JURGELIONIS ANTANAS [1894 04 14 Anikstoje (Latvija) – 1976 10 22 Vilniuje], sportinės medicinos gydytojas, pulkininkas leitenantas, epidemiologas, gerontologijos pradininkas Lietuvoje.

1918–1939 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Nutrūkus medicinos studijoms Rusijoje, 1918 m. grįžo į Kauną ir įsidarbino Krašto apsaugos departamente. 1920 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę sanitaru. Mūšyje nesunkiai sužeistas. 1921–1925 m. pasiųstas tęsti medicinos mokslų į Sorbonos universitetą.
1926 m. grįžo į Lietuvą susižavėjęs profilaktine kūno kultūros reikšme ir kūrė fizinio lavinimo sistemos planą. Nuo 1924 m. apie tai nuolat rašė spaudoje. Kaune pradėjo dirbti Karo sanitarijos valdyboje fizinio lavinimo inspektoriumi ir dėstyti S. Daukanto mokytojų seminarijoje. 1926–1929 m. vadovavo Lietuvos sporto lygai, koordinavusiai sportinį judėjimą. 1928 m. A. Jurgelionis – Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, taip pat buvo išrinktas į pasaulinio sporto medicinos gydytojų kongreso organizacinį komitetą.
1929 m. prie Švietimo ministerijos organizavo fizinio auklėjimo referentūrą ir pats buvo referentas. Subūrė „Fizinio auklėjimo draugiją“, kuri tapo metodiniu centru, paskelbė draugijos įstatus, išleido vadovėlį. Publikavo straipsnius leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Karys“, „Kūno kultūra ir sveikta“. 1931–1934 m. leido žurnalą „Fiziškas auklėjimas“. Parengė kūno kultūros įstatymą, patvirtintą 1932 m. A. Jurgelionis subūrė jaunuomenės sąjūdį „Sporūta“, didelį dėmesį skyrusį higienai, mankštai, organizmo grūdinimui bei patriotiniam auklėjimui. 1932 m. tapo pirmuoju Kūno kultūros rūmų direktoriumi Kaune (Totorių g. 12). Jo rūpesčiu Ąžuolyne pastatyti ir 1934 m. atidaryti nauji rūmai. Prie jų suorganizavęs Aukštuosius kūno kultūros kursus (AKKK), direktoriaus pareigas perdavė V. Augustauskui. Pats skaitė paskaitas, įkūrė pažangią fiziologijos ir medicinos kontrolės laboratoriją. 1936 m. parengė valstybinio kūno kultūros ženklo nuostatus. 1938 m. uždarius AKKK, dirbo VDU kūno kultūros katedros vyr. asistentu. Išleido knygas: „Kariuomenės fiziškas lavinimas“ (Kaunas, 1929), „Fiziškas lavinimas: paskaitos, skaitytos Vytauto Didžiojo metais kūno lavinimo ir medicinos kontrolės kursuose“ (Kaunas, 1930), „Sporūta: Kūno kultūros rūmų sporto talka“ (Kaunas, 1933), apie 100 jo straipsnių publikuota periodikoje. A. Jurgelionis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio (1921), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1929) ordinais bei Čekoslovakijos „Baltojo liūto“ 5-ojo laipsnio ordinu su kardais (1927) ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejaus medaliu.
1939 m. paskirtas Vilniaus apskrities gydytoju. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius pašventė gerontologijos problemų tyrimui. 1964 m. jam suteiktas Respublikos nusipelniusio gydytojo vardas.

1995 08 03 LKKA vestibiulyje (Sporto g. 6) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Jurgelionis Antanas (1994–1976) Kūno kultūros rūmų steigėjas (1932) ir direktorius (1932–1934), Aukštųjų kūno kultūros kursų lektorius (1934–1938)“, (skulpt. Algimantas Šlapikas).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Balčiūnas, Algimantas. Sporto pradininkams ir puoselėtojams pagerbti. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, rugpj. 4, p. 1.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.