­ti net 850 ost­mar­kių. O li­tas, pa­gal auk­so ver­tę pri­ly­gin­tas 0,1 JAV do­le­rio, toks iš­li­ko iki pat 1940 me­tų. No­rė­da­mas pa­di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą nau­ją­ja va­liu­ta Lie­tu­vos ban­kas pri­ėmė nu­ta­ri­mą ne­iš­leis­ti į apy­var­tą nė vie­no li­to, 100 proc. ne­pa­deng­to auk­so ar už­sie­nio va­liu­tos at­sar­go­mis. Šio nu­ta­ri­mo bu­vo griež­tai lai­ko­ma­si, o kar­tais bank­no­tų pa­den­gi­mas vien auk­su su­da­rė dau­giau nei 120 pro­cen­tų.

Kad su­pras­tu­me, ką reiš­kė li­tas pa­pras­tam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui, pa­žvel­ki­me į 1930 me­tų at­ly­gi­ni­mus ir kai­nas. Tuo me­tu šiaip taip su­dur­ti ga­lą su ga­lu vie­nam žmo­gui bu­vo ga­li­ma už 90 li­tų per mė­ne­sį, o tai bu­vo ge­ro­kai ma­žiau, ne­gu už­dirb­da­vo kiem­sar­gis ar va­ly­to­jas, ku­rio pa­grin­di­nė al­ga su­da­rė 150 li­tų. Ži­no­ma, čia kal­ba­me apie vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se dir­bu­sius že­miau­sios ar­ba pir­mo­sios ka­te­go­ri­jos dar­buo­to­jus. Ket­vir­to­sios ka­te­go­ri­jos tar­nau­to­jai - raš­ti­nin­kai, po­li­ci­nin­kai, so­di­nin­kai, elek­tri­kai per mė­ne­sį už­dirb­da­vo po 180 li­tų. Ver­ta pa­žy­mė­ti, kad vi­du­ri­nių ir aukš­tes­nių­jų mo­kyk­lų mo­ky­to­jai, ku­rių mė­ne­sio al­ga sie­kė 380 li­tų, bu­vo pri­ski­ria­mi ///de­šim­ta­jai ka­te­go­ri­jai drau­ge su aps­kri­čių po­li­ci­jos va­dais, smul­kes­nių mui­ti­nių vir­ši­nin­kais, re­vi­zo­riais ar bu­hal­te­riais.

Be to, kas tre­ji me­tai kiek­vie­nam tar­nau­to­jui prie pa­grin­di­nio at­ly­gi­ni­mo bu­vo pri­de­da­mas 10 proc. prie­das už tar­ny­bos laips­nį ar­ba dar­bo sta­žą, o vi­siems au­gi­nan­tiems vai­kus iki 14 me­tų pa­pil­do­mai mo­kė­ta dar po 20 li­tų. Tam ti­kri koe­fi­cien­tai bu­vo tai­ko­mi ir at­siž­vel­giant į pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­das įvai­riuo­se ša­lies re­gio­nuo­se, ku­riuo­se kai­nos ga­lė­jo skir­tis 2-3 kar­tus.

Štai cent­ne­ris bul­vių Kau­ne kai­na­vo 6 li­tus, o ma­žuo­se mies­te­liuo­se - jam nu­si­pirk­ti už­te­ko ir dvie­jų li­tų. Dar­bi­nis ark­lys ar mel­žia­ma kar­vė kai­na­vo nuo 250 iki 550 li­tų, kiau­lė - nuo 55 iki 65 li­tų. Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se už viš­tą tur­gu­je pra­šy­da­vo 5-6 li­tų, o pro­vin­ci­jos mies­te­liuo­se 3-4 li­tų. Už pu­san­tro ar tris li­tus bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti de­šimt kiau­ši­nių, už 25-40 cen­tų - li­trą pie­no, už 1 - 2,5 li­to - li­trą grie­ti­nės. Bal­to varš­kės sū­rio ki­log­ra­mo kai­na nie­kur ne­vir­ši­jo 2 li­tų, ki­log­ra­mas fer­men­ti­nio sū­rio kai­na­vo 4-6 li­tus, kaip ki­log­ra­mas ir mies­tie­čių ypač ver­tin­tų rū­ky­tų kai­miš­kų la­ši­nių. Dau­gu­mai bu­vo įper­ka­mos ir bū­ti­niau­sios pra­mo­ni­nės pre­kės - štai po­ra ge­rų vy­riš­kų ba­tų kai­na­vo 25-20 li­tų, o pa­do­rus vy­riš­kas kos­tiu­mas - vos 80 li­tų. Su­pran­ta­ma, kad čia ne­kal­ba­me apie au­to­mo­bi­lius, ra­di­jo im­tu­vus, dvi­ra­čius ir pa­na­šias pre­kes, ku­rios tuo me­tu dar bu­vo lai­ko­mos pra­ban­ga.

Pri­si­min­ki­me, kad 1930-ai­siais, apie ku­riuos da­bar kal­ba­me, Va­ka­ruo­se jau bu­vo pra­si­dė­ju­si di­džiau­sia to me­to eko­no­mi­kos kri­zė, jos ban­gos ne­ga­lė­jo ne­pa­siek­ti ir Lie­tu­vos, pir­miau­sia - jos fi­nan­sų sek­to­riaus. Di­džių­jų pa­sau­lio ban­kų ban­kro­tai ir kai ku­rių ša­lių va­liu­tų, o ypač bri­tų sva­ro, de­val­va­vi­mas pri­da­rė di­de­lių nuo­sto­lių Lie­tu­vos ban­kui, jo auk­so ban­ko at­sar­gos su­ma­žė­jo tris kar­tus: nuo 126 mln. iki 40 mln. li­tų.

Tai, kad pa­si­ti­kė­ji­mas li­tu ėmė kris­ti, liu­di­ja fak­tas, jog vien per 1931 me­tų lie­pos mė­ne­sį kai ku­rie Lie­tu­vos ko­mer­ci­niai ban­kai ne­te­ko ko­ne treč­da­lio juo­se lai­ky­tų in­dė­lių - bi­jo­da­mi pi­ni­gų nu­ver­tė­ji­mo, žmo­nės ma­siš­kai at­siim­da­vo pi­ni­gus ir in­ves­tuo­da­vo į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą.

Rei­kė­jo sku­biai gel­bė­ti li­tą. 1935-ai­siais, kai Lie­tu­va pa­vė­luo­tai, ta­čiau la­bai skau­džiai pa­ju­to vi­sus pa­sau­li­nės kri­zės pa­da­ri­nius, Vy­riau­sy­bė ap­ri­bo­jo už­sie­nio va­liu­tos par­da­vi­mą, smar­kiai pa­di­di­no mui­tus im­por­tuo­ja­mai pro­duk­ci­jai, o kai ku­rios jos rū­šims įve­dė li­cen­ci­jas. Tuo pat me­tu bu­vo ska­ti­na­mas eks­por­tas, su­tei­kiant ūki­nin­kams leng­va­ti­nius kre­di­tus. No­rė­da­mas pa­dė­ti sko­li­nin­kams, Lie­tu­vos ban­kas ke­lis kar­tus su­ma­ži­no pa­lū­ka­nų nor­mas. Vi­sos šios prie­mo­nės pa­si­tei­si­no: 1940-ai­siais Lie­tu­vos ban­ko auk­so at­sar­gos pa­sie­kė prieš­kri­zi­nį ly­gį.

Dvie­jų oku­pa­ci­jų gniaužtuose

Di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos auk­so bu­vo lai­ko­ma už­sie­ny­je (Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, JAV ir Šve­di­jo­je), ki­taip vi­sas jo at­sar­gas bū­tų pa­sig­ro­bę 1940-ųjų va­sa­rą mū­sų ša­lį oku­pa­vę ir anek­sa­vę so­vie­tai. Rugp­jū­čio 1 die­ną, Lie­tu­vai dar for­ma­liai ne­ta­pus SSRS da­li­mi, Lie­tu­vos ban­kas bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas. Oku­pan­tai par­ei­ka­la­vo, kad Va­ka­rų ban­kuo­se lai­ko­mas Lie­tu­vos auk­sas bū­tų ne­del­siant per­duo­tas Mask­vai, ta­čiau šiam rei­ka­la­vi­mui pa­klu­so tik Stok­hol­mas. Šią gė­dos dė­mę Šve­di­jos val­džia nu­sip­lo­vė tik po 52 me­tų, ir šis jos poel­gis la­bai pa­si­tar­na­vo šiuo­lai­ki­nio li­to įve­di­mui.

Tuo­met, 1940-ai­siais, auk­so per­da­vi­mo Mask­vai rei­ka­luo­se ne­pa­no­ręs da­ly­vau­ti Lie­tu­vos ban­ko val­dy­to­jas Juo­zas Pa­knys rug­sė­jį bu­vo at­leis­tas iš par­ei­gų, o vie­toj jo pa­skir­tas Alek­sand­ras Drob­nys. Be­je, už šį pos­tą nau­ja­sis ban­ko va­do­vas tik per plau­ką ne­su­mo­kė­jo sa­vo gal­va. Ta­čiau apie tai - kiek vė­liau. O kol kas pri­dur­si­me, kad dar po mė­ne­sio ne­be­li­ko ir pa­ties Lie­tu­vos ban­ko, tad A. Drob­nys, tal­ki­na­mas iš Mask­vos at­siųs­tų "spe­cia­lis­tų", va­do­va­vo vie­toj ban­ko įsteig­tai SSRS vals­ty­bi­nio ban­ko Lie­tu­vos res­pub­li­ki­nei kon­to­rai.

Lap­kri­čio 25-ąją Lie­tu­vo­je bu­vo įves­tas rub­lis. Tai bu­vo dar vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jų apip­lė­ši­mas. Ofi­cia­liai nu­sta­ty­tu kur­su vie­nas li­tas bu­vo kei­čia­mas į 90 so­vie­ti­nių ka­pei­kų, nors rea­li li­to ver­tė rub­lio at­žvil­giu bu­vo 3-4 kar­tus di­des­nė. Tūks­tan­čiai at­vy­kė­lių iš So­vie­tų Są­jun­gos, pir­miau­sia, ka­ri­nin­kai ir jų šei­mų na­riai, šluo­te šla­vė par­duo­tu­vių len­ty­nas, - už be­ver­čius so­vie­ti­nius po­pie­rė­lius oku­pan­tai kim­šo į la­ga­mi­nus šo­ko­la­dą, deš­ras, lai­kro­džius, dra­bu­žius, ba­tus ir ki­tas iki tol jiems ne­priei­na­mas pre­kes, jos vė­liau pa­štu iš­ke­lia­vo į Ru­si­ją. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad grei­tai pre­kių par­duo­tu­vė­se be­veik ne­be­li­ko, o nau­jų įsi­gy­ti ne­be­bu­vo už ką - 1945 me­tų ko­vo 25 die­ną rub­lis ta­po tei­sė­ta at­sis­kai­ty­mo prie­mo­ne. Ke­tu­ris mė­ne­sius drau­ge su oku­pan­tų pi­ni­gais cir­ku­lia­vę li­tai iš­ke­lia­vo į kros­nis ir vir­to dū­mais.

Liūd­nas li­ki­mas lau­kė ir dau­ge­lio bu­vu­sio Lie­tu­vos ban­ko dar­buo­to­jų - ne­ma­ža jų da­lis tą ru­de­nį jau pa­si­ti­ko Si­bi­ro la­ge­riuo­se. O štai prie li­to įve­di­mo be­ne dau­giau­sia pri­si­dė­jęs Vy­tau­tas Pe­tru­lis, re­mian­tis Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų va­dei­vos ir nau­jo­jo jos sau­gu­mo še­fo An­ta­no Snieč­kaus as­me­niš­kai pa­si­ra­šy­tu areš­to or­de­riu, bu­vo su­im­tas dar lie­pos 29 die­ną. Vė­liau iš Kau­no ka­lė­ji­mo bu­vęs fi­nan­sų mi­nis­tras bu­vo per­kel­tas į Uch­tos la­ge­rį Ko­mi­jo­je ir ten 1940-ai­siais su­šau­dy­tas.

So­vie­ti­niam rub­liui ka­ra­liau­ti Lie­tu­vo­je bu­vo lem­ta vos tris mė­ne­sius. 1941-ųjų bir­že­lio 22 die­ną pra­si­dė­jus SSRS ir Vo­kie­ti­jos ka­rui, ver­mach­to da­li­niai Lie­tu­vą užė­mė per ke­lias die­nas. Pa­skui bė­gan­čią Rau­do­ną­ją ar­mi­ją iš­si­neš­din­ti sku­ban­tys so­vie­ti­niai par­ei­gū­nai mė­gi­no iš­vež­ti iš ša­lies kiek įma­no­ma dau­giau ver­ty­bių, tarp ku­rių bu­vo ir si­dab­ri­nės li­tų mo­ne­tos. Ta­čiau bol­še­vi­kai su­spė­jo pri­grieb­ti tik da­lį si­dab­ri­nių mo­ne­tų. Už ne­pa­vy­ku­sią ope­ra­ci­ją NKVD jos vyk­dy­to­jams iš­kė­lė by­lą. Oku­pan­tų tal­ki­nin­kui A. Drob­niui pa­vy­ko iš­si­suk­ti tik to­dėl, kad jis tuo­met bu­vo sa­na­to­ri­jo­je Birš­to­ne, tad vi­sa at­sa­ko­my­bė te­ko jo pa­va­duo­to­jui - iš Mask­vos at­siųs­tam ko­mi­sa­rui Va­si­li­jui Uša­ko­vui, šis už ope­ra­ci­jos su­žlug­dy­mą bu­vo su­šau­dy­tas.

Hit­le­ri­nin­kai Lie­tu­vo­je įve­dė spe­cia­liai oku­puo­tiems kraš­tams skir­tą pi­ni­gi­nį vie­ne­tą - reichs­mar­kę. Tai bu­vo dar vie­nas kraš­to apip­lė­ši­mo įran­kis. Ka­dan­gi pa­tiems vo­kie­čiams šiuos pi­ni­gus įvež­ti į Rei­cho te­ri­to­ri­ją bu­vo griež­tai drau­džia­ma, šie ga­ben­da­vo ten pre­kes, mai­nais pa­lik­da­mi Lie­tu­vo­je be­ver­čius po­pie­rė­lius.

Il­gai­niui pa­čios reichs­mar­kės ne­te­ko ne tik ver­tės, bet ir pra­smės, mat, nor­muo­da­mi net bū­ti­niau­sių pre­kių par­da­vi­mą, oku­pan­tai įve­dė kor­te­les, be ku­rių, net ir tu­rė­da­mas pi­ni­gų, nie­ko ne­nu­si­pirk­si. Ži­no­ma, vi­sų "kor­te­li­nių" pre­kių bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti juo­do­jo­je rin­ko­je, ta­čiau kai­nos ten bu­vo siau­bin­gos. Tar­ki­me, už ki­log­ra­mą svies­to spe­ku­lian­tai pra­šy­da­vo iki 70 reichs­mar­kių ar­ba be­veik pu­sės vi­du­ti­nio val­di­nin­ko mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mo.

So­vie­ti­nio rub­lio krachas

1944-ai­siais drau­ge su Rau­do­ną­ja ar­mi­ja į Lie­tu­vą vėl grį­žo rub­lis, per vi­są li­ku­sį cir­ku­lia­vi­mo Lie­tu­vo­je lai­ką iš­gy­ve­nęs bent dvi re­for­mas. Pir­muo­sius ket­ve­rius me­tus čia ga­lio­jo skir­tin­gu me­tu iš­leis­ti įvai­raus pa­vyz­džio rub­liai, kol 1947-ai­siais vi­si jie bu­vo pa­keis­ti nau­jo pa­vyz­džio bank­no­tais ir mo­ne­to­mis.

Dar vie­na rub­lio re­for­ma įvyk­dy­ta 1961-ai­siais - tuo­met šis pi­ni­gi­nis vie­ne­tas bu­vo de­no­mi­nuo­tas 10 kar­tų - 100 rub­lių bank­no­tas vir­to de­šim­čia rub­lių. Ly­giai tiek pat kar­tų su­ma­žė­jo ir pre­kių kai­nos, ir at­ly­gi­ni­mai. Šios re­for­mos pra­smė bu­vo gry­nai tech­ni­nė - pi­ni­gų kie­kiui pa­sie­kus tri­li­jo­ni­nes su­mas bu­vo su­nkiau pla­nuo­ti ir at­lik­ti vals­ty­bi­nio mas­to eko­no­mi­nius skai­čia­vi­mus. Di­de­lės pra­smės ne­tu­rė­jo ir po šios re­for­mos nu­sta­ty­tas rub­lio auk­so ek­vi­va­len­tas - 0,987412 g, ir šiuo ek­vi­va­len­tu grįs­tas rub­lio san­ty­kis su JAV do­le­riu, ku­ris ne­va bu­vo ver­tas 90 ka­pei­kų. Rea­li JAV do­le­rio ver­tė so­viet­me­čio juo­do­jo­je rin­ko­je bu­vo ne ma­žes­nė nei 4 rub­liai, ta­čiau tiek va­liu­tos tu­rė­to­jai, tiek juo la­biau juo­do­sios rin­kos pre­kei­viai smar­kiai ri­zi­ka­vo at­si­dur­ti ne tik mi­li­ci­jos, bet ir KGB aki­ra­ty­je, o tai jau grė­sė rim­tais ne­ma­lo­nu­mais.

Ko iš tie­sų bu­vo ver­tas rub­lis, pa­aiš­kė­jo po 1991-ųjų re­for­mos, pa­gal tuo­me­ti­nio SSRS mi­nis­tro pir­mi­nin­ko Va­len­ti­no Pa­vlo­vo pa­var­dę va­di­na­mos Pa­vlo­vo re­for­ma. Jos me­tu iš es­mės bu­vo kon­fis­kuo­tos da­lies pi­lie­čių gry­nai­siais pi­ni­gais lai­ko­mos lė­šos. Svar­biau­sias re­for­mos mo­men­tas bu­vo stam­biau­sių 50 ir 100 rub­lių ku­piū­rų iš­ėmi­mas iš apy­var­tos pa­kei­čiant jas nau­jo­mis. Iš­si­keis­ti se­nuo­sius rub­lius į nau­jas ku­piū­ras bu­vo skir­tos vos trys die­nos: nuo 1991 me­tų sau­sio 23 iki 25 die­nos. Vie­nas as­muo ga­lė­jo pa­si­keis­ti ne dau­giau kaip 1000 rub­lių - no­rint pa­keis­ti li­ku­sias ku­piū­ras rei­kė­jo gau­ti spe­cia­lios ko­mi­si­jos lei­di­mą. Pa­sku­ti­nia­me re­for­mos eta­pe ba­lan­džio mė­ne­sį bu­vo tris kar­tus pa­di­din­tos maž­me­ni­nės pre­kių kai­nos.

Šia re­for­ma ago­ni­jos apim­tos SSRS va­do­vai mė­gi­no at­si­sa­ky­ti „per­tek­li­nių“ gry­nų­jų pi­ni­gai ir nors iš da­lies iš­spręs­ti pre­kių de­fi­ci­to prob­le­mą. Ta­čiau šis mė­gi­ni­mas da­vė itin ne­pa­gei­dau­ja­mą re­zul­ta­tą - inf­lia­ci­ja pe­rau­go iki hi­pe­rinf­lia­ci­jos, ku­ri sie­kė ne­be šim­tus, o tūks­tan­čius pro­cen­tų.

Is­to­ri­ja pa­si­kar­to­jo. 1921-ai­siais Lie­tu­vos fi­nan­sų sis­te­mą pra­dė­jo griau­ti ka­tas­tro­fiš­kai nu­ver­tė­ju­si ost­mar­kė, o po 70 me­tų - siau­bin­gai su­ly­sęs rub­lis, iš ku­rio zo­nos tuo­met dar ne­bu­vo­me iš­trū­kę. Ma­ža to, Mask­va, des­pe­ra­tiš­kai mė­gin­da­ma su­grą­žin­ti ne­prik­lau­so­my­bę at­kū­ru­sią Lie­tu­vą į sa­vo or­bi­tą, pra­dė­jo eko­no­mi­nę blo­ka­dą ir nu­sto­jo tiek­ti ne tik naf­tą, bet ir gry­nuo­sius pi­ni­gus.

Ta­čiau pi­ni­gų blo­ka­da da­vė prieš­in­gą re­zul­ta­tą, nei ti­kė­jo­si Krem­liaus stra­te­gai. Gry­nų­jų pi­ni­gų trū­ku­mas pa­ska­ti­no Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę ir ban­ką sku­biai iš­leis­ti į apy­var­tą sa­vus pi­ni­gi­nius ženk­lus - bend­ruo­sius ta­lo­nus. Šiais įvai­rių žvė­re­lių pie­ši­niais iš­mar­gin­tais lai­ki­nai­siais pi­ni­gais iš pra­džių mo­kė­ta da­lis at­ly­gi­ni­mų, o 1992-ųjų spa­lio 1 die­ną rub­lis bu­vo vi­siš­kai iš­im­tas iš apy­var­tos. Ki­tą die­ną bend­rie­ji ta­lo­nai, pa­gal tuo­me­ti­nį prem­je­rą Ge­di­mi­no Vag­no­riaus var­du pra­min­ti "vag­no­rė­liais", ta­po vie­nin­te­le tei­sė­ta at­sis­kai­ty­mo prie­mo­ne.

"Tai bu­vo lū­žio taš­kas. Nuo to lai­ko Lie­tu­vos ban­kas ga­lė­jo kon­tro­liuo­ti pi­ni­gų apy­var­tą ša­ly­je, tad bū­tent 1992 me­tų spa­lio 2-ąją ga­li­me lai­ky­ti na­cio­na­li­nio pi­ni­gi­nio vie­ne­to įve­di­mo da­ta", - sa­kė V. Lau­ri­na­vi­čius. Po me­tų bend­ruo­sius ta­lo­nus san­ty­kiu 100:1 pa­kei­tė li­tas.

Pa­sak pi­ni­gų mu­zie­jaus va­do­vo, li­to įve­di­mas 1993-ių­jų bir­že­lį bu­vo gry­nai tech­ni­nis da­ly­kas, bet psi­cho­lo­giš­kai jis bu­vo la­bai svar­bus. "Bū­tent 1993 me­tų bir­že­lio 25-ąją dau­gu­ma žmo­nių ir lai­ko ti­krą­ją lie­tu­viš­kų pi­ni­gų su­grį­ži­mo die­na", - sa­kė V. Lau­ri­na­vi­čius.

Už­ti­krin­ti nau­jo­sios va­liu­tos sta­bi­lu­mą pa­dė­jo, be ki­ta ko, ir prieš­ka­ri­nio Lie­tu­vos auk­so da­lis, ku­rią Vo­kie­ti­jos mar­kių pa­vi­da­lu mums grą­ži­no Šve­di­jos vy­riau­sy­bė, 1940-ai­siais nu­si­lei­du­si so­vie­tų rei­ka­la­vi­mams per­duo­ti ją Mask­vai.

1992-ai­siais bend­ro­jo ta­lo­no ver­tė ne­vir­ši­jo 550 ta­lo­nų už JAV do­le­rį. Įve­dus li­tą, jo ver­tė šiek tiek vir­ši­jo 4 JAV do­le­rius ir be­veik ne­si­kei­tė iki 1994-ųjų, kai, įve­dus va­liu­tų val­dy­bos mo­de­lį, bu­vo nu­sta­ty­tas fik­suo­tas li­to kur­sas - 4 JAV do­le­riai už li­tą.

Lie­tu­vai ren­gian­tis sto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą, 2002-ųjų va­sa­rio 1 die­ną li­tas pa­gal tos die­nos san­ty­kį 1:3,4528 bu­vo su­sie­tas su ki­ta ba­zi­ne va­liu­ta. Tai­gi ga­li­ma sa­ky­ti, kad eu­rą, nors ir ki­to­kiu pa­vi­da­lu, Lie­tu­vo­je tu­rė­jo­me vi­sus pa­sta­ruo­sius 12 me­tų, tad už­va­ka­rykš­tė die­na iš es­mės ne­daug ką pa­kei­tė. Ne­bent tai, kad li­tų bank­no­tai ir mo­ne­tos ta­po lie­tu­viš­kų pi­ni­gų is­to­ri­jos da­li­mi.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Vytas Petrulis  67.233.2.203 2015-01-12 23:28:35
Malonu matyti Lietuvos apudoje teisinga ivertinima asmenu, kurie atstate politine bei skonomine Lietuvos Nepriklausomybe 1918 - 1926 metais ir ir uztai tragiskai zuvo sovietu lageriuose
1 0  Netinkamas komentaras
Atsakymas zero  193.219.52.43 2015-01-12 11:02:13
Visas atvirksciai (ne 1:4, bet 4:1), nes is pradziu lito kursas dolerio atszvilgiu svyravo ir maksimalus santykis buvo 1 doleris lygus 5,62 lito, o paskui tapo pastovus kursas 1 doleris lygus 4,00 lito.
1 0  Netinkamas komentaras
zero  86.100.84.79 2015-01-04 17:09:36
Priešpaskutinėje straipsnio pastraipoje pateikta absurdiška žinia apie lito ir dolerio santykį. Gal kas nors turėtų peržiūrėti prieš paleidžiant tokius "lepsusus " į viešumą.
5 1  Netinkamas komentaras
jus tie  85.206.7.220 2015-01-04 15:32:09
kurie pardavete valstybe ir jos žmoniu gerove už kelis Judo skatikus, kurie mokate „dedei Semui“ duokle „konsultacijomis“ iš praskolintos valstybes kasos, kurie taip priprate prie rublio, kad nekenciate lito ir skubate ji laidoti mainais i eurus, - jus tikrai ieisite i Lietuvos istorija. Tik nemanykite, kad kaip Tautos didvyriai. Tikrai ne. Jusu – vasalu - pavardes Lietuvos istorijoje baisiausiomis piktžolemis sužels...
2 3  Netinkamas komentaras
Štai taip  62.80.241.27 2015-01-04 14:41:39
Litai, reichmarkes, červoncai, rubliai, vagnorkės, litai, eurai... - tas pinigų kupiuras žinau ir dar iki šiol turiu jų pavyzdžių. Teko kai kuriomis ir naudotis. Pradedant červonsu...
5 0  Netinkamas komentaras
Pra­ncū­zi­ja pir­mą kar­tą at­siun­tė sau­su­mos ka­rius pra­ty­boms į Lie­tu­vą, de­mons­truo­da­ma so­li­da­ru­mą, re­gio­ne tvy­rant įtampai su Ru­si­ja.
Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja siū­lo nuo­sta­tas, ku­rios leis­tų rin­kė­jų bal­sų pir­kė­jus nu­teis­ti lengviau nei da­bar.
Dėl liū­čių Par­yžiu­je pa­tvi­nu­sios Se­nos van­duo, ku­ris bu­vo pa­sie­kęs aukš­čiau­sią per tris de­šimt­me­čius ly­gį, slūgs­ta ir dė­me­sys sek­ma­die­nį nu­kry­po į ki­tus Pra­ncū­zi­jos ra­jo­nus, kur bu­vo [...]
Su­si­ti­ki­mas Azi­jos sau­gu­mo klau­si­mais sek­ma­die­nį bai­gė­si ne­su­ta­ri­mais, Ki­ni­jai pa­smer­kus JAV „pro­vo­ka­ci­jas“ Pie­tų Ki­ni­jos jū­ro­je ir par­eiš­kus, kad ji ne­bi­jan­ti nemalonumų tuo­se gin­či­ja­muo­se [...]
Tarp­tau­ti­nės vai­kų gy­ni­mo die­nos iš­va­ka­rė­se Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų fi­lia­lo Pe­dia­tri­jos kor­pu­so kie­mas bu­vo pri­pil­dy­tas vai­kų juo­ko ir šur­mu­lio – po at­vi­ru dan­gu­mi [...]
Kal­bos ins­pek­ci­ja ti­kri­no, ar tai­syk­lin­gai kal­ba in­te­lek­ti­nių žai­di­mų ve­dė­jai. To­kio po­bū­džio lai­do­mis ga­li pa­si­gir­ti vienintelė LRT te­le­vi­zi­ja.
Moks­lo me­tams bai­gian­tis, ži­no­ma ak­to­rė ir pe­da­go­gė Ilo­na Bal­sy­tė ak­ty­viai ieš­ko, kuo va­sa­ros pra­džio­je užim­ti sa­vo jau­niau­sią at­ža­lą – 8-erių me­tų sū­nų Mar­ty­ną, – ir sa­ko su­si­du­rian­ti [...]
Vil­niaus fes­ti­va­lis – be­ne ryš­kiau­sias ša­lies mu­zi­ki­nės kul­tū­ros reiš­ki­nys, šie­met bir­že­lio 3-ąją ati­da­ran­tis ju­bi­lie­ji­nę 20-ąją prog­ra­mą. Vie­nas šio fes­ti­va­lio idėjinių glo­bė­jų, fes­ti­va­lio [...]
Di­džių­jų maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lų pa­gei­da­vi­mu šie­met žem­dir­biai pra­dė­jo kas­ti anks­ty­vą­sias bul­ves sa­vai­te anks­čiau nei per­nai. Tad ir kainuos jos bran­giau.
Lie­tu­vo­je, prieš­in­gai nei Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, be­veik pu­sė vi­sų bū­ti­niau­sių pre­kių nu­per­ka­ma bū­tent per ak­ci­jas, ro­do rin­kos ty­ri­mų bendrovės „Niel­sen“ duo­me­nys.
Bir­že­lio 11 die­ną, šeš­ta­die­nį, Jo­niš­kio ra­jo­no kai­mų gy­ven­to­jai jau de­šim­tą kar­tą rink­sis į Kir­nai­čius – čia vyks tra­di­ci­nis kaimo bend­ruo­me­nių fes­ti­va­lis.
Prieš ke­le­tą me­tų per Klai­pė­dos se­na­mies­tį te­kan­čio­je Dan­gės upė­je mies­tie­čiams ir poil­siau­to­jams pra­dė­tai siū­ly­ti van­dens dvi­ra­čių nuo­mos pa­slau­gai, anot tuo už­sii­man­čių vers­li­nin­kų, [...]
Vis la­biau ar­tė­jant UE­FA Čem­pio­nų ly­gos ko­voms Vil­niaus „Žal­gi­ris“ su­lau­kė rim­to pa­stip­ri­ni­mo. Klu­bą pa­pil­dė itin pa­ty­ręs Ser­bi­jos rink­ti­nės puolėjas And­ri­ja Ka­lud­je­ro­vi­čius.
Sek­ma­die­nį Jo­na­vo­je pir­mą kar­tą su­reng­to­se dau­gia­die­nė­se dvi­ra­ti­nin­kų lenk­ty­nė­se „Jo­na­va Cyc­ling Tour 2016“ trium­fa­vo Da­ri­jus Džer­vus „Sta­ki – Bal­tik vai­ras“ ko­man­dos. Klai­pė­die­tis an­tra­me [...]
Gar­si ita­lų ki­no ak­to­rė Ste­fa­nia Sand­rel­li šį sa­vait­ga­lį šven­čia sep­ty­nias­de­šimt­me­tį. Taip pat ji mi­ni kū­ry­bi­nio dar­bo pen­kias­de­šimt­penk­me­tį. „Vis­kas, kas įvyks­ta, yra rei­ka­lin­ga, – tvir­ti­na [...]
Plun­gės ra­jo­no Stal­gė­nų gy­ven­vie­tė­je įsi­kū­ru­si pe­da­go­gų Vi­do ir Eg­lės Vag­no­rių šei­ma iš­sis­ki­ria tuo, kad me­nui at­si­da­vę vi­si jos na­riai: tė­tis, ma­ma ir abi du­kros In­ga bei Dau­man­tė. Že­mai­čių [...]
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis tei­gia tu­rįs in­for­ma­ci­jos, kad ne­drau­giš­kos Lie­tu­vai jė­gos ga­li pa­nau­do­ti Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras prieš Lie­tu­vą nukreiptos pro­pa­gan­dos tiks­lams.
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis ne­sku­ba nai­kin­ti nuo Vil­niaus Ža­lio­jo til­to nu­kel­tų so­vie­ti­nių skulp­tū­rų ap­sau­gos, jis sa­ko, kad pir­ma tu­ri bū­ti su­tar­ta dėl jų li­ki­mo su skulp­tū­rų sa­vi­nin­ke [...]
Jo­na­vos ra­jo­no vai­kų glo­bos na­mai ieš­ko jau­nų sa­va­no­rių, ku­rie ga­lė­tų bū­ti at­sva­ra šių na­mų dar­buo­to­joms, mat dau­ge­lis jų glo­bo­ti­niams esą la­biau tinka į mo­čiu­tes.
Sei­mui an­tra­die­nį bu­vo pri­sta­ty­tos pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­ci­juo­ja­mos Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos, nu­kreip­tos prieš pa­ty­čias ir smur­tą švie­ti­mo įstai­go­se. Tarp siūlymų – prie­vo­lė [...]
Pa­ga­liau su­si­ruo­šiau pa­žve­jo­ti. Dar iš va­ka­ro pa­si­kui­čiau sa­vo ra­kan­duo­se ir vis­ką su­ruo­šiau, kad ne­pa­mirš­čiau. Ar bu­vo ka­da taip, kad ko ne­pa­mirš­čiau?...
At­siž­velg­da­ma į karš­tus orus ir ky­lan­tį gais­rų pa­vo­jų, Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja pra­šo gy­ven­to­jų ilsintis sau­go­ti miš­kus.
Vyk­da­mi at­os­to­gau­ti ar į gam­tą lie­tu­viai mėgs­ta sa­vo trans­por­to prie­mo­nė­se su­si­krau­ti ne­ma­žai man­tos – ypač šil­tuo­ju me­tų lai­ku, kai au­to­mo­bi­liuo­se su­tal­pi­na­mi ir aktyvaus lais­va­lai­kio reik­me­nys, [...]
Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Šiau­lių agen­tū­ros dar­buo­to­jai šian­dien su­ren­gė rei­dą ir ti­kri­no trans­por­to prie­mo­nių ang­lies mo­nok­si­do iš­me­ta­muo­se du­jo­se ma­ta­vi­mus. Bu­vo pa­ti­krin­ta [...]
Klau­sia­te sa­vęs, ar ga­li­ma skris­ti nėš­tu­mo me­tu? Taip, nėš­tu­mas dar nė­ra prie­žas­tis at­si­sa­ky­ti nuo­sta­bios ke­lio­nės sve­tur. Ypač, jei­gu jau­čia­tės ge­rai. Tik nepamirškite nėš­čio­sios pa­so [...]
Vil­niaus oro uos­tas va­kar va­ka­re van­dens purs­lais pa­svei­ki­no avia­kom­pa­ni­jos „Ger­ma­nia“ lėk­tu­vą, pra­dė­ju­sį re­gu­lia­riuo­sius skry­džius marš­ru­tu Vil­nius-Ciu­ri­chas. Lie­tu­vos ir Švei­ca­ri­jos su­si­sie­ki­mas [...]
Lie­tu­viams, skir­tin­gai nei pie­tie­čiams, va­sa­ros sau­le daž­niau no­ri­si mė­gau­tis, o ne nuo jos slėp­tis. Ta­čiau ke­lios kai­trios die­nos pa­ver­čia bu­tus pir­ti­mis, ku­rio­se leis­ti lai­ką nėra nei ma­lo­nu, [...]
At­ėjus va­sa­ros se­zo­nui ir vis dau­giau lai­ko lei­džiant gam­to­je, ne vie­nam ky­la su­nku­mų, no­rint įkrau­ti sa­vo iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną. Bė­dos pra­si­de­da tuo­met, kai poil­siau­ja­ma ten, kur nė­ra elek­tros [...]
Įam­žink sa­vo au­gin­ti­nį kre­čian­tį pokš­tus ar šu­ny­bes. Ori­gi­na­lias nuo­trau­kas siųsk kon­kur­sui „Au­gin­ti­nio pokš­tai“ ir lai­mėk mais­to sa­vo šuniui ar ka­tei.
Ši ma­žy­tė su­si­gū­žu­si ka­ty­tė gy­ve­no lau­ke per di­džiau­sius šal­čius, į na­mų glo­bą pa­im­ta va­sa­rio pa­bai­go­je at­li­kus ste­ri­li­za­ci­ją. Frė­ja at­ro­dė to­kia lie­sa, kad at­gal į lauką pa­leis­ti gy­vū­nų [...]
Ar­tė­jan­tis sa­vait­ga­lis ir ge­ri orai da­lį gy­ven­to­jų nu­gins prie van­dens tel­ki­nių. Vis­gi bau­gi­nan­ti sken­di­mo sta­tis­ti­ka Lie­tu­vo­je ro­do, kad gy­ven­to­jai daž­nai per­ver­ti­na sa­vo jė­gas ir van­de­ny­je ne [...]
Bir­že­lio 1 d. Lie­tu­vo­je pra­si­de­da mau­dy­mo­si se­zo­nas, ku­ris tę­sis iki rug­sė­jo 15 d. Li­kus 10 die­nų iki mau­dy­mo­si se­zo­no pra­džios tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės tyrimai ir re­gu­lia­riai [...]
Sep­ty­nio­lik­to­ji tra­di­ci­nė bai­ke­rių šven­tė „Bi­ke show mil­len­nium“ Kau­ne tę­sia­si ir sek­ma­die­nį – plie­ni­nių žir­gų ger­bė­jai Ne­mu­no sa­lo­je ga­li iš­vys­ti se­no­vi­nius, eg­zo­ti­nius, pa­to­bu­lin­tus [...]
Apa­ra­tas, ku­rį na­cių ly­de­ris Adol­fas Hit­le­ris nau­do­jo siųs­ti už­šif­ruo­tiems pra­ne­ši­mams sa­vo ge­ne­ro­lams, penk­ta­die­nį bu­vo įjung­tas ša­lia sa­vo am­ži­nin­ko britų „su­per­kom­piu­te­rio“, pa­dė­ju­sio [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia Lietuvoje mažinti universitetų skaičių?
Taip. Pagerėtų universitetų finansavimas ir studijų kokybė
Ne. Sumažėtų žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius, o tai - žala valstybei
Neturiu nuomonės
horoskopai
DVYNIAI

DVYNIAI

Ryž­tin­gai mes­ki­te ša­lin aki­vaiz­džiai ne­pers­pek­ty­vius dar­bus ir ieš­ko­ki­te nau­jų sri­čių. Sa­vai­tės vi­du­ry­je jums de­rė­tų bū­ti san­tū­res­niam. Bū­si­te la­bai ener­gin­gas ir kū­ry­biš­kas, bet tu­ri­te sau­go­tis ne­pri­da­ry­ti da­ly­kų, ku­rių vė­liau rei­kė­tų gai­lė­tis.

Daugiau

Komentuojami

Planets Sun Telefonai Televizoriai Varlė.lt