English
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 21410 straipsnio
1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai
Vilnius, 2000 m. liepos 5 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis
iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus
Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio,
Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko ir
Teodoros Staugaitienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens ( Lietuvos Respublikos
Seimo atstovams Seimo kanceliarijos Teisės departamento
vyresniajam konsultantui dr. Pranui Petkevičiui ir doc. dr.
Alfonsui Vileitai,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje
2000 m. birželio 30 d. išnagrinėjo bylą Nr. 28/98 pagal
pareiškėjo ( Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymą
ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 21410 straipsnis neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos
Respublikos civiliniam kodeksui.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1998 m. rugpjūčio 14
d. nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas neteisėta vaizdo įrašų
prekyba, t. y. padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK)
21410 straipsnio 1 dalyje.
Teismas nutarimu bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į
Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 21410
straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23
straipsniui ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau
- ir CK).
II
Pareiškėjas prašymą grindžia šiais motyvais.
1. ATPK 21410 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtas
(neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo,
arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno
kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba
garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas
atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir
priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems
tikslams užtraukia baudą su neteisėtai išleistų, atgamintų,
platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių
konfiskavimu.
Pareiškėjo nuomone, asmens pirkti vaizdo įrašai, kaip
daiktai, yra paprasti nuosavybės teisės objektai. Įstatymai
nenumato specialių vaizdo ar garso įrašų įsigijimo ar pardavimo
taisyklių arba apribojimų, todėl jais gali būti laisvai
disponuojama kaip savo nuosavybe.
2. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
nuosavybė neliečiama. Pareiškėjas teigia, kad tai yra
imperatyvi nuostata, su kuria turi būti derinami kiti įstatymai
bei jų taikymo praktika. ATPK 21410 straipsnis prieštarauja
nurodytai Konstitucijos normai ir nepagrįstai apriboja asmenų
teises į nuosavybę.
Pareiškėjo manymu, pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3
dalį nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti paimti
tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir
teisingai atlyginant. ATPK 21410 straipsnis už konfiskuotus
garso ar vaizdo įrašus atlyginimo jų savininkams nenumato.
Įstatymų leidėjas gali keisti atitinkamų nuosavybės objektų
teisinį režimą, bet negali atimti iš savininko nuosavybės teise
jam priklausančių daiktų, negali bausti savininko už teisėtai
įgytų daiktų laikymą, naudojimą, pardavimą.
3. Ginčijamo įstatymo straipsnio dispozicija reiškia, kad
įstatymų leidėjas siekia apsaugoti autorių ir gamintojų teises,
kai jų kūriniai įrašyti į vaizdo ar garso laikmenas. CK 515
straipsnio 2 dalyje nurodyta: (Autorinė teisė į kūrinį
nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis
kūrinys išreikštas." Iš to pareiškėjas daro išvadą, kad
daiktai, kuriuose įrašyti kūriniai, nuosavybės teisės pagrindu
priklauso juos įsigijusiems asmenims, o ne įrašyto kūrinio
autoriui ar įrašo gamintojui. Pasak pareiškėjo, autorius savo
teises, numatytas įstatymu, įgyvendina duodamas sutikimą
įrašyti kūrinį į laikmenas. Įrašų pardavimui autoriaus sutikimo
įstatymai nenumato, t. y., priešingai negu numatyta ginčijamos
ATPK 21410 straipsnio normos dispozicijoje, autoriaus turtinės
teisės į įrašytą kūrinį priklauso gamintojui (CK 526
straipsnis).
CK 561 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įrašas
teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai jį leidžiama
naudoti viešose vietose be gamintojo sutikimo.
4. Pareiškėjo nuomone, užsienio šalyse sukurtos
vaizdajuostės šiuo metu Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes
Lietuva dar nėra ratifikavusi 1961 metų Romos konvencijos. ATPK
21410 straipsnyje ta aplinkybė neaptarta, ir tai sudaro
pagrindą bausti asmenis, konfiskuoti jų įsigytus vaizdo ir
garso įrašus, pagamintus užsienyje ir teisėtai platinamus
Lietuvoje.
Autorinė teisė yra privatinės teisės institutas, ir tokie
santykiai reguliuojami civilinės (CK 539, 540, 565
straipsniai), o ne administracinės teisės normomis. ATPK 21410
straipsnyje nustatytu reguliavimu pažeidžiamas vienas iš
pagrindinių civilinės teisės principų - dispozityvumo.
Nurodytoji norma paneigia teisę patiems civilinės teisės
subjektams įgyvendinti įstatymu jiems suteiktas teises - be jų
žinios tai atlieka policijos pareigūnai.
III
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti
suinteresuoto asmens - Seimo atstovų P. Petkevičiaus ir A.
Vileitos rašytiniai paaiškinimai.
1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Konstitucijos
23 straipsnio nuostata (Nuosavybė neliečiama" taikytina visoms
nuosavybės rūšims - tiek privačiajai ir viešajai, tiek
materialiajai ir intelektinei. Intelektinė nuosavybė taip pat
neliečiama. Jos apsauga turi būti ne mažesnė nei materialiosios
nuosavybės. Taigi asmenims, pažeidusiems intelektinę nuosavybę,
turi būti taikomos ne mažiau griežto poveikio priemonės negu
asmenims, pažeidusiems materialiąją nuosavybę. Be to, taikant
sankcijas intelektinės nuosavybės teisės pažeidėjams, reikia
atsižvelgti į intelektinės nuosavybės specifiką. Savininkas jam
nuosavybės teise priklausančius daiktus valdo pats arba gali
kontroliuoti jų valdymą, perdavęs daiktus valdyti kitiems
asmenims. Autorius negali pats kontroliuoti paskelbtų kūrinių
naudojimo. Paskelbti kūriniai tampa visuotinai prieinamais ne
tik vienos valstybės teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu.
Todėl yra tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės
apsaugos. Susitarimų, prie kurių Lietuva yra prisijungusi,
nuostatos yra privalomos.
2. Nuosavybės teisę asmuo gali įgyti tik teisėtai. Tai,
kas įgyjama neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir
teisių normas, negali būti ginama. Negalima ginti teisės
pažeidimo. Teisės pažeidimas gali užtraukti civilinę,
administracinę, baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo
pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, atsakomybę
nustatančių teisės normų turinio. Nuosavybės teisės institutas
- tai civilinės teisės institutas, tad privačios nuosavybės
teisės pažeidimas pagrįstai užtraukia ne tik civilinę, bet ir
baudžiamąją bei administracinę atsakomybę.
Intelektinės nuosavybės teisinė apsauga ne mažiau svarbi
nei materialiosios nuosavybės, todėl šią apsaugą taip pat turi
užtikrinti ir baudžiamosios, ir administracinės teisės normos.
Tokios apsaugos užtikrinimas - tai ne tik privačių autorių,
gretutinių teisių subjektų interesų užtikrinimas, bet ir
teisėtvarkos Lietuvoje bei tarptautinių šalies įsipareigojimų
užtikrinimas. Tai - viešasis interesas.
3. ATPK 21410 straipsnio nuostatos taikomos tik neteisėtam
kūrinių ar jų įrašų panaudojimui. Asmenys, neteisėtai atgaminę
ir (ar) po to įgiję neteisėtai atgamintus kūrinio egzempliorius
ar įrašus, neįgyja ir negali įgyti nuosavybės teisės į įrašus.
Tokie įrašai turi būti konfiskuojami ir sunaikinami. Tokiu būdu
nutraukiami teisę pažeidžiantys veiksmai (CK 6 straipsnio 1
dalis).
Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjo teiginys,
jog autoriaus turtinės teisės į įrašytą kūrinį priklauso
gamintojui, prieštarauja CK 558 straipsnio 1 dalies
imperatyviai nuostatai, kad garso ir vaizdo įrašų gamintojų
teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių
teisių. Todėl jei įrašų gamintojai pažeidžia atliekamų kūrinių
autorių teises, tokie įrašų gamintojai jokių teisių, iš jų ir
nuosavybės teisės į pagamintus įrašus, neįgyja, jų teisės
neginamos. Autorinės teisės saugomus kūrinius galima įrašyti
tik pagal sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju.
Teisėtai pagamintų įrašų, kuriuose panaudoti autorinės teisės
saugomi kūriniai, negalima atgaminti be autorių ar jų teisių
perėmėjų bei įrašų gamintojų sutikimo. Bet kuriuo įrašo
komercinio panaudojimo atveju įrašytų kūrinių autoriams turi
būti mokamas atlyginimas. Įrašai (kasetės, diskai), padaryti
pažeidžiant šiuos reikalavimus, yra neteisėti, piratiniai ir
turi būti konfiskuoti bei sunaikinti.
4. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad autorių
kūrinių, kuriems nepasibaigęs autorių teisių galiojimo
terminas, apsaugą Lietuva turi užtikrinti pagal Berno
konvenciją. Tiek pagal CK 519 straipsnio 6 dalį, tiek pagal
Berno konvencijos 11 bis ir 13 straipsnius autorius turi teisę
gauti atlyginimą už pasinaudojimą kūriniu. Berno konvencijos 13
straipsnio 3 dalis nustato, kad įrašai, padaryti pažeidžiant
šio straipsnio nuostatas ir be suinteresuotų šalių leidimo
įvežti į šalį, kurioje jie laikomi neteisėtais, turi būti
konfiskuojami.
5. Remdamiesi išdėstytais argumentais suinteresuoto asmens
atstovai daro išvadą, kad ATPK 21410 straipsnis neprieštarauja
Konstitucijai.
IV
Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti
Kultūros ministerijos Autorinių teisių skyriaus vadovės,
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos
pirmininkės N. Matulevičienės, Lietuvos autorių teisių gynimo
asociacijos agentūros generalinio direktoriaus E. Vaitekūno
paaiškinimai.
V
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens
atstovai iš esmės pakartojo raštu išdėstytus argumentus.
Atstovai pažymėjo, kad autorių teisės gretutines teises,
specialią ar duomenų bazių teisinę apsaugą, autorių ir
gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir
gynimą reguliuoja 1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos
Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas. Šiam
įstatymui įsigaliojus neteko galios CK Ketvirtasis skyrius,
pavadintas (Autorinė teisė", ir Penktasis skyrius, pavadintas
(Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų
gamintojų teisės (gretutinės autorinėms teisėms)".
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
ATPK 21410 straipsnyje, pavadintame (Autorinių ir
gretutinių autorinėms teisių pažeidimas", nustatyta:
(Neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo
įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros,
mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir
duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas,
platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais
būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas
tokiems tikslams -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių
litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip
naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat
neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine
nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių
litų su neteisėtai atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar
laikomų egzempliorių, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos
konfiskavimu."
Atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus Konstitucinis
Teismas tirs, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 21410
straipsnio 1 dalis.
II
1. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:
(Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka
visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama."
Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės
teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės
neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko
teisių, o valstybę - saugoti ir ginti nuosavybės teises. Pagal
Konstitucijos 23 straipsnį saugoma ir intelektinė nuosavybė.
2. Intelektinė nuosavybė apima autorių teises į
literatūros, mokslo ir meno kūrinius (knygas, brošiūras,
straipsnius, dienoraščius, kitus literatūros kūrinius,
kompiuterių programas, kalbas, paskaitas, pamokslus ir kitus
žodinius kūrinius, muzikos kūrinius su tekstu ir be teksto,
audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus,
videofilmus, diafilmus, kitus kinematografinėmis priemonėmis
išreikštus kūrinius)) ir kt. Intelektinė nuosavybė taip pat
apima atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų
organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo
gamintojų teises (gretutines teises).
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas,
todėl tiriant ginčijamų teisės normų atitikimą Konstitucijos 23
straipsniui taip pat atsižvelgtina į tai, jog autorių teisių ir
interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42
straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad dvasinius ir
materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo,
technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.
3. Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga.
Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens
nuosavybe. Taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kurios
saugomos pagal Konstituciją.
Neteisėtu (t. y. neturint autoriaus arba garso ir (ar)
vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo)
literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių
programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo
atgaminimu, platinimu, viešu atlikimu, kitokiu panaudojimu bet
kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat
laikymu tokiems tikslams pažeidžiamos autorių ir gretutinių
teisių subjektų teisės.
Autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų yra
viešas interesas, todėl priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio
įstatymų leidėjas gali numatyti civilinę, administracinę ar
baudžiamąją atsakomybę už autoriaus teisių ar interesų
pažeidimus.
4. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių, ar ATPK 21410
straipsnio 1 dalies normos sankcijoje nurodytų daiktų
konfiskavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip minėta, ATPK 21410 straipsnio 1 dalies dispozicijoje
nurodyti veiksmai, kuriais pažeidžiamos autorių ir gretutinių
teisių subjektų teisės. Šie pažeidimai užtraukia neteisėtai
išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų
komerciniams tikslams egzempliorių konfiskavimą, taip pat
neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimą. Nekonfiskavus jų,
asmuo vėl gali juos panaudoti taip, kad kitiems asmenims ar
visuomenei būtų padaryta žala.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktas, kuris
buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, konfiskuojamas. Konstitucinis Teismas
1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į
saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės
pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas
administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja
Konstitucijai.
5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 21410 straipsnio 1
dalį užsienio šalyse sukurti vaizdo įrašai ir fonogramos
Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes pažeidimo padarymo metu
Lietuva nebuvo ratifikavusi Tarptautinės Romos konvencijos dėl
atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų
apsaugos. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta. Šiame
Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota, kad autorių
teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje ir 42
straipsnio 3 dalyje, todėl net jei atitinkama tarptautinė
sutartis ir nėra ratifikuota, Konstitucijoje įtvirtinta
nuosavybės teisių apsauga ir gynimas turi būti įgyvendinama.
6. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad
ATPK 21410 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23
straipsniui.
III
Pareiškėjas prašo ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis
atitinka Civilinio kodekso normas, nustatančias autorių teises.
Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio
Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis
Teismas nagrinėja, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti
Seimo aktai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas
nenagrinėja, ar vienas įstatymas atitinka kitą įstatymą, todėl
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymas ištirti, ar ATPK
21410 straipsnis atitinka CK normas, Konstituciniam Teismui
nežinybingas. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio
1 dalies 2 punktą tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti
prašymą ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis atitinka CK normas.
Byla šioje dalyje nutrauktina (Konstitucinio Teismo įstatymo 69
straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102
straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53,
54, 55, 56 straipsniais ir 63 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalis
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. Bylos dalį dėl prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis
atitinka Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, nutraukti.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir
neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.