Teatras, muzika

• Įkurtas Kaune Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijos iniciatyva. Iš Peterburgo grįžus Kiprui Petrauskui, buvo sudaryta operos taryba (Stasys Šilingas, K. Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Žilevičius). Pavadintas Operos vaidykla. 1920 gruodžio 31 dieną įvyko pirmasis spektaklis - Dž. Verdžio „Traviata”. Dirigavo Tallat-Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis, dekoracijas parinko ir pritaikė dailininkas Vladas Didžiokas. Vaidmenis atliko Adelė Galaunienė, Kipras Petrauskas, Antanas Sodeika, Veronika Podėnaitė, Petras Oleka, Jadvyga Vencevičaitė, Juozas Bieliūnas, Vincas Marcinkus; orkestre griežė 24 muzikantai, chore dainavo 20 choristų.

• 1922 m. teatras suvalstybintas, pavadintas Valstybės opera.

• 1925 m. sujungtas su dramos teatru, 1925-40 m. buvo vadinamas Valstybės teatru.

• 1921 m. pastatyta Miko Petrausko „Birutė”.

• 1922-1932 m. klasikinis operos repertuaras (Verdžio, Š. Guno, Dž. Pučinio, Ž. Bizė, P. Čaikovskio ir kitų kompozitorių operos) ugdė trupės meistriškumą; pastatymai pasižymėjo brandžiu muzikiniu sprendimu, įtaigia ir kryptinga režisūra, ansambliškumu, ryškiais ne tik Petrausko, bet ir jaunesniųjų solistų vaidmenimis. Pirmojo veiklos dešimtmečio pabaigoje teatro pastatymai pasiekė meniškumo, pradėjo garsėti Europoje.

• Dirigentais dirbo Mykolas Bukša, Juozas Gruodis Leiba Hofmekleris, Tallat-Kelpša, Ferdinandas Virzingas, nuo 1933 m. Vytautas Marijošius; režisieriais - Dimitrijus Arbeninas, Nikolajus Vekovas, Petras Oleka, Andrius Oleka-Žilinskas, Teofanas Pavlovskis ir kt.

• Scenovaizdį ir kostiumus kūrė Vladas Didžiokas, Jonas Gregorauskas, Olga Dubeneckienė, Vladimiras Dubeneckis, Stasys Ušinskas, Petras Kalpokas ir kiti.

• 1933-1940 m. buvo pastatytos lietuviškos operos: Jurgio Karnavičiaus „Gražina” (1933) ir „Radvila Perkūnas” (1937), Antano Račiūno „Trys talismanai” (1936), toliau plečiamas klasikinis repertuaras (N. Rimskio-Korsakovo, A. Borodino, Verdžio operos).

• Pagrindines partijas dainavo: Juozas Babravičius, Jonas Byra, Antanina Dambrauskaitė, Vladislava Grigaitienė, Vincė Jonuškaitė, Antanas Kučingis, Marija Lipčienė, Juozas Mažeika, Ipolitas Nauragis, Oleka, Marijona Rakauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė. Teatro kolektyvo meniškumą ugdė ir atvykstantieji gastrolių į Kauną žymūs menininkai (dirigentai Emilis Kuperis, Albertas Kotsas, Nikolajus Malko, Michailas Šteimanas, Isajas Dobrovenas ir kt.; dainininkai Valerija Barsova, Aleksandras Aleksejevas ir Fiodoras Šaliapinas, dainavęs Mefistofelio partiją Guno operoje „Faustas” ir Boriso Godunovo - to paties pavadinimo M. Musorgskio operoje).

• Teatro realistines tendencijas rėmė dirigentas Bukša, scenografas Mstislavas Dobužinskis, režisierius Pavlovskis, dainininkai Oleka, Petrauskas ir kiti.

• Greta operos kūrėsi ir baleto trupė.

• Lietuvos baleto pradininkė ir pirmosios studijos įkūrėja buvo Dubeneckienė (nuo 1922 m. jos studijos mokiniai šoko operų spektakliuose). Jos darbą sėkmingai tęsė buvęs Peterburgo šokėjas, pedagogas ir baletmeisteris Pavelas Petrovas. 1925 m. gruodžio 4 d. įvyko pirmasis baleto spektaklis - L. Delibo „Kopelija” (dirigentas Tallat-Kelpša, baletmeisteris Petrovas).

• Lietuvių baleto pradžia glaudžiai susijusi su rusų klasikinio baleto mokyklos tradicijomis, rusų baletmeisterių veikla.

• 1928 m. Petrovas pastatė choreografinį paveikslą pagal Karnavičiaus „Lietuvišką rapsodiją”. Baleto raidai buvo reikšminga baletmeisterių ir pedagogų Nikolajaus Zverevo ir Aleksandros Fiodorovos kūryba. A. Zverevas pastatė A. Adamo „Žizel”, A. Glazunovo „Raimondą”, Čaikovskio „Miegančiąją gražuolę”, pirmuosius liet. kompozitorių baletus - Gruodžio „Jūratę ir Kastytį”, Balio Dvariono „Piršlybas”, Vytauto Bacevičiaus „Šokių sukūryje”. Svarbiausius vaidmenis pirmuosiuose baleto spektakliuose atliko Jadvyga Jovaišaitė, Marija Juozapaitytė, Olga Malėjinaitė, Vytautas Aukščiūnas, Bronius Kelbauskas.

• 1931-1935 m. šoko rusų baleto artistai Vera Nemčinova ir Anatolijus Obuchovas. 1935 m. baleto trupė gastroliavo Monte Karle ir Londone. Nuo 1938 m. baletui pradėjo vadovauti pirmasis lietuvių baletmeisteris Kelbauskas, pastatęs pirmuosius tarybinius baletus. 1940-1941 m. teatras buvo vadinamas Valstybiniu dramos, operos ir baleto teatru; pastatyta tarybinių kompozitorių kūrinių (R. Gliero baletas „Raudonoji gėlelė”, I. Dzežinskio opera „Tykusis Donas”.

• 1941-1944 m. teatras buvo vadinamas Kauno didžiuoju teatru.

• Hitlerinės okupacijos metais Kauno ir Vilniaus operos teatrai stengėsi išsaugoti klasikinį repertuarą; Kaune pastatyta Stasio Šimkaus opera „Pagirėnai” ir Juozo Pakalnio baletas „Sužadėtinė” (abu 1943 m. ).

• 1944 m. teatras pavadintas Lietuvos TSR valstybiniu operos ir baleto teatru.

• 1948 m. perkeltas į Vilnių.

• 1974 m. pastatyti nauji rūmai (archit. Elena Bučiūtė).

• Nuo 1998 m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru. 

• Teatre buvo pastatyta žymiausios pasaulinės klasikos, tarybinių, lietuvių kompozitorių operos ir baletai. 

• Tarybiniais metais teatro pastatymai buvo grindžiami socialistinio realizmo metodu; pastatyta klasikinių ir tarybinių kompozitorių operų ir baletų. Dirigentai: Jonas Aleksa, Bukša, Rimas Geniušas, Algimantas Kalinauskas, Vytautas Viržonis, Chaimas Potašinskas, Dalius Samėnas, Alvydas Šulčys, Martynas Staškus, Liutauras balčiūnas; režisieriai: Juozas Grybauskas, Juozas Gustaitis, Rimantas Siparis, Vlada Mikštaitė, Antanas Zauka, Eligijus Domarkas, Nerijus Petrokas ir kt.; baletmeisteriai; Elegijus Bukaitis, Vytautas Grivickas, Kelbauskas, Vytautas Brazdylis, Jurijus Smoryginas ir kt.; dailininkai: Henrikas Ciparis, Feliksas Navickas, Juozas Jankus, Regina Songailaitė, Liudas Truikys, Dalia Mataitienė, Algis Kariniauskas, Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė; brandžių vaidmenų sukūrė dainininkai: Valentinas Adamkevičius, Marija Aleškevičiūtė, Nijolė Ambrazaitytė, Gražina Apanavičiūtė, Elena Čiudakova, Vaclovas Daunoras, Danguolė Juodikaitytė, Eduardas Kaniava, Irena Milkevičiūtė, Virgilijus Noreika, Elena Saulevičiūtė, Rimantas Siparis, A. ir S. Sodeikos, Jonas Stasiūnas, Staškevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Inesa Linaburgytė, Vytautas Juozapaitis, Sigutė Stonytė; šokėjai: Nina Antonova, Leokadija Aškelovičiūtė, Henrikas Banys, Jonas Katakinas, Vytautas Kudžma, Henrikas Kunavičius, Svetlana Masaniova, Genovaitė Sabaliauskaitė, Tamara Sventickaitė, Loreta Bartusevičiūtė, Petras Skirmantas, Voldemaras Chlebinskas, Eglė Špokaitė, Mindaugas Baužys, Aleksandras Semionovas, Raimundas Maskoliūnas, Rūta Jezerskytė, Živilė Baikštytė.

• Teatras gastroliavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Vokietijoje, Graikijoje, Švedijoje, Olandijoje, Suomijoje, Taivanyje, Sirijoje.