Adresas: Kauno g. 33, Veiveriai, LT- 59292 Prienų r. sav. El. paštas: veiveriu_seniunija@prienai.lt   Apie seniūniją Istorija Verslas Švietimas, kultūra Įžymūs žmonės Lankytinos vietos Seniūnijos darbuotojai

Seniūnijos 2009 metų veiklos ataskaita

Apie seniūniją

Veiverių seniūnijos bendras plotas, žemėnauda pagal žemės paskirtį - 14 000 ha. Seniūnijos ribose yra 66 kaimai, kuriuose gyvena apie 4380 gyventojų. Daugiausia gyventojų gyvena šiose vietovėse:            Veiverių mstl. – 1501 gyv.            Skriaudžių gyv. – 727 gyv.            Mauručių gyv. – 439 gyv.            Juodbūdžio k. – 321 gyv.

Į viršų

Istorija

Veiveriai  istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su seniūnijos atstovais buvo nutarta herbe pavaizduoti ant kalnelio stovinčią pelėdą, kaip šviesos siekio, mokslo simbolį. Skausmo kalnelis primintų pokario rezistentų kovas ir jų auką Tėvynei. Simbolių kalboje pelėda Europoje žinoma kaip išminties ir mokslo deivės Paladės Atėnės simbolinis paukštis. Kadangi  pelėda gerai mato nakties metu, ji tapo nemokšiškumo tamsą perskrodžiančio mokslo šviesos simboliu. Dėl skvarbaus paukščio žvilgsnio , manoma, jog ji turi pranašiškų savybių. Pelėda iš Antikos legendų atkeliavo ir į pasakas , kaip išminties ir proto atitikmuo. Ji dažnai vaizduojama tupinti ant knygos. Idioma- „mokyta pelėda“ dažnai vadinami garbūs mokslininkai . Juoda spalva heraldikoje yra mokslą ir išsilavinimą reiškianti spalva. Kalnas visuose pasaulio kultūrose reiškia ryšį tarp žemės ir dangaus, dvasinio pakilimo ir sunkiai pasiekiamo aukštesio išsivystymo galimybė , dievybės artumo simbolis. Paprastai ir maldos namai statomi ant aukštumų, kalvų  ar kalnų. Auksinė skydo spalva heraldikoje reiškia kilnumą , dorą ir protą . Dailininkas Juozas Galkus parengė Veiverių herbo etaloną. Jį heraldikos komisija aprobavo 2004m birželio 10d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr.306). Veiverių valsčius įsteigtas 1867 m. (anksčiau Veiveriai su apylinkėmis priklausė Fredos valsčiui). Veiverių valsčiaus viršaičiais buvo: Matulaitis, Vyšniauskas, Budrevičius, Šičkus, Ambrazevičius, Žilinskas, Bagdonas, Andrius Gustaitis. 1893 m visame valsčiuje buvo 15860 margai žemės, gyveno 6133 gyventojai. 1918-09-17 Veiveriuose buvo įkurtas Pildomasis komitetas. Pirmąjį Pildomąjį komitetą sudarė šie asmenys: J.Kaunas- pirmininkas, J.Kuklierius- sekretorius, nariai: J.Sterkevičius, J.Albrektas, M.Andriušis. Tuo metu valsčiaus ribose buvo 59 kaimai. Valsčiaus viršaičiais po karo buvo M.Lukoševičius, M.Gustaitis, J.Blažaitis, J.Čibirka, L.Pažėra, M.Andriušis.  Nuo 1964 m iki 1977 m. apylinkės pirmininke buvo M. Liungienė, nuo 1977 m. iki 1985 m. apylinkės pirmininku - P.Lenčiauskas (1990-1994 m.viršaitis), 1985-1990 m. Veiveriuose veikė Vykdomasis komitetas. 1994 m Veiverių apylinkė įgijo Veiverių seniūnijos statusą. Nuo 1994 m. iki 2000 m. Veiverių seniūnijos seniūne buvo M. Kleizienė.

Į viršų

Verslas

Veiverių seniūnijoje veikia 43 verslo, prekybos, gamybos įmonės. Seniūnijos gamybos įmonės daugiausiai užsiima medžio apdirbimu, paminklų gamyba, mėsos perdirbimu. Stambiausios  įmonės, kurios išsiskiria iš kitų darbuotojų skaičiumi ir dižiulia apyvarta yra UAB „ Veiverių skonis“, UAB „ Alsena“. 

Į viršų

Švietimas, kultūra

Mokykla Veiveriuose įkurta 1919 m. 1925 m. mokyklai suteikiamas Lietuvos mokytojų tėvu vadinamo Tomo Ferdinando Žilinsko vardas. Anot J.Jablonskio, tai buvo „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte“. 1866 m. T. Žilinskas buvo paskirtas Veiverių pedagoginių kursų mokytoju lietuvių valstiečių vaikams. Jis dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą.
1872 m. šie kursai pavadinami mokytojų seminarija. Nuo XIXa. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo seminarija buvo vienintelė lietuvių mokytojų rengimo įstaiga. Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuojama į Rusijos gilumą.
1919 m. mokytojų seminarijai į Veiverius negrįžus,spalio mėnesį  buvusiose patalpose įkuriama Veiverių vidurinė mokykla. Tuomet  visi norintys mokytis vidurinėje mokykloje privalėjo išlaikyti konkursinius egzaminus. Per šiuos egzaminus buvo tikrinamos lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, matematikos, istorijos, gamtos, geografijos žinios.
 Mokslas vidurinėje mokykloje buvo mokamas - po 70-75 litus per metus. Neturtingus, labai gero elgesio ir gerai besimokančius mokinius pedagogų tarybos ir tėvų komiteto sprendimu atleisdavo nuo mokslo mokesčio. Mokykla garsėjo griežta drausme bei tvarka. Moksleiviai dėvėjo mokyklos uniformas. Dauguma jų dalyvaudavo jiems laikomose sekmadieninėse mišiose.
1940 m. panaikintas Tomo Žilinsko mokyklos vardas susigrąžinamas  tik 1989 metais.

2005/2006 m.m. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje yra 27 klasių komplektai, 2 klasių komplektai Lizdeikių pradinio ugdymo skyriuje. Iš viso gimnazijoje mokosi 587 mokiniai, dirba 53 mokytojai.                        

Veiverių seniūnijoje veikia Skriaudžių pagrindinė mokykla.
Skriaudžiuose 1890 m. įkurta daraktorinė mokykla. Pirmasis daraktorius buvo Vincas Žukauskas. Jis buvo gimęs 1856 metais Kliniškės kaime. Baigęs Veiverių pradinę mokyklą, gyveno Skriaudžių kaime ir turėjo 3 margus žemės. Jis mokėjo lietuvių ir rusų kalbas, labai mėgo literatūrą, priklausė „Žiburio“ draugijai. Visą laiką bendravo su kaimiečiais, už juos rašydavo įvairius raštus, o laisvalaikiu mokė jų vaikus. Pamokos vykdavo vakarais arba sekmadieniais. Jo valstietiškas butas (kuriame dabar gyvena jo duktė Ylienė) buvo tuometinė mokykla. Namų apyvokos baldai buvo mokyklos  inventorius. Mokiniai rašė lentelėse. Pamokų laikas buvo nenormuotas. Su  kiekvienu mokiniu daraktorius dirbdavo individualiai. Jo mokymo tikslas buvo išmokyti rašyti ir skaityti lietuviškai ir rusiškai. V. Žukauskas pats buvo religingas ir tokias pat mintis diegė savo mokiniams. Mokėsi pas jį po 10 ir daugiau vaikų. Jų amžius buvo įvairus. Daraktorinė mokykla veikė iki 1908 metų.
1912 m. Skriaudžiuose įsikūrė pradinė mokykla. Mokyklos patalpos buvo parapijos name prie bažnyčios – ,,Špitolėje”. Kitais metais mokykla buvo perkelta į Litvinsko sodybą, dabartinę Kudirkienės sodybą. Po poros metų mokykla buvo perkelta į Lekecko namą. Prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo pradėtas statyti naujas didelis medinis namas. Karo metu gyventojai buvo iškelti iš Skriaudžių. Frontas čia laikėsi nuo pavasario iki rudens. Praėjus frontui, gyventojai sugrįžo atgal. Jie mokyklos nerado, nes mokykla buvo sugriauta. Pirmas mokytojas Skriaudžių mokykloje buvo Vyšniauskas. Čia jis pradėjo dirbti  baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Jis dirbo trejus metus, po jo dirbo mokytojas Kaunas, vėliau- mokytojas Blažaitis bei mokytojas Tamulis.

1918 m. mokykla buvo nukelta į Bundziškių kaimą pas Gegužinską, nes Skriaudžiuose po karo tinkamų patalpų mokyklai nebuvo. Į Skriaudžių mokyklą buvo paskirta  nauja mokytoja Liuba Ambrazevičiūtė.

1922 m. mokykla vėl buvo atkelta į Skriaudžius pas Kudirką, dirbo mokytoja Kairaitienė.

1923 m., mokykloje pradėjus  dirbti Senkams, buvo nupirktas 2 ha Lekecko ūkelis su gyvenamuoju namu. „Lekeckynėje“ mokėsi vienas komplektas mokinių (čia dirbomokytojas Senkus), o pas Paškevičių – antras komplektas mokinių (čia mokytojavo Senkuvienė). Kiekviename  komplekte    buvo 30-40 mokinių. Vidutinis mokinių amžius pradinėje mokykloje buvo 10-16 metų. Rudenį ir pavasarį nuolat ,,šlubuodavo“ mokinių lankomumas, nes tada prasidėdavo rudens darbai, daug vaikų išeidavo piemenauti.
1941-1944 m. (vokiečių okupacijos metais) Skriaudžiuose dirbo mokytojai Šalnai, dviejuose komplektuose mokėsi po 20 mokinių, daugiausia valstiečių vaikai. Mokiniai buvo auklėjami tarybinio patriotizmo dvasia. 1946 m. buvo atidarytas trečias komplektas, klasė įsikūrė buvusioje šaulių salėje. 1948 m. buvo atidarytas ketvirtas komplektas. Trūko patalpų ir antra klasė mokėsi antroje pamainoje.

1949-1950 m., įvedus privalomą septynmetį mokymą, Skriaudžių pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą, mokyklai  atiduotos buvę  klebonijos patalpos. Nuo 1951 m. mokyklai vadovauja Kazimieras Orlauskas.

1952 m. šaulių salėje įsikūrė mokyklos bendrabučio valgykla ir mokomosios dirbtuvės. 1960 m. įvedamas privalomas aštuonmetis mokymas. 1964 m. Skriaudžiuose pradėtas statyti mokyklos priestatas. 1971 m. išėjus į pensiją direktoriui Kazimierui Orlauskui, mokyklai vadovauti pradėjo Albina Rinkauskienė, buvusi direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams. Jos pavaduotoja pradėjo dirbti mokytoja Irena Šlevienė. 1973 m. direktorės pavaduotoja pradėjo dirbti Ona Plioplienė, nuo 1987 m. ji dirbo mokyklos direktore. Nuo 2004 m.  Prienų rajono Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas eina Renata Liagienė

Skriaudžių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius
Skriaudžių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius (nuo 1981 iki 2005m. Skriaudžių vaikų darželis)- vienintelis Veiverių seniūnijoje. Išleido 22 laidas. Šiuo metu lanko 20 (nuo 2,5 iki 5metų amžiaus)vaikų.
Veiverių Antano Kučingio meno mokykla.
Mokykla įkurta 1989 m.  1993 m. mokykla iš patalpų buvusiame Starkevičių malūne persikėlė į senosios Veiverių mokytojų seminarijos patalpas. Šiuo metu mokyklą lanko 105 mokiniai. Dirba 18 mokytojų.

 Mokykloje yra šios muzikos ir dailės specialybės: fortepijono, akordeono, kanklių,     birbynės,  fleitos, gitaros, smuiko, elektroninių vargonų, keramikos, audimo. Geriausieji muzikos specialybių mokiniai dalyvauja tarptautiniuose ir respublikiniuose       konkursuose, festivaliuose, Prienų rajono savivaldybės, Veiverių seniūnijos renginiuose.

Fortepijono specialybės mokinė Sandra Pažėraitė yra 7 tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė bei diplomantė, Andrija Gorochovaitė laimėjo dviejuose konkursuose. Sandrą ir Andriją sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus, Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, Seimo Pirmininkas A. Paulauskas, Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius. Taikomosios dailės specialybių mokiniai savo darbus yra eksponavę Vilniuje LPKI „Lietuvos mokyklai – 600“, Kauno apskrities dienose, Prienų r. savivaldybėje ir kultūros centre.

Mokyklos mokiniai ir mokytojai ne tik dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet ir juos organizuoja. 1998 m. suorganizuotas I-asis lietuvių kompozitorių fortepioninių kūrinių festivalis jau tapo tradiciniu. 2003 m. mokykloje vyko tarptautinis festivalis-konferencija „Nuo fortepijono, akordeono iki sintezatoriaus ir muzikinių technologijų“. 2005 m. birželio 14 – 21 dienomis suorganizuotas I-asis tarptautinis konkursas „Olimpo muzicale” , kuriame dalyvavo jaunieji muzikantai iš 12 užsienio šalių.
Veiverių seniūnijoje yra gražūs, erdvūs Skriaudžių kultūros namai, kuriuose vyksta įvairiausi renginiai, šventės, šokiai.

Veiverių seniūnijoje veikia trys bibliotekos: Veiverių mstl., Skriaudžių ir  Mozūriškių kaimų bibliotekos; dvi gydymo įstaigos: VšĮ Veiverių PSPC ir VšĮ „ Veiveriečių sveikata“. 

Daugiau galite sužinoti apsilankę www.skriaudziai.ten.lt 
Veiverių seniūnijoje Skriaudžių kaime veikia 2 muziejai.
Kalendorių muziejus

Pr. Puskunigio g. 2, LT-59277, Skriaudžiai, Prienų r.sav.
Muziejus yra 15 km nuo Garliavos Marijampolės kryptimi.
Tel.: (8 ~ 319) 4 22 22, (8 ~ 682) 3 93 34.
El. paštas: pijusmyra@takas.lt 
Skriaudžių muziejaus vedėjas – Pijus Brazauskas.

1997 m. besiruošiant švęsti Skriaudžių buities muziejaus įkūrimo 30-metį, buvo galvojama paruošti naują, įdomesnę parodą. Jubiliejinėje parodoje buvo pateikti 336 trisdešimties pavadinimų eksponatai iš 8 valstybių. Taip ši kolekcija tapo naujo muziejaus pradžia

Šiuo metu muziejuje yra daugiau kaip 4 tūkstančiai kalendorių iš 60 valsybių, o mažųjų „delninukų“  - daugiau kaip 5 tūkstančiai. Šį muziejų aplanko žmonės ne tik iš  Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių.

Buities muziejus.

Muziejaus rinkinį sudaro XVIII a., XIX a, XX a. lietuvių daugiausia Suvalkijos regione naudoti buities daiktai, patalynė, audiniai,  kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys ir kt.
 
Buities muziejaus ekspozicija išdėstyta keturiuose pastatuose, kurie priklauso vienam ansambliui. Jis aptvertas medine tvora.

Mergaičių klėtelė. Tai XIX a. pastatas. Čia stovi XVII-XVIII a. kraičkubilis, vėlesnio laikotarpio kraičio skrynios ir kupariukas, parsivežtas iš Amerikos (1910 m.). Lova mergaičių klėtelėje paklota namų darbo audiniais.

Kalvė. Tai XX a. pastatas, kuriame eksponuojama beveik 200 m. senumo arklas, įvairūs kalvystės, gręžimo įrankiai, 70 m. senumo kojinės medžio tekinimo staklės.

Klėtis. Pastatyta 1921 m. Pastato išorė nukabinta senų, jau sunykusių kapų kryžiais ir tvorelėmis. Viduje eksponuojami įvairūs rankdarbiai, seni baldai, 1799 m. virtuvinė spinta, 1840 m. pagamintas kubilas žąsiukams perėti, linų apdirbimo, derliaus valymo įrankiai. Klėtyje yra veikiantis detektorinis radijo imtuvas, kurio klausėsi 2002 m. gegužės 31 d. muziejuje apsilankęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.

Dūminė. Tai XVIII a. gyvenamasis namas. Pirkioje eksponuojami namų apyvokos reikmenys, verpimo ir audimo staklės.
Muziejus įsteigtas 1967 metais.
Muziejaus steigėjas – Prienų rajono savivaldybė. Muziejaus vedėjas – Pijus Brazauskas

Į viršų

Įžymūs žmonės

Į viršų

Lankytinos vietos

Veiverių seniūnija gali pasigirti gražiu kraštovaizdžiu. Veiverių miestelyje yra parkas, kuriame auga įvairiausios augmenijos. Seniūnijos gyventojai puikuojasi Skriaudžių gyvenvietėje ir Veiverių miestelyje  esančiais ežerais. Ten poilsiauja ir maloniai leidžia laiką ne tik seniūnijos gyventojai. Skriaudžių kaime yra ir geomorfologinis draustinis.  Per Veiverių seniūniją ties Juodbūdžio ir Skriaudžių kaimais nutiesta autostrada VIA BALTICA.

Veiveriečiai turi unikalią istorinę vietą - Skausmo kalnelį. Ten palaidoti žuvę Lietuvos partizanai, gynę Lietuvos laisvę. Juodbūdžio kaime yra legendinio partizanų vado Juozo Lukšos–Daumanto gimtinė (1921-1951), kapas nežinomas, žūties vietoje pastatytas kryžius (Pažėrų k., Veiverių sen., Prienų r. sav.).

Seniūnijoje yra dvi bažnyčios: Veiverių Šv. Liudviko ir Skriaudžių Šv. Lauryno .

Į viršų

Seniūnijos darbuotojai

Pareigos	Darbuotojas	Telefonas	El.paštas
Seniūnas	Vaclovas Ramanauskas	(8  319) 68 110	vaclovas@prienai.lt
Seniūno pavaduotoja
Socialinė darbuotoja	Audronė Lazdauskienė	(8  319) 68 234	audrone@prienai.lt
Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistė	Aušra Babenskienė	(8  319) 68 224	ausrab@prienai.lt