bandomoji versija
ekspertai logo
Paieška:

Apie slaptą pasiklausymą, Degutienę ir krokodilo ašaras

Paskelbta: 2012-10-25 15:47 | Autorius: Prof. Gediminas Merkys


Iš chili-tube.com

Pusiau neoficialiame susitikime su visuomenininkais Seimo Pirmininkė I. Degutienė atsivėrė, paatviravo. Vienas iš svečių jos atvirumo monologą ėmė ir įrašė. Dabar visuomenė žino, apie ką politikos veteranė ir konservatorių lyderė atsivėrė. Pasirodo, antrojo asmens valstybėje yra slaptai pasiklausoma, darbe ir namie. Pasiklausoma net anūkų ir bobutės. Degutienės sūnaus, įklimpusio į „SNORO“ banko skandalą, turbūt net ir tualete pasiklausoma. Visur ir visko klausomasi.

O kas klausosi? Kas drįso valstybės spectarnybas ant Degutienės užsiundyti? Ogi klausosi autokratė iš šviesiųjų rūmų Daukanto aikštėje. Lietuva ritasi į Lukašenkos valdymo lygį. Lietuva nebėra parlamentinė respublika. Nepajutome, kaip užsiauginome sau ant sprando autokratinį baubą. 

Aš Degutienės ašaromis netikiu. Tai krokodilo ašaros. Viskas labai apgailėtina. Tokio lygio politikė turėtų susivokti, ką, kur ir su kuo galima pliurpti, o ko negalima. Kubilius -  tikras politinio cinizmo Mocartas – diplomatiškai pavadino šią istoriją juodosiomis technologijomis – ir pakvietė nesinervuoti, nieko neeskaluoti. Klausimas dabar tik vienas, ar iš tiesų ponia Irena neapdairiai silpnumo akimirką prišnekėjo, ko nereikia? Ar čia klastingas konservatorių rinkiminis triukas? Juk kankinius ir nuskriaustuosius liaudis myli. Juk ir Paksą, ir Venckienę, ir netgi Viktorą iš Kėdainių myli.

Pažvelkime į šią situaciją giliau, istoriškai. Ar kam nors kyla abejonių, kad Degutienės klausomasi? Man tokių abejonių nekyla. Antrojo asmens MŪSŲ valstybėje, manau, tikrai klausomasi. Pasiklausoma buvo ir K. Starkevičiaus, tik jam pavyko išraityti uodegą „Mailiaus“ byloje. Pasiklausoma buvo ir buvusio Panevėžio mero V. Matuzo, ir buvusio Radviliškio mero A.  Čepononio. Pastarieji du paminėti įtakingi konservatoriai dabar yra figūrantai baudžiamosiose korupcijos ir piktnaudžiavimų bylose. Manau, kad ir psichiatro konservatoriaus R. Aleknos ir M. Adomėno buvo pasiklausoma. Akivaizdu, jog tikrai yra dėl ko klausytis. Ir Kubiliaus klausomasi. Tik šitas makiavelistas nešneka, ko nereikia, ir niekada primityviai neišsidurs. Beje, kai išmetė keturis įtakingus Kauno teisėjus, tai prieš tai jų irgi klausėsi. Visų išmestųjų klausėsi.

Eilinio Lietuvos gyventojo, užspausto dideliais mokesčiais, išvarginto neteisingu atlyginimu, požiūriu labai gerai, kad klausosi. Pasidžiaukime, kad šiandien prie Lietuvos vairo stovi Prezidentas (-tė), prie kurios pirmą kartą Trečiosios Respublikos istorijoje pradėtos traukti stambios žuvys. Juk paprastam žmogui, Dieve, kaip malonu, kuomet stambią stambią žuvį ištraukia. O ji šitaip žiopčioja. Čia kaip paguodos prizas visiems bėdžiams. Ir ašaros dėl minimalaus atlyginimo, dėl pasismaugimo paskolomis, dėl antstolių grubumo ne tokios karčios. Trupinėlis socialinio teisingumo. Trumpam imi žmogus ir patiki, kad prieš įstatymą Lietuvoje lygūs visi. Sukalbėkime rožinį, kad niekada negestų aparatūra, kad sektųsi tas klausymasis, kad į tinklus pakliūtų kuo stambesnės žuvys ir kuo daugiau.

Norėčiau mažumėlę ponią Ireną paguosti. Ir manęs klausosi. Ir mane seka. Netgi mano artimuosius sekė. Turiu įtarimą, kad netgi buvo keli nesankcionuoti (slapti) įėjimai į mano privačią valdą. Ir man visokios keistenybės su mobiliuoju telefonu dėjosi. Ir tebesideda, tebesitęsia. Tik priešingai, nei koks konservatorių ministras ar meras, aš jokių finansų neskirstau, jokių viešųjų pirkimų neorganizuoju. Aš nieko negaliu įnešti į juodąją konservatorių kasą. Aš dalinu, skirstau į kairę ir dešinę tik kultūrinį kapitalą, žinias. Toks profesoriaus pašaukimas. Ir seka mane dėl to, kad aš viešoje erdvėje aršiai kritikuoju šalyje susiklosčiusią ydingą ir nusikalstamą oligarchinę santvarką, kritikuoju valdžią. Sutikite, akademiniame sluoksnyje tokių personų nėra daug. Už tai mane – niekšą – ir reikia sekti.

Supratęs, kad mano atžvilgiu vykdoma operatyvinė veikla, aš organizavau neformalias konsultacijas su reikalą išmanančiais profesionalais. Su tokiais, su kuriais sieja šilti, draugiški santykiai. Lietuva maža, visi susiję, visi giminės. Tų profesionalų buvo trys. Jų tarpe buvo ir komisaras, ir generolas, ir dar kai kas buvo, tik negaliu sakyti. Vienas apie kitą jie nieko nežinojo. Konsultavausi su visais pavieniui. Visi lyg susitarę pakomentavo ir patarė bemaž tą patį. „Profesoriau, pagal tuos požymius, kuriuos įvardinote, jums jau lipa ant uodegos. Paprastai toks intensyvumas būna tik operacijos pabaigoje. Nedarykite jokių klaidų. Po trijų mėnesių baigsis sekimo sankcija ir viskas nurims“ . Į klausimą, ar man kreiptis į prokuratūrą, man visi trys atsakė: „Ne“. Net jei jus seka, jie nesiims jokių jus ginančių veiksmų. Pagaliau, ar turite objektyvių įrodymų? Apsijuoksite: sakys, persidirbo truputėlį profesorius, atostogų laiku nepaėmė“.

Spėkite, kokia buvo mano reakcija. Tokia pat, kaip ir Degutienės. Ir siutas ėmė, ir verkti norėjosi. Tik aš nesu politikas, vienas iš valstybės vadovų, tai pliurpti ir visiems guostis galėjau, kiek noriu. Ekstravertu būdamas, tą ir dariau. Koks pusšimtis žmonių galėtų tą mano istoriją paliudyti. Neapsikentęs visgi ėmiau ir parašiau oficialų laišką apie savo istoriją į Seimą. Registruotą laišką adresavau Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui. Nesulaukiau jokio atsakymo, nors pagal įstatymą A. Sacharukas man privalėjo atsakyti. Skambinau jam telefonu. Suburbėjo kažką ir niekada jokio atsakymo nei raštu, nei žodžiu negavau. Ano laiško kopiją saugau kompiuterio archyve. Tąsyk kaip tik prasidėjo Sacharuko puolimo Seime skandalas, todėl žmogus, matyt, ir nebeatsakė. Bet aš kreipiausi į instituciją, į atsakingas pareigas einantį asmenį, todėl sistema man privalėjo atsakyti.

Daugelis galvoja, kad Sacharukas politinis marginalas, vos ne vos išsaugojęs Seimo nario mandatą. Vertė jį už tai, kad jis balsavo su kito seimūno kortele. Deja, čia tik dūmų uždanga. Bemaž visi Seime tuo nusideda. Visiems už tai dešimtmečiais nebuvo nieko, o Sacharukui iš karto apkalta.  Nesižaviu minimu politiku, bet vieną didelį darbą jis padarė. Ir jis tautos didvyris. Nežinomas ir neatpažintas. Būdamas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, jis spėjo visai Lietuvai telekonferencijos metu paviešinti išskirtinės svarbos informaciją. Jis pateikė duomenis apie nenormalius, mažytei Lietuvai iškrypėliškai didelius operatyvinės veiklos (kaimiškai tariant, visuotinio sekimo ir pasiklausymo) užmojus.

Pasirodo, pasibaigus įstatyme numatytam trijų mėnesių sekimo laikui, einama sankcijos pratęsti kas kartą pas kitą teisėją. O kadangi nėra vieningo duomenų banko, tai vaikščiojant sankcijos kas tris mėnesius vis pas kitą teisėją, Lietuvoje žmogų galima be pertraukos sekti kad ir 10 metų. Toliau praktikuojamas toks dalykas, kad žmonės, verslininkai, pareigūnai sekami ištisai ir be jokios sankcijos. Jei išlenda kažkas įdomaus, arba iš šešėlio ateina užsakymas sudoroti konkretų asmenį, tai nueinama pas jau „pakabintą“ tesėją paimti sankcijos atgaline data. Ir prasideda to žmogaus karjeros griūtis, žiniasklaidos išpuoliai, bylos Toliau paaiškėjo, kad policijos struktūrose labai didelis nuošimtis tokių operatyvinių bylų natūraliai perauga į oficialius ikiteisminius tyrimus, kas labai sveikintina. O saugume tokių atveju beveik visai nėra. Tai rodo, kad saugumas dirba kaip kompromato gamybos konvejeris ir šantažo sprogmenų sandėlis. Sacharuko informacija pasitvirtino ir gavus europinę statistiką. Paaiškėjo, kad mažytėje Lietuvoje, kuri savo dydžiu net vienos federalinės žemės nepadengtų, operatyvinių sekimų ir pasiklausymų yra dešimtis kartų (!) daugiau nei Vokietijoje, daugiau negu bet kur kitur. Jei paskaičiuotume ne absoliučiais, bet santykiniais dydžiais, pavyzdžiui, kiek pasiklausymų tenka 10 tūkstančių gyventojų, tai mes lenkiame kitas ES šalis šimtus kartų.

Už tą paviešinimą sistema Sacharukui negalėjo atleisti. Sacharukas norėjo išmušti šešėlinį oligarchinio-korupcinio valdymo ginklą. Už tai jį vargšą ir sudorojo. Visuotinis visų (ypač labai aukštų pareigūnų) sekimas yra labai svarbi Lietuvos oligarchinės-korupcinės sistemos dalis. Kai prireikia ką nors paspausti, dideliam, įtakingam žmogui tyliai primenamos senos nuodėmės Todėl Lietuvoje nereikėtų stebėtis keistais įstatymais, dar keistesniais teismų sprendimais, verčiančiais iš koto paskyrimais į labai atsakingas pareigas. Niekuo nereikėtų stebėtis. Niekieno nerinktos, niekam neatsiskaitančios interesų grupės valdo mūsų Tėvynę šantažu iš šešėlio.

KLAUSIMĖLIS. Iš kur ir kodėl Lietuvoje kilo visuotinio sekimo ir slapto šantažo bacila? Kas už tai atsakingas? Kas pakleidė užkratą? Kas leido jam taip pražūtingai išplisti?

Būtent dabar pats laikas mums visiems mintimis grįžti prie iškilios konservatorės ponios Irenos, prie jos didelių politinių darbų bei kilnios misijos. Ką ponia Irena veikė, kai vyko perversmas ir iš posto buvo verčiamas žmonių rinktas Prezidentas R. Paksas? Beje, kaip dabar aiškėja, nieko nespėjęs blogo ar nusikalstamo padaryti. Priminsiu, ten buvo pikantiškas epizodas apie Prezidento Pakso slaptą pasiklausymą. Pagal operatyvinės veiklos įstatymą Prezidento pokalbis turėjo būti nedelsiant sunaikintas, jis negalėjo būti viešinamas. Jo ekscelencija negali būti operatyvinio apdorojimo objektu. Gal ponia Irena tada gulėsi ant bėgių, kad pasipriešintų įstatymo ir Prezidento išniekinimui? Ne, nesigulė. O gaila, nes Prezidentas Jelcinas yra pažadėjęs „jei ką, gulsiuos ant bėgių“. Kur Pakso skandalo metu buvo ponia Irena? Ji tuomet buvo viena iš konservatorių partijos lyderių. Ką tuomet darė mūsų mylima konservatorių partija? Ji aktyviai vertė Paksą, dalyvavo valstybės perversme ir jo teisiniame apipavidalinime.

O ką darė Seimo Pirmininkė (!) I. Degutienė, kada operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas A. Sacharukas paskelbė stulbinančią informaciją apie piktnaudžiavimus ir sistemingus teisėtumo pažeidimus operatyvinės veiklos procesuose? Ką ji darė, kai atėjo skandalinga statistika iš ES, kur Lietuvoje operatyvinės veiklos (telefonų pasiklausymo mastas) dešimtis kartų didesnis nei per 80 milijonų gyventojų turinčioje Vokietijos Federacijoje? Miela Irena, kodėl mes tada negirdėjome Jūsų širdį veriančio šūksnio apie baltarusiško autoritarizmo modelio įsigalėjimą Lietuvoje? Juk Jūs antras žmogus Lietuvoje pagal pareigas. Jūs buvote ir esate Valstybės gynimo tarybos narė.  Reikėjo pasiprašyti audiencijos pas Prezidentę, pasakyti faktus, spausti ją, kad skubiai šauktų Valstybės gynimo tarybą. Ten būtų iš karto susirinkę visas konservatorių žiedas: premjeras, gynybos ministrė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas, taip pat saugumo vadas, vidaus reikalų ministras. Reikėjo apsupti Prezidentę glaudžiu partijos bendražygių ir koalicijos partnerių žiedu ir spausti ją – nenaudėlę. Reikėjo demokratiškai pareikalauti visuotinio sekimo sutramdymo Lietuvoje. Aikštinga Prezidentė nesutiko sušaukti Tarybos? Tai reikėjo kristi prezidentūroje ant parketo ir kramtyti kilimo kraštą. Atsigavus nuo demokratinio pykčio priepuolio reikėjo Ekscelencijai sakyti: „jei nešaukiate tarybos, jei nėra demokratijos, kviečiu spaudos konferenciją, koalicijos vardu kreipsiuosi į mūsų tautą ir pasaulio tautas“. Galėjo Irena ir visa Valstybės gynimo taryba, sekdama mūsų visų mylimo A. Sakalo gražiu pavyzdžiu, Prezidentę eilinį kartą apkalta mandagiai pagąsdinti. Juk ko žmogus ar konservatorių partija dėl teisybės ir demokratijos nepadarytų? Beje, 20 metų Špandau kalėjime atsėdėjęs A. Šperas – nacių ginkluotės ministras savo memuaruose rašė, kad toks Adolfas savo kanceliarijoje iš politinio pykčio tikrai kramtė kilimą. Rašo, kad tai padėjo 

Neseniai Anušauskas, Šedbaras ir kiti konservatoriai įtikino Seimą operatyvinės veiklos įstatymo pataisų reikalingumu. Gal tos pavėluotos pataisos sutramdė operatyvinį siautėjimą? Nieko panašaus. Tos pataisos nuėmė, atpalaidavo paskutinius imitacinius operatyvinio siautėjimo suvaržymus. Beje, gerb. Seimo Pirmininke, miela Irena, kur buvote Jūs, kai buvo balsuojama dėl minėtų pataisų? Kaip balsavote? Reiks mums rinkėjams internete pasižiūrėti. Nepasisakėte visai prieš operatyvinį siautėjimą, nestojote į karštą polemiką už demokratiją su savo bičiuliais? Nesidomėjote? Neturėjote laiko? Skaičiavote tūkstančius, kurie iš mokesčių mokėtojų pinigų buvo skirti jūsų rinkimų kampanijai?

Ponia Irena, nesisielokite. Ir mane sekė. Ir manęs klausėsi. Neatrodykite, prašau, apgailėtinai. Mano senutė mama – Sibiro tremtinė – visada tik už Jus balsuoja. 






Komentarai

Komentarų puslapiai:
  1. 76. kvieciu 2012-10-28 23:00:46 (87.247.108.79) parašė:

    ir kitus pasidalinti savo patyrimais siuo klausimu.idomu


  2. 75. Jurijau 2012-10-28 22:30:50 (87.247.108.79) parašė:

    dar karta aciu,kad pasidalinot sia patirtim.tai ypac svarbu tiems zmonems,kuriuos taip pat persekioja.jus stiprus zmogus,ko nepasakyciau apie tuos persekiotojus,nes tik nepilno proto zmones gali uzsiimineti tokiais cirkais.jie norejo privesti jus iki beprotybes,bet isprotes turbut patys.karma yra ..) dar aciu,kad padedat iminti astuonkojo koju pavadinimus.linkiu jums laimes.


  3. 74. Dr. Dr. Jurijus Radovičius>71-am Romui 2012-10-28 21:45:15 (78.60.253.33) parašė:

    Milijono jų gal ir nėra, tačiau dešimtimis tūkstančių visoje Lietuvoje skaičiuoti galima. O pensininkus ir studentus gatvėje Jūs ir pats matote, nors jie Jums neprisistatinėja, tiesa?
    O kaip agentai prisistatinėja? Kaip parašiau, reikia skirti slaptą sekimą ir atvirą išorinį sekimą. Apie pirmą asmuo nežino. O atviras - kai agentai būtent turi tikslą demonstruoti sekimą, kad asmuo tuo niekuomet neabejotų.
    Pvz., eini gatve, staiga iš priešingo šaligatvio į gatvės vidurį išbėga fotografas, tave nufotografuoja ir pabėga. Arba eini gatve, staiga iš šono arba priešpriešiais prieina kažkas, prikiša savo veidą prie tavojo, beveik prisiliesdamas nosimi, įdėmiai pažvelgia į akis ir pasišalina. Arba eini pro visiškai tuščią šlapią skverą, bet ant trijų suolų, gražiai kiekvieno suolo per vidurį sėdi po vieną jaunuolį ir jau iš tolo žiūri tau į akis. Arba prie kiekvieno suolo per vidurį stovi po vieną rūkančią moterį ir taip pat žiūri tau į akis. Arba tuščioje šlapioje gatvėje prie kas kelinto namo stovi trys rūkančios moterys, per vienodą nuotolį viena nuo kitos. Arba eini gatve ir praeivių sraute pasitinki jauną moterį, kuri staiga išsitraukia baltą popieriaus lapą ir abiem rankom laiko jį prie krūtinės, rodydama tau, ir taip prasilenkia. Arba eini pro sodelį, o jos alėja, beveik priešpriešiais, staiga ima bėgti kažkoks vyras, atsegęs ir plačiai atlenkęs palto skverną, rodydamas tau, kad prie pamušalo prisegtas didelis baltos drobės gabalas. Arba tau skauda koją, eini šlubuodamas, o praeivių sraute priešpriešiais ateina atletiškas jaunuolis, kuris žiūri tau į akis ir nei iš šio nei iš to pats pradeda šlubuoti, pirma pamažu, po to vis labiau, prasilenkia, o jei atsigręši, tai pamatysi, kad jis šlubuoja vis mažiau ir pagaliau vėl eina normaliai. Arba dažnai tave aplenkia ar kerta kelią kažkokie šlubiai. O kai pats nebešlubuoji, tai ir tų šlubių nebematai. Arba kažkodėl dažnokai vis pastebi ant kėdės ar suolo sėdintį žmogų, ištiesusį priekin abi ar vieną koją ir energingai sukiojantį kojų padus. Ilgai negalėjau suprasti, ką tai reiškia, kol pagaliau prisiminiau, kad aš pats, sėdėdamas savo bute priešais televizoriaus, darydavau tokią mankštą kojoms. Tuo agentai demonstruoja, kad esu sekamas savo bute. Kai šitą pastebėjimą, tarp kitų, parašiau skunde policijai, policija, kaip visuomet, skundą atmetė, tačiau ir tokių agentų "pratimų" daugiau nebemačiau. Arba išeini iš įstaigos į tuščią gatvę, o ant bortelio, skiriančio šaligatvį nuo žolės, stovi mergina, nutaikiusi tiesiai į tave mob. telefoną ir atidžiai žiūrinti į ekranėlį. Arba tą patį daro jaunuolis, labai tvarkingai stovintis ant dviračių tako linijos. Jie kažkodėl mėgsta atsistoti ant įvairių linijų. Arba viešojoje patalpoje staiga pajunti poreikį atsigręžti. Ir žvilgsniu susiduri su nepažįstamu vyru, prisišliejusiu prie sienos ir žvelgiančiu tau į pakaušį. Tuoj pat jis staigiai prieina ir triukšmingai atsisėda šalia. O kur dar visokie susidūrimų gatvėje, suvažinėjimų imitavimai, įvairios mizanscenos gatvėse, vadinamos "street theater" - gatvių teatras.
    Ir dar labai daug yra tokių signalų. Operatyvininkai ir jų agentai tiesiog kantriai mokina asmenį tuos specifinius signalus suprasti. Kartą artėjau link įėjimo į VU, link tų laiptų. O jų viršuje du jaunuoliai kažkaip nenatūraliai darkėsi. Man artėjant, vienas kito paklausė: "Suprato?". Tas atsakė: "Ir asilas suprastų. Einam". Ir jie nuėjo į šoną.
    Neabejotinai, visus agentus konsultuoja psichologai.
    Taip pat neabejotina, kad visų šalių agentai pereina vienodą instruktažą, kaip signalizuoti sekamająm, visur jų visų signalai vienodi.
    Atviro išorinio sekimo tikslas - joks kompromatų rinkimas ir joks sekimas pats savaime, nes sekimo tikslus galima pasiekti ir slaptu sekimu. Atviro išorinio sekimo tikslas yra vien tik tiesioginis bauginimas ir teroras.
    O komentatoriaus Romo noras mane patį būtinai kaip nors sukompromituoti verčia susimąstyti, kas jis pats yra.


  4. 73. optimistui 2012-10-28 20:20:31 (87.247.108.79) parašė:

    labas; nu bet ir pataikiau /nuejau i ll pasiskaityt jusu kom.(anksciau niekad ten nebuvau).atkreipiau demesi iBatvinio ir sirses kom.,Batvinio patiko,o nuo sirses sklido negatyvas,po to Batvinio kom.dingo.tada suzinojau...galvojau apie ji,aciu Dievui is komos prabudo.o del kitu drasiu komentatoriu zurnalistai galetu irgi pasidomet ir parasyt,idomu butu..jauciu,kad daug saunaus jaunimo sitaip nukentejo..


  5. 72. optimistas 2012-10-28 17:57:31 (86.150.37.206) parašė:

    "33. optimistui 2012-10-25 23:45:25 (87.247.108.79) parašė:

    irgi ...gal jus atsakysit:kokiu niekalu reikia buti,kad uz komentarus zmogu zudyti?"..........................................................Nematau nieko nuostabaus.Jei internetas butu israstas pries 70 metu,tai KGB nereiketu nei tiek agentu,tai labai palenvintu ju darba.Juk su kuo jie kovojo tuomet ir veliau?Su komentatorias,su turnciais nuomone ir skleidznaciais ja tarp zmoniu.Pats pavojingiausias bet kokio rezimo priesas yra drasus ir protingi zmones.Jei tais laikais butu internetas,zudikams tereiktu isijungti kompiuteri ir padeti kryziukus ties aktyviausias.Ar pamenate komentatoriu Erikasa,hm,kkk,Auksini karda ir daugeli kitu kuriu?Kur jie dabar?Nustojo dometis politika?Abejoju.


  6. 71. Romas 2012-10-28 10:48:52 (84.46.248.29) parašė:

    Dr.Jurijau. Gal Jurijau padarėte aritmetinę klaidą, jog agentų yra tik 20-30 tukst.? Pagal jūsų išvardinimą,kas dirba agentais, jų turėtų būti arti milijono. Darau išvadą, kad ir jūs pats esate agentas. Taip gerai žinoti agentūros veiklą, gali tik jos narys, arba buvęs jos narys. Nemanau, kad jus sekantys agentai,jums prisistato;agentas-studentas, agentas- pensininkas, agentė-slaugytoja...Pabaigti sąrašą galite jūs...Jurijau, patariu nusiraminti, kai visi tapsime agentais-nebeliks ką sekti. Varnas varnui akies nekerta.


  7. 70. Raimis 2012-10-27 21:23:47 (78.58.232.135) parašė:

    Nieko nesuprantu politikoj
    pries rinkimus Prezidente zarsto pagyras vyriausybei -konservatoriams
    atkasamas Degutienes pamastymas apie prezidente,
    atnaujinama byla Degutienes sunui
    ??????


  8. 69. to 62 2012-10-27 18:37:54 (87.247.108.79) parašė:

    sventa tiesa...aciu lb.


  9. 68. Dr. Jurijus Radovičius>60-am 2012-10-27 18:24:33 (78.60.253.33) parašė:

    Drauge, ačiū už padrąsinančius žodžius apie mano komentarą Nr.58. Mūsų, tai yra angliškai vadinamųjų TI (Ti Ai - Targeted Individual - žmogus taikinys) gyvenime tai yra labai vertinga. Išdėsčiau ne viską. Dėl viso pikto, mano el. pašto adresas: jurij.radovich@gmail.com, tel. Vilniuje 8(5)2616425


  10. 67. optimistui 2012-10-27 17:42:07 (87.247.108.79) parašė:

    jus perkrikstijot mane is violetines sektantes i violetine suknele-stai ir musu giminystes rysiai;


Komentarų puslapiai:

Parašykite komentarą