LITUANISTIKOS FAKULTETAS
 

Istorija

Lituanistika buvo ir tebėra viena svarbiausiųjų Universiteto specialybių. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų rengimas yra prestižinis darbo baras, o pats dalykas liudija kalbos ir tautos tęstinumą, yra tautinės atsparos taškas. Fakultetas tapo didžiausia pedagogų lituanistų rengimo kalve Lietuvoje ir pasaulyje.

 

Pradžia. Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetas kaip savarankiškas Instituto mokymo ir administracijos padalinys įsteigtas 1945 m. Jis turėjo tris katedras: Lietuvių kalbos; Lietuvių literatūros; Visuotinės literatūros (pastarąją 1955 m. panaikinus, iki 1991 m. veikė Lietuvių ir užsienio literatūros katedra). Drauge veikė ir Valstybinio dvimečio mokytojų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros skyrius, kur buvo dvi specialybės: lietuvių kalba ir literatūra ir lietuvių kalba ir literatūra bei istorija.

 

Studijų programos. Lietuvių kalba ir literatūra buvo ir tebėra viena pagrindinė fakultete rengiamų mokytojų specialybė (mokymo trukmė – 4 metai). Nuo 1947 m. šios specialybės mokytojai rengiami ir neakivaizdiniu (dabar – ištęstinės studijos) būdu (mokymo trukmė – 5 metai). Tenkinant gyvenimo ir vidurinės mokyklos poreikius, kai kuriais laikotarpiais fakultetas rengė ir vadinamų dvigubų, arba plataus profilio, specialybių mokytojus. Antrinės specialybės rengimas leido pailginti studijų trukmę iki 5 metų. Nors ir ne visais atvejais papildoma specialybė pritapdavo prie pagrindinės, susidarė galimumų išleisti platesnio akiračio pedagogą. Tokie mokytojai galėjo lengviau prisitaikyti prie sudėtingesnių gyvenimo aplinkybių ir geriau pritaikyti įgytas žinias kaimo mokyklos sąlygomis. Tokia linkme ir dabar fakultetas pertvarko savo studijų programas.

Universitete pertvarkius mokytojų rengimą, nuo 1991 m. priimama į lietuvių kalbos ir literatūros specialybės dviejų pakopų studijas: bakalauro (4 metų) ir magistro (2 metų). Fakultete nuo 1993 m. iki 2000 metų rengiami literatūrologijos ir lietuvių kalbotyros doktorantai. Nuo 2011 metų fakultete vėl rengiami lietuvių filologijos doktorantai. Tai unikali doktorantūra Lietuvoje - lyginamoji lietuvių filologija, o fakulteto partneriai yra mūsų Universiteto Filologijos fakultetas ir MRU Humanitarinių mokslų institutas.

 

Struktūra. Reaguojant į naujus laiko iššūkius ir fakultete susiformavusias mokslininkų grupes nuo 2011 metų fakulteto penkios katedros (Lietuvių kalbotyros, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Visuotinės literatūros, Lietuvių kalbos didaktikos) buvo pertvarkytos į tris didesnes katedras: Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos (vedėja doc. Loreta Udrienė), Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos (vedėja doc. Lina Murinienė), Lietuvių ir lyginamosios literatūros (vedėja prof. Sigutė Radzevičienė).

 

Administracija. Pirmasis Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas buvo literatas doc. Petras Mikutaitis, vadovavęs fakultetui 1945–1951 m. Jis ėjo kartu ir dviejų kitų filologinių – Rusų kalbos ir literatūros bei Svetimųjų (seniau taip vadino Užsienio) kalbų – fakultetų dekano pareigas. 1951 m. LTSR švietimo ministro įsakymu atleistas (buvo suimtas ir kalinamas, grįžęs iš tremties, dirbo Vilniaus universitete ir Valstybinėje enciklopedijų leidykloje). Dėl kadrų kaitos ir kitų sunkinančių aplinkybių dekanais yra ilgiau ar trumpiau dirbę šie dėstytojai: 1949–1950 ir 1951 m. laikinai dekano pareigas ėjo kalbininkas Juozas Jasinevičius, atleistas dėl „netinkamos“ socialinės kilmės ir teistas, kiek ilgiau dirbo dekanu doc. Alfonsas Gučas (1951–1953 m.), 1953–1954 m. m. dekanas buvo klasikinių kalbų specialistas doc. Ričardas Mironas. Ketvertą metų dekanu dirbo kalbininkas doc. Bronius Kalinauskas (1954–1958 m.). Vėliau dekanu buvo kalbininkas prof. Vincentas Drotvinas (1958–1959 m.), literatas Vytautas Svetulaitis (1959–1961 m.), beje, šias pareigas ėjęs ir 1971–1972 m. Ilgesnį laiką (1961–1968 m.) dekanu buvo literatas doc. Jonas Riškus, po jo – literatas doc. Vitas Areška (1968–1971 m.). Įsteigus prodekano pareigybę, šį darbą dirbo Aldona Vaitiekūnienė, Antanas Rasimavičius, kuris laikinai buvo skiriamas ir dekano pareigoms. Septynerius metus dekanavo kalbininkas doc. Mykolas Čaikauskas (1972–1979 m.), o vėliau – visą dešimtmetį – doc. Antanas Rasimavičius (1979–1989 m.). Kalbininkas prof. Antanas Pakerys buvo paskutinis Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas (1989–1991 m.), jis tapo ir pirmuoju naujai pavadinto Lituanistikos fakulteto dekanu (1991–1992 m.) Po to fakulteto dekanu išrinktas prof. Petras Bražėnas (nuo 1992 m.). Nuo 2007 fakulteto dekane išrinkta prof. Vilija Salienė.

Fakulteto prodekano pareigybė įsteigta 1966 m. Šias pareigas ėjo doc. A. Rasimavičius (1966–1971 m.), doc. V. Svetulaitis (1975–1979 m.), kalbininkas doc. Kazimieras Kuzavinis (1979–1985 m.), vėl V. Svetulaitis (1988–1993 m.), dar vėliau - kalbininkė Dalia Pūrienė (1993-2011). Dabartiniai fakulteto prodekanai yra literatūrologė doc. Žydronė Kolevinskienė (nuo 2011 metų) ir literatūrologas doc. Dainius Vaitiekūnas (nuo 2006 metų).

 

Periodika. Fakultete leidžiami įvairūs moksliniai žurnalai: nuo 1998 m. - Teksto slėpiniai, nuo 1999 m. - Žmogus ir žodis (kalbotyros ir literatūrologijos tomai), nuo 2006 m. - Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos periodinis leidinys Acta litteraria comparativa, nuo 1999 m. - fakulteto kuriančių studentų laikraštis Žosmė. Jie aprėpia ir konkrečių tekstų analizę bei jų lyginimą, ir bendresnes lyginamosios filologijos problemas, ir kūrybą.

 

Studentų organizacijos. Fakulteto studentai buriasi į tris organizacijas: Studentų atstovybė (vadovė stud. Laura Žvingytė), Studentų mokslinė draugija (vadovė stud. Rima Kasperionytė), studentų kūrybinė draugija Literatų arka (vadovas stud. Saulius Vasiliauskas). Jos aprėpia fakultetui itin svarbias sritis: studentų veiklos administravimo, jų mokslinės ir kūrybinės veiklos organizavimo.

 

Renginiai. Fakultete jau seniai tapo gražia tradicija gausūs renginiai: pirmakursių krikštynos, studijų pusiaukelės šventė, pirmutinės arba paskutinės paskaitos šventė (dėstytojai skaito šventines paskaitas), kūrybos skaitymų vakarai, susitikimai su rašytojais ir mokslininkais, studentų ir dėstytojų konferencijos... Daugiausia atgarsio šalyje susilaukia nuo 1999 metų vykstantis Literatūrinis pavasaris, kuriame debiutavo ne vienas šiuo metu plačiai skaitomas rašytojas.

 

Absolventai. Fakultetą baigė žymūs rašytojai (Vaidotas Spudas, Vytautas Rimkevičius, Kazys Saja, Juozas Glinskis, Tomas Staniulis, Agnė Žagrakalytė, Donatas Petrošius, Renata Radavičiūtė, Antanas Šimkus ir kt.), mokytojai lituanistai (Antanas Zabotka, Jonas Kaziukonis, Irena Raščiuvienė, Dainora Eigminienė, Dalė Drasutavičienė, Marius Mikalajūnas, Danė Lapinskienė ir kt.), mokslininkai (Antanas Pakerys, Žaneta Markevičienė, Aldona Vaitiekūnienė, Vincentas Drotvinas, Gražina Akelaitienė, Liuda Kadžytė - Kuzavinienė, Danutė Palubinskienė, Vilija Salienė ir kt.), politikai (Remigijus Motuzas, Valentinas Stundys, Alvydas Katinas ir kt.), redaktoriai (Zenonas Lapinskas, Antanas Šimkus, Vytautas Stanelis ir kt.), kultūrininkai (Vytautas Balčiūnas, Rolandas Kvietkauskas ir kt.) žurnalistai (Neringa Skrudupaitė, Ričardas Slapšys, Mindaugas Stasiulis („Saulėnas“) ir kt.), viešųjų ryšių specialistai (Kristinas Taukačikas, Rosvaldas Gorbačiovas, Tomas Staniulis, Giedrius Mišutis ir kt.), reklamos agentūrų darbuotojai ir t.t.

 

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Dainius Vaitiekūnas. Už informacijos paskelbimą atsakingas (-a) Živilė Anušauskaitė. Informacija atnaujinta: 2015-03-28 17:53