Rytoj turėtų paaiškėti, ar Turto bankui pagaliau pavyko parduoti jau dešimtmetį į privatizuojamų objektų sąrašą įrašytą anksčiau Vyriausybės kanceliarijai priklausiusią bendrovę „Autoūkis“. Prieš kelis mėnesius paskelbtame Turto banko aukcione nurodyta pradinė 87,41 procento šios įmonės akcijų paketo kaina – 980 tūkst. eurų, vienos akcijos vertė – 29 euro centai.
Dar nepaaiškėjus aukciono rezultatams, privati bendrovė „Alpha Investicijos“ ėmėsi supirkinėti likusius 12 procentų „Autoūkio“ akcijų, valdomų daugiausia buvusių įmonės darbuotojų. „UAB „Alpha Investicijos“ šiuo metu vykdo AB „Autoūkis“ akcijų supirkimą, siūlydama po 11 euro centų už vieną akciją. <...> Pasiūlymas galioja iki liepos 25 dienos“, – nurodoma smulkiesiems akcininkams adresuotuose bendrovės „Alpha Investicijos“ laiškuose. Liepos 26-oji – paskutinis terminas, kai potencialūs pirkėjai dar gali teikti paraiškas dalyvauti „Autoūkio“ aukcione.
Planų neatskleidžia
Šiuo metu „Autoūkiui“ vadovaujantis Renaldas Germanavičius „Lietuvos žinioms“ patvirtino iš smulkiųjų akcininkų taip pat išgirdęs žinią apie pasiūlymus parduoti valdomus vertybinius popierius. „Ar tai reiškia, kad yra noras nupirkti „Autoūkį“? Manau, kad taip. Tik nesu tikras, ar tam įvykus, ankstesnė įmonės veikla bus tęsiama“, – teigė jis.
„Alpha Investicijos“ direktorius Norbertas Faktorovičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino dar negalintis atsakyti, ar jo atstovaujama įmonė pirks „Autoūkį“. „Dabar bendrovė „Alpha Investicijos“ yra pateikusi pasiūlymus tik smulkiesiems „Autoūkio“ akcininkams. Dėl dalyvavimo privatizacijoje bendrovė šiuo metu sprendimo nėra priėmusi“, – pranešė jis praėjusios savaitės pabaigoje. Pasak N. Faktorovičiaus, dėl tos pačios priežasties „šiai dienai“ nėra aktualus ir klausimas dėl „Autoūkio“ veiklos tęstinumo.
Kaip nurodoma „Autoūkio“ interneto svetainėje, įmonė gyvuoja jau beveik 100 metų – nuo 1919-ųjų, buvo nutarta sutelkti tuo metu Ministrų Kabineto narių turėtus automobilius po vienu stogu. Sovietmečiu „Autoūkis“ virto Ministrų Tarybos garažu, o atkūrus Nepriklausomybę – akcine bendrove, kurios didžiąją dalį akcijų valdė Vyriausybės kanceliarija. Šios įmonės paslaugomis naudojosi popiežius Jonas Paulius II, daugelio Europos karališkųjų šeimų atstovai, viešėję Lietuvoje, užsienio šalių prezidentai, Vyriausybių vadovai, kiti svarbūs mūsų šalies aukščiausių institucijų kvietimu apsilankę asmenys.
Valstybės institucijas ir biudžetines įstaigas automobiliais aprūpindavęs „Autoūkis“ 2005 metais buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Tai padaryta po kilusio skandalo, paaiškėjus, kad buvęs įmonės vadovas buvo susijęs su privačiomis verslo struktūromis – dėl to „Autoūkis“ dažnai ir be konkurso pirkdavo konkretaus pardavėjo siūlomus automobilius. Tiesa, skandalas buvo greitai užgniaužtas – Vyriausybės kanceliarija, atlikusi vidinį patikrinimą, paskelbė jokių teisės aktų pažeidimų nenustačiusi.
Gąsdino didelė kaina
Nors prieš dešimtmetį buvo numatytas parduoti, „Autoūkis“ gyvuoja bei teikia paslaugas iki šiol: įmonė turi ilgalaikes automobilių nuomos sutartis su Prezidentūra ir Vyriausybe, esant reikalui aprūpina transportu kitas valstybės institucijas bei privačius klientus, nuomoja patalpas, turi kitų veiklų.
Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Turto banko Finansinio turto departamento Privatizavimo skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Veželienė, potencialūs pirkėjai pastaruoju metu įsigijo 7 „Autoūkio“ aukciono dokumentų rinkinius – tai esą teikia viltį, kad įmonę pagaliau pavyks parduoti.
Iki šiol privatizuoti gana sėkmingai veikiančio „Autoūkio“ nepavyko dėl didelės nustatytos pradinės kainos. 2005-aisiais skelbta, kad nustatyta nominali įmonės 87,41 procento akcijų vertė – 6,05 mln. litų (1,75 mln. eurų). 2010 metais įmonę nesėkmingai bandyta parduoti už 7,323 mln. litų (2,1 mln. eurų), 2013-aisiais kaina sumažinta beveik dvigubai – iki 4,2 mln. litų (1,2 mln. eurų), pernai aukcione už „Autoūkį“ prašyta 1,75 mln. eurų, dabar pradinė kaina – 980 tūkst. eurų.
Praėjusius metus su minimaliu pelnu baigusi įmonė šiuo metu valdo 60–70 automobilių. G. Veželienė pripažįsta, kad didžiausia „Autoūkio“ vertė – ne transportas, bet 99 metams suteiktas 1,5 hektaro sklypas prestižinėje sostinės Verkių gatvėje. „Vieta, kur įsikūręs „Autoūkis“ – beveik miesto centras. Pirkėjui nebus taikomi jokie apribojimai dėl būsimos veiklos. Gali būti, kad įmonės akcijas planuoja įsigyti ir nekilnojamojo turto vystytojai – kodėl ne?“, – sakė ji.
Kalba apie rizikas
„Autoūkio“ direktorius R. Germanavičius nuogąstauja, kad pardavus šią įmonę, valstybės institucijos gali susidurti su problemomis aptarnaudamos aukštus užsienio svečius. „Mūsų įmonė turi ilgametę šios paslaugos teikimo patirtį. Kitų valstybinių bendrovių, teikiančių panašias paslaugas, nėra. Žinoma, yra privačios kompanijos, bet jos negali lygiavertiškai pakeisti valstybinės įmonės. Pažiūrėkite, kas šiuo metu darosi pasaulyje – ginkluoti konfliktai, teroristiniai aktai. Manau, kad išlaikyti įmonę, kurioje dirba patikimi vairuotojai, galintys aptarnauti šalies institucijų garbingus svečius, turėtų būti valstybės prioritetas“, – kalbėjo jis.
Panašios pozicijos laikosi Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira. „Jei kalbame apie saugumo užtikrinimą, mums būtų lengviau, kad veiktų viena įmonė – valstybinė ar ne, šią paslaugą teikianti ilgą laiką. Tada ji galėtų gauti patikimumo pažymėjimą, darbuotojai būtų patikrinti. Jei bus daug smulkių paslaugos teikėjų, ir valstybinio vizito dieną mums teks pranešti, kad konkretus vairuotojas nebus prileistas prie saugomų asmenų, pastangos per kelias valandas rasti jam pamainą gali sukelti tam tikrą chaosą“, – aiškino pareigūnas.
Pasak jo, paslaugai suteikti samdant vis kitas, ypač nedideles, bendroves viešųjų pirkimų būdu, gali kilti tam tikrų problemų – pirmiausia dėl to, kad VAD pareigūnai neturės pakankamai laiko patikrai, tuo labiau, jog apie būsimus vizitus ši institucija neretai informuojama telikus kelioms dienoms iki jų pradžios. „Jei iki tol vežėjų bendrovė buvo mums nežinoma, atsiranda didelė rizika: galime nebespėti patikrinti nei pačios bendrovės, nei jos vairuotoju siūlomo darbuotojo“, – teigė P. Nemira.
Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio manymu, „Autoūkio“, kaip valstybės įmonės, atkūrimas būtų tam tikras grįžimas į praeitį, nes ji, aptarnaudama užsienio svečius, atliktų Vyriausybės veiklai nebūdingą darbą. „Visus būtinus reikalavimus – kokie turėtų būti automobiliai, paslaugų lygis ir panašiai – galima numatyti viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Suprantu, gal VAD būtų patogiau dirbti su viena įmone, bet viskas išsprendžiama per paslaugos įsigijimo sąlygas“, – tvirtino A. Mačiulis.