Preliminaraus potvynių rizikos įvertinimas (I etapas)

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai (II etapas)

Potvynių rizikos valdymo planai (III etapas)

 

Preliminaraus potvynių rizikos įvertinimas (I etapas)

 

2011 metais buvo atliktas preliminarus potvynių rizikos įvertinimas Lietuvos Respublikoje.

 

Jo metu buvo išanalizuoti praeityje įvykę stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio mąsto potvyniai, apžvelgta klimato kaitos įtaka potvyniams, įvertinta tikimybė ateityje kilti panašiems potvyniams ir potvynių poveikis žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Analizuojant potvynius, įvertintas jų mąstas, hidrologinės charakteristikos, hidrologinės ir meteorologinės sąlygos, dėl kurių formuojasi ekstremalūs potvyniai, klimato kaitos įtaka upių vandeningumui, audrų pasikartojimo dažnumui, vandens lygio Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kaitai ir kiti faktoriai.

 

Atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą nustatyta, kad Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie 70-75 proc. atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvejų. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasario ir žiemos metu, atitinkamai apie 60 ir 35 proc. atvejų.

 

 

Ekstremalių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal

įvairius kriterijus (pagal 1812–2010 m. duomenis).

 

Stichinių hidrologinių reiškinių, susijusių su potvyniais, pasiskirstymas pagal

sezonus (pagal 1981–2010 m. duomenis).

Reiškinys	Stichiniai potvyniai
Reiškinio laikas	Žiema	35%
	Pavasaris	60%
	Vasara	4%
	Ruduo	1%

 

Remiantis atlikta analize buvo išskirtos upės ir Baltijos jūros bei Kuršių marių priekrantės teritorijos, kuriose praeityje buvo stichiniai, katastrofiniai ir kiti didelio masto potvyniai, arba numatoma, kad dėl klimato kaitos tokie potvyniai gali kilti ateityje. Taip pat buvo išskirtos upės ir priekrantės teritorijos, kuriose dėl reljefo ypatybių, vandentakių padėties ir jų bendrų hidrologinių ir geomorfologinių ypatybių ateityje gali kilti potvyniai, kurie dėl didelio vandeningumo potvynio metu gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes. Viso Lietuvoje buvo išskirtos 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems reiškiniams. Teritorijos, besiribojančios su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis, taip pat išskiriamos kaip jautrios potvynių atžvilgiu. Bendras šių upių atkarpų ir pakrantės ilgis sudaro 3,994 tūkst. km, detaliau su išskirtais upių ruožais galima susipažinti preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo ataskaitoje ir žemėlapyje.

 

 

 

Remiantis preliminariu įvertinimu potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos, iš kurių 193 tūkst. ha  sudaro žemės ūkio naudmenos, 97 tūkst. ha  miškai, 28 tūkst. ha  urbanizuotos teritorijos. Analizuojant prieinamus duomenimis nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 1961 iki 2010 metų Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau, nei už 150 mln. Lt.

 

 

Įvertinus klimato kaitos įtaką potvyniams numatoma, kad potvynių problemos išliks aktualios ir ateityje. Numatoma, kad pavasario, liūčių sukeliamus ir kitus potvynius klimato kaita gali paveikti skirtingai.

 

Pavasario potvyniai:

- pavasario potvyniai formuosis anksčiau;

- pavasario potvynių maksimalūs debitai ir potvynių mastas bei intensyvumas XXI a. turės mažėjimo tendenciją;

- tikėtina, kad vakarinėje šalies dalyje XXI a. pabaigoje rudens ir pavasario potvyniai beveik susilies į ištisinį žiemos potvynį.

 

Liūčių sukeliami potvyniai:

- gausių kritulių pasikartojimas XXI a. augs;

- uraganinių audrų pasikartojimas išaugs;

- lietaus sukeltų potvynių pasikartojimas dažnės;

- didžiausia tikimybė kilti lietaus sukeltiems poplūdžiams numatoma rudens mėnesiais.

 

Vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose:

- nuo 1898 m. vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 14,7 cm;

- pagal didžiausią vandens lygio augimo scenarijų, per XXI amžių Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti net iki 100 cm;

- Kuršių mariose labiausiai tikėtinas vidutinio vandens lygio pakilimas 27–63 cm, dėl vėjo ir Nemuno potvynių poveikio lygis gali pakilti iki 217 cm.

 

Siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo potvynių rizikos valdyme, buvo parengtas 1:100 000 mastelio interaktyvus žemėlapis. Jame, šalia išskirtų vandens telkinių, yra nustatytos preliminarios potvynių grėsmės teritorijos, kurios gali būti užtvindytos potvynio, galinčio pasikartoti kartą per 1000 metų. Žemėlapyje galima paprastai ir patogiai susipažinti su upių ruožais, kuriose yra galimybė formuotis didelio masto potvyniams, ir preliminariai nustatytomis užliejamomis teritorijomis, kurios gali būti užtvindytos mažos tikimybės potvynio.

 

Šio žemėlapio pagrindinis tikslas buvo pasiruošti tikslių potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių parengimui (Potvynių direktyvos II etapas), identifikuojant teritorijas, kuriose reikia surinkti tikslius žemės paviršiaus reljefo, hidrologinius ir geomorfologinius duomenis. Todėl atkreipiame dėmesį, kad šis žemėlapis tik orientacinis. Lietuvoje šiuo metu nėra tikslių žemės paviršiaus reljefo duomenų ir nėra galimybių tiksliai nustatyti teritorijų, kurios gali būti užliejamos potvynių. Šiuos duomenis numatyta surinkti vykdant Potvynių direktyvos II etapą. Žemėlapį galite rasti adresu http://gis.gamta.lt/potvyniai/.

 

 

Su išsamia preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo informacija galima susipažinti žemiau nurodytuose šaltiniuose:

 

• Preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo ataskaita;
• Baseinų rajonų, baseinų, pabaseinių ribų ir topografijos interaktyvus žemėlapis;
• Interaktyvus vandens telkinių, kuriuose buvo arba gali kilti ateityje didelio mąsto potvyniai, ir preliminariai išskirtų potvynių užliejamų teritorijų žemėlapis;
• Interaktyvus žemės naudojimo žėmėlapis.

 

Preliminarus potvynių rizikos įvertinimas ir susijusi informacija bus apsvarstoma ir prireikus atnaujinama, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus.

 

Preliminaraus potvynių rizikos įvertinimo pagrindu bus organizuojamas potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių ir potvynių rizikos valdymo planų parengimas.

 

 

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai (II etapas)

 

Potvynių direktyvos II etape bus rengiami tikslūs potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai, kuriuose tiksliausiais prieinamais metodais bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos mažos, vidutinės ir didelės tikimybės potvynių metu. Parengtų potvynių grėsmės žemėlapių visapusiškam pritaikomumui, bus sudaromi detalūs 1:2 000 - 1:10 000 mastelio žemėlapiai, su tiksliai nustatytomis teritorijomis (atliekant hidrologinį, hidraulinį ir hidrodinaminį potvynių modeliavimą, erdvinę analizę), kurios gali būti užtvindytos kas 10, 100 ir 1000 metų.

 

Potvynių rizikos žemėlapiai apims kompleksišką potvynių keliamos rizikos įvertinimą, vertinant riziką žmonėms, ekonomikai ir aplinkai bei riziką politinams-socialiniams aspektams potvynių grėsmės teritorijose. Potvynių rizikos žemėlapiai bus pagrindinis informacijos šaltinis naudojamas potvynių rizikos valdymo planų parengimui.

 

Potvynių direktyvos II etape bus rengiami tikslūs potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai, kuriuose tiksliausiais prieinamais metodais bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos mažos, vidutinės ir didelės tikimybės potvynių metu. Parengtų potvynių grėsmės žemėlapių visapusiškam pritaikomumui, bus sudaromi detalūs 1:2 000 - 1:10 000 mastelio žemėlapiai, su tiksliai nustatytomis teritorijomis (atliekant hidrologinį, hidraulinį ir hidrodinaminį potvynių modeliavimą, erdvinę analizę), kurios gali būti užtvindytos kas 10, 100 ir 1000 metų (10, 1 ir 0.1 proc. tikimybės potvyniai). Taip pat bus vertinami potvyniai kylantys upėse dėl ledo sangrūdų sukeliamų patvankų.

 

Potvynių rizikos žemėlapiai apims kompleksišką potvynių keliamos rizikos įvertinimą, vertinant riziką žmonėms, ekonomikai ir aplinkai bei riziką politiniams – socialiniams aspektams potvynių grėsmės teritorijose. Potvynių rizikos žemėlapiai bus pagrindinis informacijos šaltinis naudojamas potvynių rizikos valdymo planų parengimui.

 

Ledo sangrūdos yra dažniausiai pasitaikanti stichinių ir katastrofinių potvynių Lietuvos upėse priežastis. Šių potvynių keliamam pavojui įvertinti bus sudaromi žemėlapiai, kurie parodys galimus užliejimus dėl ledo sangrūdų pakilus vandens lygiui. Juose bus galimybė sužinoti kokioms teritorijoms gresia užtvindimas, jei susidarius ledo sangrūdai vandens lygis upėje pakiltu 1, 2, 3 ar daugiau metrų. Tokio tipo žemėlapiai bus sudaromi prie upių atkarpų, kuriose vykstantys potvyniai gali sukelti didžiausius neigiamus padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai.

 

Informacijos viešinimui bus parengtas interaktyvus žemėlapis internete, kurio pagalba yra galimybė gauti informaciją apie skirtingos tikimybės potvynių užtvindomas teritorijas, taip pat galima sužinoti vandens lygio altitudes ir vandens gylį užliejamose teritorijose.

 

Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius numatoma sudaryti iki 2013 m. kovo 29 d. Sudaryti žemėlapiai bus derinami su visuomene. Šiai procedūrai numatyta skirti ne mažiau nei 6 mėnesius, kurių metu bus laukiami komentarai, pastabos ir pasiūlymai iš visuomenės.

 

Informacija apie parengtus žemėlapius ir derinamo su visuomene pradžią atskiru pranešimu bus paskelbta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (am.lt), Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (gamta.lt) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (meteo.lt) interneto tinklalapiuose.

 

 

Potvynių rizikos valdymo planai (III etapas)

 

Potvynių rizikos valdymo planai bus rengiami 2013 – 2014 metais. Potvynių rizikos valdymo planai apims visus potvynių rizikos valdymo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant potvynių prevencijai, pasirengimui, apsaugai nuo potvynių atsižvelgiant į konkrečių teritorijų ypatybes. Potvynių rizikos valdymo planai bus rengiami teritorijoms, kuriose bus nustatyta didžiausią potvynių grėsmė ir rizika, įgyvendinant Potvynių direktyvos II etapą. 

 

Potvynių rizikos valdymo planų projektus planuojama parengti ir viešai pristatyti iki 2014 m. gruodžio 22 d., iki 2015 m. gruodžio 22 d. numatomas plano įsigaliojimas ir priemonių įgyvendinimo pradžia. 

 

Papildomai žemėlapių pristatymui ir aptarimui bus organizuojami vieši seminarai miestuose, šalia kurių vykstantys potvyniai gali sukelti didžiausius neigiamus padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai. Susitikimų metu bus galima susipažinti su parengta informacija ir gyvai užduoti klausimus atsakingiems ekspertams.

 

Informacija apie parengtus potvynių rizikos valdymo planų projektus ir derinamo su visuomene pradžią planuojama paskelbti informaciniu pranešimu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (am.lt), Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (gamta.lt) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (meteo.lt) interneto tinklalapiuose.