Aira Naginevičiūtė
Baigiau tuometinės Lietuvos Konservatorijos (dabar LMTA) Klaipėdos fakulteto, Teatro Meno fakultetą, choreografiją. Paraleliai stažavausi Austrijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Dabar esu freelance choreografė ir režisierė, LMTA dėstytoja, vaidybos-šiuolaikinio šokio kurso vadovė. Svarbiausi darbai teatre „Processus”, „Nėščia tyla”, „EGO IR ID“, „Mėnulis nepaiso lojančių šunų”. 2003 m. gavau Auksinį scenos kryžių. Gastroliuota Gruzijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Estijoje, Anglijoje, JAV ir kt...
1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Tai uždara spektaklio dalis, kuri nematoma žiūrovui.
2. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Atviras. Laisvas. Be išankstinių nuostatų. Tolerantiškas ir… šiuolaikiškas.
3. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Aną Kareniną, bet be Brodskio nebūtų Anos Kareninos.
4. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Bembis.
5. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Tos, kurios neskaityčiau ir pirmą kartą. O šiaip yra parašyta ir išversta daug šlamšto, nėra konstruktyvios kritikos.
6. Vietoj kurio populiaraus choreografo būtumėte norėjus dirbti?
Manau, kad nė vienas menininkas nenori būti kito vietoj... Arba jis ne menininkas.
7. Tobulas duetas scenoje.
Jeigu tobulas kūrinys, tai ir tobulas duetas. Nesvarbu, ar moters ir vyro, ar moters ir senio, ar vyro ir... Žodžiu, nėra vienareikšmiškos nuostatos. Viskas, kas yra kokybiška, gali būti bet kokiame žanre – šokio, teatro, instaliacijų ar vokalo.
10. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Daug. Pradedant nuo tada, kai man Audronis Imbrasas pasakė : „Ten yra tokia raudona salė, tau patiks“. Buvo labai gera kūrybinė atmosfera. Čia ir iššliaužiota, ir išpaišyta, ir kraujais, ir pūkais išbarstyta. Spaustuvėj gimė „PROCESSUS“, ‚NĖŠČIOS TYLOS“ eskizas, „EGO IR ID“ spektaklio etiudai. Asociacijos yra... šiltos... O kokios jos bus ateity, priklauso ne vien nuo manęs.
