 |  |
 |
|---|
 |
Pareigybės Bažnyčioje yra įvairios. Dievui ir Bažnyčiai reikalingi įvairūs žmonės, kurie sugeba į kitus prabilti. Todėl yra daugybė pašaukimų. Pats Dievas paskiria žmogui gyvenimo kelią, pašaukia žmones tapti mokytojais, rašytojais, kunigais, menininkais. Netgi šeimos žmogumi tėvu ir motina reikia pašaukimo. Kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą. Nėra žemėje žmogaus be pašaukimo. Dievas kiekvienam paskyrė jo gyvenimo planą. Tik atsiliepdamas į Dievo pašaukimą, žmogus gali būti laimingas ir daug pasiekti gyvenime. Juk, neturėdamas pašaukimo literatūrai, niekas negali tapti rašytoju. Todėl kiekvieno žmogaus pirmasis uždavinys nuolat tirti save, pažinti savo pašaukimą. Pašaukimas išryškėja žmogaus polinkiuose, gabumuose, talentuose. Pirmiausia visi žmonės yra pašaukti vykdyti Dievo įsakymus, būti Dievo vaikais. Tai privalu kiekvienam žmogui. Nesilaikydamas Dievo mokslo, Jo įsakymų, žmogus dažniausia tampa tik gyvūnu ar gyvuliu.
Ypatinga Dievo vaikų pašaukimo forma kunigai, vienuoliai, diakonai. Tai nėra eiliniai bažnyčios tarnautojai, bet pašauktieji. Bažnyčios nelaimė, kad atsiranda tokių, kurie veržiasi į tokias pareigas be pašaukimo. Pats Jėzus yra pasakęs: Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau, kad eitumėte, neštumėte vaisių ir jūsų vaisiai pasiliktų (Jn 15, 16). Kartais Dievo šauksmas žmogui būna labai ryškus, kartais gi Jis taip tyliai beldžiasi į žmogaus širdį, kad žmogus Jo net negali išgirsti savo kasdienybėje. Dievo balsas paprastai išgirstamas maldoje, susimąstyme. Tada žmogui dažnai kyla klausimas: Viešpatie, ką turiu daryti? (Apd 22, 10) Kiekvieno pašaukimo istorija tai pokalbis tarp šaukiančiojo Dievo ir pašauktojo. Nuoširdžiai maldoje bendraudamas su Dievu, pašauktasis vis tikriau, džiaugsmingiau ir tikriau jaučia: taip, Dievas mane šaukia. Mane! tokį paprastą ir nevertą.
Taip, tikrasis pašauktasis dažniausia laiko save nevertu (juk neveltui ir šventieji skundžiasi, kad jie 7 kartus per dieną nusideda, o lengvabūdis net per 2 metus savyje neranda jokios nuodėmės. Pagaliau, žmogus tyrinėja vis daugiau ir pašaukimas įgauna konkrečią formą kunigo ar kitą.
Čia toliau pateikiamos mintys apie pašaukimą, mąstymai, maldos už pašaukimus ir pašauktųjų maldos. Taip, labai svarbios maldos už pašaukimus. Jėzus nori, kad mes maldomis visi prisidėtume prie pašaukimų. Jis tiesiog dejuoja: Žmonės suvargę lyg avys be piemens. Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens. Tuomet Jis tarė mokiniams: Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį (Mt 9,37-38).
Tad, mielas skaitytojau, ir Tave kviečiame kasdienei maldai už pašaukimus. Pasinaudok mūsų pateiktais tekstais!
