Tradicijos, sąvokos ir reikšmė
Feng Shui egzistuoja daugelyje Azijos tautų kaip kultūros reiškinys, tik skirtingose tautose kitaip įvardintas. Feng Shui kaip pavadinimas susiformavo Kinijoje. Tačiau negalima sakyti, kad tai tik – Kinijos tradicijos dalis. Šios metodikos šaknys siekia senosios Indijos kultūros klodus. Kalbama apie Vastu Šastra.
Čia nebus aprašyta šio kultūros reiškinio tradicijos istorija ir detalus pavadinimo simbolių aiškinimas, tik akcentuotinas jos solidus amžius. Feng Shui meistrai iš vakarinio Kinijos regiono, rašytiniuose šaltiniuose minimi apie 200 m. pr. m. e., Han dinastijos valdymo metais. O kanoninę formą mokymas įgavo apie 10 m. e. m. Kaip tik šiuo metu labiausiai išsiskyrė pagrindinės dvi mokyklos: Simbolių ir Kompaso.
Kompaso mokyklos tėvu laikomas Yang Yun Sung, kuris apie 888 mūsų eros metus užrašė pagrindus ir skirtumus tarp simbolių ir kompaso mokyklų. Kompaso mokyklos pagrindinis skirtumas yra tai, jog mokykla naudoja Permainų metodiką, ją pritaikydami meistrai vertina du svarbiausius faktorius – kompaso parodymus konkrečioje vietoje ir ten gyvenančio žmogaus asmenines savybes. Pabrėžia, kad pasaulis pastoviai kinta, tad kintame ir mes.
Dirbant kompaso mokyklos principu, svarbu įvertinti gamtos reiškinių ir aplinkos poveikį žmogui. Kokią įtaką daro išplanavimas, funkcinių erdvių paskirstymas, spalvos, apšvietimas, augalų rūšys, garsai, vanduo. Nesinaudojama jokiais nesuprantamais simboliais tokiais, kaip drakonai, vėžliai, tigrai ar kita. Feng Shui taisyklės taikomos kiekvienam žmogui individualiai. Nebūna vienodų žmonių, žemės sklypų ar sodų. Kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam.
Šio meno vystymosi pradžioje jo teikiamomis gėrybėmis ir nauda naudojosi tik imperatoriai ir žemių valdytojai, tačiau laikui bėgant menas paplito ir kituose socialiniuose sluoksniuose. Taip Feng Shui tapo viso Rytų regiono neatsiejama dalimi. Tikriausiai daugelis apie tai yra girdėjęs ar net skaitęs populiariai parašytuose straipsniuose ar knygose. Bet kas gi tai yra ištikrųjų? Kodėl praėjus tiek šimtmečių šia patirtimi naudojasi ne tik tokios šalys kaip Japonija, Kinija, Pietų Korėja, bet sistema pasiekė Europos bei Šiaurės Amerikos regionus? Paslaptis glūdi rytų filosofijoje. Sugebėjimas suvokti, pajusti, patirti, o ne atmesti. Sugebėjimas atsipalaiduoti, sugerti, išnaudoti, o ne kovoti. Todėl techninės naujovės, neaplenkusios šio regiono, tik papildo seną tradicinį meną.
Kas yra svarbiausia Feng Shui tradicijoje? Į šį klausimą atsakyti yra sunku, kaip ir sunku tvirtai pasakyti, kuris ligos simptomas yra pagrindinis. Tik požymių visuma atskleidžia sistemos būklę. Svarbu žinoti visas – žemės ir dangaus – kvėpavimo būsenas. Visų senųjų išminties tradicijų supratimu, žemė ir dangus yra ne šiaip kokia nors abstrakcija, bet reali įasmeninta būtybė. Todėl Feng Shui meistras, dirbdamas konkrečioje vietovėje bendrauja ne su sienomis ir tuščiomis formomis, bet su gyvomis jėgomis.
Galime panagrinėti viena pavyzdį. Tarkime, namų aplinkoje dažnai pasitaikantis siauras koridorius ar holas yra tamsus ir nejaukus. Manote, kad nieko tokio, juk vis vien matosi, kur eiti, o jeigu reikia, galima įsijungti šviesą. Tačiau ilgainiui niūraus koridoriaus nuotaika pasklis po visą butą ir nelabai norėsis eiti į kitą kambarį pažiūrėti, kaip sekasi vaikams. Po to apleisite ir darbo kambarį, o galiausiai norėsis ilgiau gulėti miegamojo lovoje. Tuomet imsite galvoti apie kitą butą ar namą, nes šis neva blogas ir nepatogus. Nuotaika butų nekokia, o tai atsilieptų darbe, santykiuose su žmonėmis ar moksluose. Ir taip gali atsitikti tik dėl tamsaus ir nejaukaus koridoriaus. Tačiau koridorius čia niekuo dėtas, o ir butas neblogas. Paprasčiausiai yra sukurtos sąlygos atsirasti tokiai nuotaikai ir tokiems pojūčiams. Jums tik reikia koridorių padaryti kitokį. Nėra blogų vietų ar erdvių, yra tik netinkami sprendimai. O sprendimas, šiuo atveju, gana paprastas. Reikėtų sugalvoti, kaip įleisti daugiau natūralios šviesos į koridorių ir kaip suteikti jam šiltesnes, šviesesnes spalvas.
Nereikia manyti, kad Feng Shui sprendimai susiję su griovimais ar rekonstrukcijomis, dažnai sprendimai būna paprasti ir ne itin brangūs.
Feng Shui kompaso mokykla
Pačioje Feng Shui meno atsiradimo aušroje, maždaug prieš 3000 metų feng shui neturėjo tikslaus įvardinimo, tai buvo tiesiog aplinkos sutvarkymas naudojant vieną ar kitą išbandytą metodiką. Tik vystantis Rytų filosofinei minčiai ir stebint aplinkos pasikeitimų dėsningumus, šias žinias pradėta sistematizuoti ir užrašinėti. O apie 300 metus prieš mūsų erą tai tapo meno šaka, kurios teikiamais vaisiais galėjo gėrėtis tik šio pasaulio išrinktieji.
Feng shui meno krypčių būta daug ir įvairių. Praktiškai, kiekvienas save gerbiantis meistras atidarydavo mokyklą ir teigdavo, kad jo Feng shui interpretacija ar kitaip sakant supratimas yra geriausias. Tačiau, kiek tų mokyklų bebūtų ar atsirastų, visas jas galima būtų suskirstyti į pagrindines dvi grupes – simbolių ir kompaso pakraipų mokyklas.
Simbolių mokykla atsirado anksčiau, todėl rėmėsi senuoju pasaulio supratimu ir senojo rytų pasaulio simboliais. Simbolių mokyklai labai svarbios erdvės ir objekto proporcijos, simbolių ir daiktų emocinė reikšmė žmogui.
Kompaso mokykla atsirado kiek vėliau, kai nusistovėjo filosofinės mokymų kryptys ir kai buvo išrastas kompasas, kuris ir davė pradžią mokyklos atsiradimui. Kompaso mokyklos tėvu laikomas Yang Yun Sung, kuris apie 888 mūsų eros metus užrasė pagrindus ir skirtumus tarp šių mokyklų. Kompaso mokyklos pagrindinis skirtumas yra tai, jog mokykla naudoja Permainų metodiką, ją pritaikydami meistrai vertina du svarbiausius faktorius – kompaso parodymus konkrečioje vietoje ir ten gyvenančio žmogaus asmenines savybes. Kompaso mokykla pabrėžia, kad pasaulis pastoviai kinta, kintame ir mes. Todėl tapo nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje jūs esate ar kokią religiją išpažįstate – su kompaso mokykla atėjo universalus erdvės planavimo ir tvarkymo galimybė.