“Žaliosios rūtos” turistinis maršrutas skirtas turistams, keliaujantiems pėsčiomis arba dviračiais. Jis veda per lietuviškus šiaurės rytų Lenkijos kaimus, kuriuose vis dar puoselėjama lietuvių tradicijas, kultūrą, tautodailę, regioninius patiekalus. Maršruto pavadinimas neatsitiktinis – siejamas su žaliąja rūta, kurios šio krašto lietuviškų sodybų darželiuose netrūksta. Be rūtų, pakelėje neretai aptiksime ir daug medinių koplytstulpių, kryžių, akmeninių paminklų.

“Žaliosios rūtos” turistinis maršrutas prasideda Budzisko stotelėje (kelyje Suvalkai-Budziskas-Lenkijos ir Lietuvos sienos perėja). Nuo šios vietos grįžtame Suvalkų link iki kryžkelės su žvyrkeliu. Einam žvyrkeliu ir sukam į kairę, į lauko kelelį. Nuėję 400 m, prieš valstybės sienos perėjos ženklą sukame į dešinę. Toliau einame apie 600 m ir patenkame į sodybą, už kurios iškilęs garsiausias apylinkėje Eglinės piliakalnis. Šioje vietoje kasmet vyksta Poezijos pavasaris, organizuojamas Punsko “Aušros” leidyklos ir Lenkijos lietuvių draugijos. Sodyboje planuojama įrengti parodą apie jotvingius, buvusius šio krašto gyventojus.

Grįžtame į kelią, kuriuo atėjome prie piliakalnio. Žvyrkeliu einame toliau į pietus per kalvotą apylinkę. Už 400 m, kairėje pusėje, kryžkelėje, pastebėsime akmenyje įtvirtintą lietuvišką metalinį kryžių. Toliau einame per Pavaiponės kaimą iki Vaiponios. Praeiname pro kitą kaimo kryžių. Prieiname aukštą (223 m) kalną, nuo kurio matosi visa apylinkė (taip pat Lietuvos pasienis) ir ežeras Trumpalaitis. Nusileidę nuo kalno (esame Vaičiuliškės kaime) ir priėję kryžkelę, prie kurios taip pat yra kaimo kryžius, galime nusileisti į kairę kalnu kelis šimtus metrų ir išsimaudyti ežere arba žengti į dešinę, nueiti 300 m, pasukti į kairę ir keliauti Giluišgirio (Giluišių miško) link. Nuėję 1 km patenkame į Giluišių kaimą. Toliau einame pačiu pasieniu. Įeiname į mišką. Nukeliavę apie 2 km, prie pat išėjimo iš miško, dešinėje pusėje, apie 50 m nuo kelio, praeiname Barsukalnį, kur senovėje buvo pagonių kulto vieta. Krikščionybės laikais šioje vietoje medyje buvo pakabinta koplytėlė, prie kurios melstasi.

Išėję iš miško patenkame į Kreivėnų kaimą. Už 2 km prieiname kryžkelę, kur stovi paminklas, skirtas šio krašto knygnešiui Povilui Matulevičiui, veikusiam 1864-1904 m. - lietuviškos spaudos draudimo metais.

Sukame į dešinę ir asfaltuotu keliu einame į Punską. Pakeliui, dešinėje pusėje, sodybos sode, stovi akmenyje įtvirtintas geležinis kryžius. Tai knygnešio Povilo Matulevičiaus darbas.

Punske einame Mickevičiaus gatve. Praeiname pro kairėje esantį restoraną “Sodas”. Čia galima pasistiprinti lietuviškais patiekalais ir gauti nakvynę. Už keliasdešimties metrų, toje pačioje kelio pusėje, yra Punsko savivaldybės pastatas. Čia įsikūrusi taip pat “Aušros” leidykla, “Aušros”, “Pasaulio lietuvio”, “Aušrelės” redakcijos, knygynėlis, Turizmo informacijos punktas. Prieš pastatą stovi didžiulis akmuo – paminklas, skirtas Punsko 400-osioms metinėms paminėti. Netoliese esančioje stovėjimo aikštelėje yra tikslus Punsko miestelio žemėlapis.

Toliau, toje pačioje gatvėje, yra daug senų, dar prieškarinių žydų pastatų (rabino namai, sinagoga, pirtis prie kryžkelės su Gegužės 1-osios g-ve, dešinėje pusėje), tikslus miestelio žemėlapis, bažnyčia, prie jos – Senoji klebonija, kur veikia šio krašto tautodailės paroda. Punske galima dar aplankyti etnografinį, istorinį muziejus, esančius Punsko lietuvių kultūros namuose, Kovo 11-osios g-vėje.

Iš Punsko išeiname Mokyklos gatve Seinų kryptimi. Už miestelio, kairėje pusėje, pastebėsime nedidelį skanseną, kurį galima aplankyti ir apžiūrėti ten sukauptus eksponatus. Čia vyksta šie renginiai: Klojimo teatrų festivalis, folkloro ansamblių koncertai.

Einame toliau tuo pačiu keliu. Už 2 km kelią kerta geležinkelis. Tai Varšuvos-Kauno geležinkelio dalis Trakiškėse. Kairėje pusėje (už 300 m) matome seną (1896 m.) stoties pastatą. Už jo puikuojasi nauja Trakiškių stotis. Grįžtame prie kryžkelės, einame žvyrkeliu - tiesiai į Poilsio ir pramogų centrą “Šilainė”. Centras yra prie pat miško, prie Seivų ežero. Čia galima pailsėti, išsimaudyti, gauti nakvynę ir maisto. “Šilainėje” vyksta daug kultūrinių renginių.

Grįžtame apie 500 m tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome, ir kryžkelėje iškart sukame į dešinę. Prieiname paplūdimį prie Seivų ežero iš Vaitakiemio pusės. Toliau einame lauko keliu, prieiname kelią Punskas-Seinai. Pasukame kairėn ir pereiname apie 400 m. Keliaudami praeinam pro kairėje pusėje esančią Vaitakiemio mokyklą. Toliau, už 200 m, prie pieninės, sukame į dešinę. Eidami asfaltuotu keliu, kairėje pusėje pastebėsime Vaitakiemio kaimo kryžių. Toliau įsukame į kairėje pusėje esantį žvyrkelį. Kairėje pusėje tyvuliuoja Kampuočių ežeras Kampuotis, o dešinėje – buvusiose Agurkių kaimo kapinaitėse - stovi kaimo kryžius. Prieiname kelią Trakiškės-Paliūnai. Kryžkelėje, dešinėje pusėje, stovi didžiulis paminklinis akmuo, skirtas Kovo 11-ajai - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti.

Išėję į asfaltuotą kelią, sukame dešinėn ir einame per Kampuočių kaimą. Keliaudami pastebėsime meniškas autobusų stoteles, gėlių pilnas sodybas, lietuviškus kaimo koplytstulpius, kelrodį “Pristavonys”. Praeiname Pristavonių kaimą, dešinėje pusėje esančią mokyklą. Patenkame į Paliūnų kaimą. Kryžkelėje sukame į dešinę (Seinų kryptimi). Už 100 m, dešinėje pusėje, rasime senąsias evangelikų kapinaites. Paskui prieiname Vidugirių kaimą ir žvyrkeliu patenkame vėl į kryžkelę (Paliūnai-Seinai, Punskas-Sankūrai). Pasukame kairėn ir einame asfaltuotu keliu Sankūrų kryptim. Praeiname Užvidugirių Būdos kaimą. Prie kelio, kairėje pusėje, Nevulių sodyboje, pastebėsime senovinį maniežo pastatą. Prieiname kryžkelę. Dešinėn kelias eina į Seinus, o tiesiai – į Sankūrus. Einame žvyrkeliu tiesiai per Sankūrų kaimą. Už 2 km sukame dešinėn į lauko kelią ir einame per Burbiškių kaimą. Nukeliavę apie 800 m, kairėje pusėje rasime buvusio kolūkio pastatus. Nusileidžiame keliuku į vietą, kur kasmet prie Galadusio ežero vyksta lietuviškų ansamblių sąskrydis. Kalno papėdėje yra paplūdimys, kur galima išsimaudyti. Grįžtame į žvyrkelį ir toliau einame per Burbiškių kaimą, stebėdami kairėje Galadusio ežero pakrantes. Įeiname į Jonaraisčio kaimą, vėliau – į Radžiūčius. Keliaudami aptiksime daug lietuviškų koplytstulpių, kryžių, gražių sodybų. Už Radžiūčių įeiname į Žagarius. Prieiname kryžkelę - žvyrkelio ir asfaltuoto kelio. Pasukame dešinėn į Seinų pusę. Kairėje pamatysime Žagarių bažnytėlę. Einame toliau į Seinus, apie 5 km per miškelius.

Seinuose einame Liepos 22-osios gatve. Dešinėje pusėje yra “Lietuvių namai” ir Lietuvos Respublikos konsulatas. “Lietuvių namuose” galima aplankyti veikiančias parodas, čia vyksta įvairūs koncertai, susitikimai; galima gauti nakvynę ir kavinėje “Karčiama” paragauti lietuviškų patiekalų.

Seinuose galima aplankyti vietas, susijusias su lietuvių kultūra: vyskupo A. Baranausko paminklą, Seinų baziliką, buvusią Seinų seminariją, Zavadzkio gatvėje esantį pastatą, kuriame tarpukariu buvo lietuviška spaustuvė, Vyskupų rūmus Pilsudskio gatvėje.

“Žaliosios rūtos” maršrutas baigiasi Seinų autobusų stotyje.

Šio maršruto įdomybė - galimybė aplankyti šio krašto tautodailininkus, gyvenančius ir dirbančius vietovėse, pro kurias jis veda. Anksčiau susitarus (su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininke A. Vaicekauskiene, tel. (0048-87) 5161406, arba Turizmo informacijos punktu Punske, tel. (0048-87) 5161048), galima stebėti audimą, pynimą, marginimą, kalviavimą ir medžio drožinėjimą.

Turizmo informacijos punkte sužinosite taip pat apie Punsko krašte vykstančius renginius, nakvynę, agroturistinius ūkius, gausite kitos informacijos.

(pagal Romo Vitkausko koncepciją)

>>naujienos