BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Depozitinė tara

2015-10-29 parašė riccka

Kaip visi daro, ir aš perku butelius su kokiu nors turiniu. Ką daryti turinį suvartojus? Su plastikiniais Liuksemburge viskas aišku, t.y. dedama į mėlynus maišus ir kraunami turtai kapitalistams, kurie gamina nemokamus mėlynus maišus tuos buteliams krauti ir „daugkartinius“ maišus prekybcentriams už 0.70 EUR. O ką daryti su stikline tara?

Yra keletas galimybių:

  1. Išmesti į žaliuosius konteinerius. Taip nieko nesusigrąžinsite, bet buteliais neužversite rūsio ir pataupysite nervus sau ir namiškiams;
  2. Pagaminti ką nors gražaus. Na, kiek žvakidžių, taurių, lempų stovų jums reikia, tai jau kitas klausimas. Esu matęs vitražų, sienų iš butelių, grindų iš butelių… viskas įspūdinga, bet ne visuose interjeruose ši galimybė yra įmanoma;
  3. Priduoti, atgauti pinigus ir nusipirkti tikrai tai, ko reikia. Tačiau čia yra kelios galimybės:
  • Galima priduoti pagal svorį, tačiau ne visose šalyse;
  • Priduoti kaip konkrečią tarą. Toliau rašysiu apie tai.

Viena iš depozito sistemų yra ta, kad perkant skystį, šalia nurodoma ir suma, kuri bus PRISKAIČIUOJAMA prie nurodytos kainos. Tai labai paprasta, kadangi šiaip perki tik tai, ką vartoji, o butelius grąžini ir pinigus atgauni. Tačiau tai veikia ne visada. Ant butelių būna atitinkamas žymėjimas ir priklausomai nuo to butelis vėliau keliauja į parduotuvę, kurioje pirkai, arba į žalią konteinerį. O kaip žinoti, jeigu nebeprisimeni? Daug kur nepriima butelių, kuriuos pirkai toje parduotuvėje, nes tinklas nesudaręs sutarties su produkcijos tiekėju dėl taros susigrąžinimo.

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Belgiško alaus depozitinių butelių ženklinimas

Talpa Grąža Forma, pavadinimas
0,25 L 0,10 € consigne “Vichy” tipo butelis
0,33 L 0,10 € consigne “Steinie” tipo butelis

consigne “Vichy” tipo butelis

0,375 L 0,20 € consigne “Pusbutelis”
0,75 L 0,20 € consigne Butelis
Dėžė
24 buteliukai
arba
12 butelių
2,10 € Tuščia taros dėžė

Kadangi supirkimo automatuose skenuojamas brūkšninis kodas, JIE žino, kuris butelis yra superkamas, o aš, deja, ne. Todėl dabar mano tikslas ir yra rasti tuos kodus.

Kitas svarbus aspektas, kad daugelyje šalių depozito sistema ima mažinti apsukas. Pirmiausia, dėl ekologinių priežasčių. Transportuoti sunkų orą kainuoja brangiau, negu duženas, kurios užima mažai vietos. Be to, butelius reikia plauti, rūšiuoti, parengti fasuotojams ir perdirbėjams, tuo tarpu duženas apdoroti yra paprasčiau.

Ar plautumėte, nuiminėtumėte etiketę, vežtumėte butelį dėl 10 centų? Tikriausiai, kad ne. Todėl visas šis reikalas turi būti gerai suplanuotas. Speciali kelionė buteliams priduoti tikriausiai niekada neatsipirktų, nebent tai darytumėte pakeliui ar suderindami su kelione į parduotuvę.

(b.d.)

Rodyk draugams

Apie nedraugišką propagandą

2015-10-29 parašė riccka

Va čia dar apie TAI. Kažkodėl mintis apie vertybių krizę nepaleidžia manęs. Straipsnyje teigiama esą tai yra pripiršta propaganda, tačiau matyti tai, kas yra negerai tavo aplinkoje, šalyje, kontinente nebūtinai (ir dažniausiai nėra) priešiška propaganda, o tiesiog sveikas protas. Ir apie „trečią kelią” neišmąstyta iki galo. Nepriklausomybė būtent tai ir reiškia - nei Rytams, nei Vakarams. Kiek suprantu, būtent priklausymas kažkuriam blokui, savanoriškai ar ne, yra priklausomybė. Sakyti, kad tai yra nuvertinimas - neteisinga, nes būtent atvirkščiai, sakyti, kad Lietuva neišgyventų neutrali yra jos nuvertinimas. Didelė referendumo kartelė yra tautos nuvertinimas ir panašūs klausimai. Galbūt tai ir yra tiesa. Štai ir mano bičiuliai džiūgauja, ypač dėl referendumo, kad neišsilavinusiems ir įtakojamiems piliečiams kartelę reikėtų išvis užkelti, bet ar tai ir nėra demokratijos nuvertinimas. Taigi, ne viskas yra bipoliaru. Man vienodai, iš kur ateina gerieji pavyzdžiai, jeigu jie veikia ir žmonės yra sotūs ir laimingi. Moralumas šiuo atveju skirtingose pusėse tik daugiau ar mažiau pridengiamas, o iš esmės viskas yra tik pinigai. Taip žmonija gyvena jau kokius 6000 metų - ne moralės, o interesų ir pinigų vedama.

Rodyk draugams

Leftistai, komuniagos, antifa, liberastai, konservai, kapitalistai ir kiti

2015-10-27 parašė riccka

Bičiulis atsiuntė neblogą straipsnelį. Sukėlė minčių, kuriomis čia pasidalinsiu. Galvoju, kodėl taip yra, kad tarkim, JAV veiksmai yra kritikuojami, o pvz. Rusijos – nutylimi.
Tikriausiai todėl, kad spauda išryškina vieną ar kitą aspektą ar įvykį, ir natūralu, kad skaitytojai atitinkamai reaguoja. Tarkim, apie specialius Rusijos būtent ligoninių bombardavimus, tiesą sakant, nesu girdėjęs. Pačiu karu ne tiek domiuosi, matyt, tai ir reaguoju į tai, į ką dauguma reaguoja. Ir spėju, kad dauguma taip. Be to, prisipažinsiu, kad tokių žinių tikslu permetu akimis lietuviškus portalus, o pakomentuoju tai, kas „kyla” FB.
Kita problema, kad visi mes esame vieni leftistai, komuniagos, liberastai, konservai, kapitalistai (kol kas vienintelis normalus pavadinimas), o dar ir patvoriniai ir violetiniai. Ir aišku, kad visi kiti yra blogiečiai, ir kas be ko, negali būti jokių tarpinių variantų, ir jau neduokdie, kai požiūris pasikeičia priklausomai nuo situacijos ar atėjusios naujos informacijos. Na tai taip ir gyvenam.
Trečia problema, tikriausiai universali, kad iš gerų žmonių/organizacijų/aparatų tikimės, kad jie veiktų gerai. Tada nebūna apie ką kalbėti. Žinoma, tai klaidinga nepagirti žmogaus už tai, ką jis daro gerai, nors taip ir turi būti. Reikėtų įteikti prizą ir kokiam darbininkui, kad jis darbą dirba teisingai, bei organizacijai, kad tinkamai funkcionuoja. Tačiau kas būna - straipsniai apie avarijas, gedimus, žudynes, korupciją. Niekas neparašo apie ramią, teisingą konkrečios valdininkės darbo dieną, o kabinėjasi tik prie to, ko ji nepadarė.
Bijau, kad lygiai tas pats galioja ir atvirkščiai, su blogąja patirtimi. Visi žino, kas mūsų priešas, ir jis elgiasi gerai, kaip priešas gali elgtis. Jis atlieka savo priešišką funkciją gerai, todėl ir rašyti nėra apie ką. Ir manau, kad tai nėra papirkinėjimo, smegenų plovimo dalykas, o kažkas iš neurologijos srities - simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema (kiek ką nors iš to suprantu). Kai dirgiklis yra per ilgas, pojūtis atbukinamas, kad nepakenktų sveikam organizmui. Tai galioja ir informacijai.

Rodyk draugams

Krentančių lapų ramus šnaresys

2015-10-14 parašė riccka

Ruduo Liuksemburge

Ruduo Liuksemburge

Vakar palydėjau rudenį. Ruduo Liuksemburge, tikriausiai kaip ir Lietuvoje, nėra džiugus ir saulėtas. Bobų vasara, deja, palydėta, ir saulėtus savaitgalius pakeitė pilka dargana. Tačiau žvelgdamas į šį kaštoną, po vieną tyliai šnarant atsisveikinantį su susiraukšlėjusiais parudavusiais lapais, aš neliūdžiu. Nes žinau, kad šis ruduo bus kitoks.

Rodyk draugams

CINEAST festivalis

2015-10-13 parašė riccka

Liuksemburge pristatomi lietuviški filmai

Jau aštuntąjį kartą vykstančiame Centrinės ir Rytų Europos kino festivalyje „Cineast” pristatomos lietuvių režisierių juostos.

Šiais metais Lietuvai atstovauja Alantės Kalvaitės „Sangailė” - poetiška ir besiveržiančiu seksualumu alsuojanti istorija apie bręstančios merginos išgyvenimus, baimes, svajones ir jausmus. Švelnus ir lyriškas filmas, šiais metais atidaręs ir Sundance kino festivalį, nepaliko abejingos ir Liuksemburgo publikos. Po filmo peržiūros, dalyvavusiai gausiai lietuvių ir tarptautinei kino gerbėjų auditorijai specialiai atvykusi aktorė Julija Steponaitytė pasidalino mintimis ir prisiminimais apie filmo kūrimą, naujausiomis idėjomis ir kūrybiniais planais.
Filmo pristatymą CINEAST festivalyje parėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos pristatymą pratęs Šarūno Barto drama „Ramybė mūsų sapnuose”. Šis filmas, taip pat jau apkeliavęs daug festivalių, tačiau Lietuvoje pradėtas rodyti vos praėjusią savaitę, pasakoja apie bendražmogiškus dalykus, aistras, jausmus, atskleidžia giliai užslėptus troškimus bei viltis.
Festivalyje taip pat bus parodyta Jurgio Matulevičiaus juosta „Tardytojas” apie sovietinį tardytoją, besirengiantį susitikti su talentingu rašytoju ir imantį su juo susitapatinti. Sovietines realijas ir vidinius režimo tarnų prieštaravimus atskleidžianti juosta.

Rodyk draugams

Kulinariniai šedevrai

2012-02-12 parašė riccka

Puikios idėjos Velykiniam stalui:
Kosminiai kiaušiniai

Rodyk draugams

Robotai imasi perrašinėti Bibliją

2012-02-01 parašė riccka

Savaitgalį lankiausi (vienu iš) seniausiu laikomame Vokietijos mieste Tryre. Truputį pasivaikščiojęs, prie Katedros pamačiau didžiulį daiGtą, kurį mielai laikyčiau savo sandėliuke (jeigu jį turėčiau). Štai tas daigtas iš labai arti. Rašo įspūdingai gražiai, nors greitis panašus, kaip žmogaus raštininko. Kol pavakarieniavom, spėjo parašyti tik vieną laišką (konkrečiai, Judo). Kaip matyti nuotraukoje apačioje, viskas rašoma ant popieriaus juostos, tarsi į žydų Bibliją, tačiau tarp įrašų yra gerokas - 2 metrų - tarpas. Kai baigiamas visas skyrius, kuris gali būti sudarytas iš kelių stulpelių, visas popierius yra perstumiamas ir padaroma vietos kitam kūriniui. Viskas valdoma KUKA kompiuteriu.

vaizdas iš tolėliau, ir galiausiai - konteineris, kuriame vyksta darbas:

Daugiau informacijos ir filmukų galima rasti www.robotlab.de arba youtu.be.

Rodyk draugams

Baltijos jūros problemos

2011-04-11 parašė riccka

Prisijungiau prie Baltijos jūros problemų sprendimo.

Trumpai, siūlau padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą įrengtais kanalais Baltijos jūros Pietuose arba Šiaurėje.

Plačiau - GoogleDocs.

Danijos-Vokietijos kanalas. Pabraižiau žemėlapį, kuriame matyti, kad yra kelios siauriausios vietos, kurių bendras plotis yra apie 18.5 km. Pagal mano pasiūlymą, galimas 10 km pločio kanalas galėtų perpus padidinti Baltijos jūros vandens apykaitą ir nukreipti sroves nuo tankiai apgyvendintos Kopenhagos ir aplinkinio regiono. Privalumas prieš alternatyvius kanalus Šiaurėje - mažas atstumas - 75 km x 10 km, neužšąlantis, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui; trūkumas - tektų iškraustyti vietos gyventojus, netoliese yra draustinių. Šiaurės kelio privalumas - maža gyventojų populiacija, papildoma pridėtinė vertė jūros transportui (~Belomor kanalas 2); trūkumai - užšąlantis, labai ilgas 500-600 km.

Remdamasis tokia „įžvalga“, manyčiau, kad Pietų kanalas būtų racionalus, bet labai brangus variantas ir iš esmės jam reiktų pasiruošti tam atvejui, jeigu nepavyktų visos kitos (surinkimo ir išvežimo iš seklių vandenų) priemonės.

Apie žuvis „Klaipėdos dienoje“: „Danai brėtlingius jau rinko
Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, Lietuvos pajūryje toks reiškinys įvyko pirmą kartą, tačiau Danijos pakrantėje ties Bornholmo sala (kur yra žinomas kapinynas) masinis brėtlingių metimas į krantą yra užfiksuotas anksčiau.“

Sutapimas?

Rodyk draugams

Gamintojų triukai

2011-03-31 parašė riccka

Nauji gamintojų triukai siekiant išlaikyti atgrasyti klientūrą. Trumpai - kai kuriuose prietaisuose galite rasti, kad nekraunami kitų kompanijų AA arba AAA elementai! Manoma, kad taip siekiama priversti naudoti tik tam tikrų kompanijų elementus, ARBA kad prietaisas taip atpažintų greitai kraunamus arba nekraunamus elementus. Spręsti patiems, bet šios svetainės autorius siūlo tiesiog užtrumpinti specialiuosius kontaktus arba truputį nuskusti elemento sienelę.

http://figuramania.blogspot.com/2011/03/philips-sbc-hc8545-headphones.html

Rodyk draugams

An inconvenient truth

2011-03-29 parašė riccka

Yesterday I got a “politically correct” lesson about an inconvenient truth I did not expect to receive from an institution that was supposed to promote open-mindedness and free discussion. The lesson reminded of a comparison by one insider of then the CEEC to the Andropov’s Politburo of the USSR. The full range of similarities is given in the book by the person who worked in the Cabinet. Unfortunately, I have to admit that propaganda officers of the present time European Commission behave likewise. The worst scenario, when manner of dealing with inconvenient opinions (and persons?) has grown backwards, even back to Stalinist methods of censorship. It appears that some people need to have their opinions approved “imprimatur” before they appear even in a privately-owned public forum as facebook. As one French president said once that the Eastern European countries have missed their possibility to stay silent, yesterday one propaganda officer from some European institution lost his chance to enrol into public debate and to make points clear to everyone (especially when looking for new recruits), to discuss questions in a professional and transparent manner, but chose to eliminate the question and the person from it’s contacts. It still left the question open to the candidates, as this is not the only forum where the European governance and staffing issues are discussed, and hopefully more politically (and humanly) correctly than the people paid by the European tax payers.

Without an open and free discussion there is no open and free Europe!

(Back-upped in case of censorship of Facebook)

Rodyk draugams