Rajonas užima puikią geografinę padėtį - yra ne tik tarp didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries, bet ir tarp didžiausių Lietuvos miestų - sostinės Vilniaus bei "laikinosios sostinės" Kauno. Abu didmiesčius jungia per Kaišiadorių rajoną einančios svarbiausios šalies automobilių ir geležinkelio magistralės. Traukiniu iš Kaišiadorių iki Vilniaus - 67 km, iki Kauno 37 km, automobiliu - atitinkamai 73 ir 47 km, nuo Žiežmarių važiuojant Vilniaus - Kauno - Klaipėdos greitkeliu. Rajonas ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos rajonais bei Elektrėnų savivaldybe. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorija užima 108700 ha, iš jų 54,84% - dirbamos žemės plotai, 29,2% - pramonės įmonės ir keliai, 3,85% - vandenys, 2,48% - miestai ir gyvenvietės, 2,22% - pramonės įmonės ir keliai, 7,36% - kitos paskirties plotai. Kaišiadorių krašto žemės pagal geomorfinę sandarą priskiriamos Pabaltijo žemumos sričiai, kuriai būdinga žemės paviršiaus formų įvairovė- lygumos, nuolaidumos ir slėniai, plynaukštės ir pakilumos. Miškingas, menkai vandeningas ir agrarinis kraštovaizdis labai nevienalytis: ryškus žemėvaizdžio kalvotumas, banguotumas ir daubotumas. Reljefas kiek lygesnis centrinėje, vakarinėje ir rytinėje - tai yra miškingose rajono dalyse. Didžiausios aukštumos išsidėsčiusios greta iškiliausio Dzūkų aukštumos taško- Gedanonių kalno. Jos plyti pietiniame rajono pakraštyje(Nemaitonių sen.). Čia yra kalvų, kurių viršūnės iškilusios net iki 251m aukščio virš jūros lygio. O žemiausia vieta - Kauno marios telkšo tik 44 m aukštyje. Rajonas priskiriamas neežeringoms administracinėms teritorijoms. Didžiausiais laikomi Kalvių(180 ha), Žaslių (101 ha), Neprėkštos(40,5 ha) ežerai. Natūralių ežerų trūkumą kompensuoja dirbtiniai tvenkiniai. Vienas didžiausių Lietuvos dirbtinių vandens telkinių - Kauno marios - užliejo 6400 ha sausumos plotą. Apie trečdalis priklauso Kaišiadorių rajonui. Greta marių, ant kalvos, įrengta viena didžiausių šalies vandens talpyklų - Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseinas, kurio plotas 306 ha, perimetras 6,8 km, gylis 15,5 m. Elektrinės turbinos, kuri sukasi 150 kartų per minutę greičiu, galingumas yra 205 Mw. Kaišiadorių rajone yra saugomos europinės svarbos gamtinės buveinės ir draustiniai, gausu retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų. Tai meteoritinės kilmės Kaukinės ežeras, mineralinis šaltinis Darsūniškyje, storiausia Lietuvoje Rumšiškių miško pušis, dešimties kamienų liepa Antakalnio kaime. Rajone gyvena 37000 žmonių, iš jų 15000 miestuose, 22000 kaimuose, 95% lietuvių, 3% rusų, 0,8% lenkų, 1,2% kitų tautybių gyventojų. Nors šiuo metu tautybių įvairove rajonas ir negali pasigirti, tačiau praeityje čia gyveno įvairių tautybių žmonės, įamžinę save krašto vietovardžiuose. Rajono centro vardas - Kaišiadorys unikalus dėl arabiškos kilmės. Jo vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chaišadaras. Totorių, čia atvykusių Vytauto Didžiojo laikais ir ištikimai gynusių Lietuvą nuo užpuolikų, kadaise buvo gausiai gyventa ne tik dabartinių Kaišiadorių apylinkėse, bet ir šiaurinėje rajono dalyje. Tą rodo ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir totorių palikti gyvenviečių vardai. Kruonio apylinkės žymios tuo, kad čia gyventa karaimų. Rajono miesteliuose išlikę savitos architektūros pastatų- tai palyginti neseniai čia gyvenusios žydų bendruomenės pėdsakai. Taip pat būta nemažai rusų ir lenkų - pastarųjų daugumą sudarė to meto diduomenė - sulenkėję vietiniai dvarininkai. Šis regionas svetingas buvo ir persekiojamiems dėl savo tikėjimo. Šilonyse(Palomenės sen.) XVI amžiuje susikūrė evangelikų reformatų bendruomenė; jėzuitams išstūmus reformatus iš Vilniaus, čia rinkdavosi sinodas - kurį laiką Šilonys buvo Lietuvos evangelikų reformatų centru. Kadaise buvęs garsus Paparčių dominikonų vienuolynas (įkurtas 1649 m.), po 1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus dominikonų vienuolyną, keliasdešimčiai metų tapo ne tik Lietuvos dominikonų provincijos administraciniu, bet ir kultūriniu centru. Šiame krašte prieglobstį rasdavo dėl savo tikėjimo Rusijoje persekioti rusų sentikiai, apie kuriuos primena jų maldos namai Dūdiškėse ir Mūro Strėvininkuose. Dešimtys rajono teritorijoje buvusių dvarų ir dvarelių - senosios elitinės bajoriškos kultūros bastionų - primena apie juose gyvenusius žmones, jų įnašą į Lietuvos kultūrinį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. Kaišiadorių rajono teritorijoje gyvenusiems ar kitaip su ja susijusiems žmonėms, o ypač vietiniams dvarininkams visada buvo artimas laisvės siekis. Jie buvo pirmieji tarp kovotojų už savo šalies nepriklausomybę. Kalvių dvaro(Kruonio sen.) savininkas, žymus visuomenės veikėjas Tomas Vavžeckis buvo vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų. Broliai Faustynas ir Feliksas Ciecierskiai, dar prieš tapdami Paparčių dominikonų vienuolyno vyresniaisiais, išgarsėjo 1797 m. rengtu pirmuoju sąmokslu prieš carinę valdžią. Paparčių kapinėse palaidotas Vincentas Matuševičius - 1831 m. sukilimo būrio vadas. Sukilėlių būrių vadovavo ir Strėvininkų dvaro( Žiežmarių sen.) savininkas Gabrielius Juozapas Oginskis. Vieni iš 1863 m. sukilimo organizatorių buvo Kasciukiškių dvaro(Kaišiadorių sen.) savininkas, dailininkas Antanas Zaleskis ir broliai Edmundas ir Jurgis Kučevskiai iš Korsakų dvaro(Žaslių sen.). Kaišiadoryse ilgą laiką dirbo Jonas Misiūnas - Žalias Velnias, Didžiosios Kovos partizanų apygardos įkūrėjas. Pirmą kartą Kaišiadorys administraciniu centru tapo 1915m. vokiečiams okupavus Lietuvą, kai buvo įkurta Kaišiadorių apskritis. Atkūrus nepriklausomybę, 1918 m. gruodžio 6 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų atstovų komitetų suvažiavimas; buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas. 1919 m. panaikinta Kaišiadorių apskritis, kurios ribas buvo nustatę vokiečiai. Jos teritorija priskirta Trakų ir Kauno apskritims. Kai 1920 m. spalį Lenkija kartu su Vilniaus kraštu užgrobė Trakus, apskrities centras buvo perkeltas į Kaišiadoris. Tai truko iki 1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai. 1946 m. vėl buvo įkurta Kaišiadorių apskritis, nuo 1950 m. vadinama rajonu. Rajono teritorijos ribos keitėsi dažnai, tačiau jo centras likdavo tas pats. Šiandien patogus miesto ir rajono išdėstymas, geras susisiekimas leidžia perspektyviai planuoti teritorijas pramonei, agroturizmui, verslo plėtrai.

Kaišiadorių rajonas: 100 svarbiausių datų ir įvykių: 

1348 02 02 - įvyko Strėvos mūšis tarp kryžiuočių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių. Lietuviai ir rusai, patyrę daug nuostolių, atsitraukė. Žuvo kunigaikštis Narimantas, kurio vardu dabar vadinama viena Žiežmarių gatvių. Strėvos mūšyje pergalę nelengvai pasiekė ir kryžiuočiai: žuvo Dancigo komtūras, Sambijos vyskupo vaitas, 50 rinktinių karių prie didžiosios vėliavos. Mūšio aprašyme pirmąkart paminėti Žiežmariai.
1365 - Kryžiuočių ordino kariuomenė per Nemuno žemupį ir Žeimius pasiekė Ukmergę, persikėlė per Nerį ties Paparčiais ir pirmą kartą pasiekė Lietuvos sostinę - Vilnių. Pirmasis Paparčių paminėjimas.
1372 - Instenburgo komtūras netikėtai užpuolė Darsūniškio pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių. Pirmasis Darsūniškio paminėjimas.
1381 - Kryžiuočiai žygiuodami į Trakus ties Rumšiškėmis persikėlė per Nemuną. Pirmąkart paminėtos Rumšiškės.
1382 - kryžiuočiai prie Darsūniškio pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš artilerijos.
1385 - grįždami iš Vilniaus ties Rumšiškėmis, kryžiuočiai susikovė su lietuviais, trukdžiusiais jiems persikelti per Nemuną.
1387 - Jogailos ir Skirgailos sutartyje išvardintos 8 gyvenvietės, tarp jų ir Paparčiai.
1394 - Ordino kariuomenė, traukdama į Vilnių, išsilaipino Rusių perėjoje ir, pasiekusi Paparčius, prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. Čia pateko į nelaisvę Vytauto svainis Sudimantas, kuris ilgai apgaudinėjo kryžiuočius ir žudė Ordino riterius. Šioje stovykloje karo lauko teismo jis buvo pasmerktas pakarti.
1418 - Vytautas ir Jogaila su palydovais, plaukdami Nemunu į Veliuoną, į pasitarimą su kryžiuočiais, apsistojo Darsūniškio pilyje.
1430 - Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.
1457 02 28 - po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Pirmąkart paminėti Žasliai.
1486 - Darsūniškis pirmą kartą pavadintas miestu.
1486 - Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą (dabar Pravieniškių sen.) padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dmitrijui Hlušonskiui. Pagal vietovardį Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais.
1501 - Paparčių bažnyčioje leista laikyti pamaldas.
1511 - Pirmąkart paminėta mokyla Kaišiadorių rajono teritorijoje - Žiežmarių klebonas skundėsi, kad negali išlaikyti mokytojo.
1520 - Gegužinėje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.
1522 - Žasliai paminėti kaip miestas.
1557 - Rumšiškės minimos kaip miestas.
1565 07 09 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše paminėtas dabartinio Kaišiadorių miesto teritorijoje gyvenęs ir žemės turėjęs totorius Chaišadaras. Vėliau jo vardu imtas vadinti jam priklausęs dvaras.
1570 - Kruonis atiteko Oginskiams.
1586 - Darsūniškis atiteko Oginskiams.
1590 - Trakų pakamaris B. Oginskis sudarė kuopinių susirinkimų centrų ir jiems priklausančių asmenų ir vietovių sąrašus. Juose pirmą kartą paminėtos daugelis rajono gyvenviečių, tarp jų ir Kaišiadorys.
1610 - Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje pastatė pirmąją Lietuvoje unitų bažnyčią.
1613 - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pirmąkart pažymėtos ir devynios rajono gyvenvietės Darsūniškis, Gegužinė, Kruonis, Mūro Strėvininkai, Paparčiai, Rumšiškės, Zūbiškės, Žasliai ir Žiežmariai.
1649 05 21 - LDK iždininkas S.Beinartas fundaciniu raštu Paparčiuose įkūrė dominikonų vienuolyną.
1702 03 13 - Darsūniškyje įvyko mūšis, kuriame susikovė švedų (2500 karių) ir LDK (apie 6000 karių) kariuomenių daliniai. Mūšis pasibaigė lietuvių pergale.
1726 - du Darsūniškio gyventojai - Sofija ir Juozapas Šarkos - sudeginti ant laužo už raganavimą. Kaip manoma, tai buvo paskutinis raganų laužas Europoje.
1775 - Karaliaus Stanislovo Augusto nurodymu Nemuno slenksčius ties Rumšiškėmis ir Gastilonimis apsiėmė sutvarkyti matematikas jėzuitas Pranciškus Norvaiša.
1791 - patvirtinta Darsūniškio privilegija ir herbas.
1792 01 12 - Žasliams suteikta miesto savivaldos privilegija ir herbas.
1792 - Rumšiškėms ir Žiežmariams patvirtintos miesto teisės ir herbas.
1794 09 06 - Kalvių dvaro savininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų , Tomas Vavžeckis Rokiškių, Sevelionių, Kazokų, Būtkiemio, Plytninkų kaimų valstiečiams dovanojo asmens laisvę.
1802 06 15 - vieškeliu pro Rumšiškes su savo svita pravažiavo Rusijos caras Aleksandras I, kuris davė nurodymą išvalyti nuo akmenų Velnio tilto rėvą Nemune.
1806 - pašventinta mūrinė Kalvių bažnyčia.
1810 - dvarininkas Tadas Orvidas Vilūnuose pastatė bažnyčią.
1807 04 24 - naktį vieno Žaslių žydo name kilo gaisras. Sudegė 39 gyvenamieji namai, 20 tvartų, 20 klojimų, 20 svirnų, 9 ledainės ir bendruomenės grūdų sandėlis.
1809 - Palomenėje M.Zaleskis pastatė pirmąją koplyčią.
1812 06 14 - maršalo Nėjaus vadovaujama prancūzų kariuomenė apiplėšė Gegužinės gyventojus, kleboniją bei abi bažnyčias.
1812 06 27 - žygiuodamas į Rusiją Žiežmariuose trumpam sustojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
1812 07 17 - Napoleono žygio į rusiją metu sudegė beveik visas Darsūniškio miestelis (52 pastatai).
1831 04 06 - Rumšiškes užėmė F. Modzelevskio, K. Turo, L.Šiukštos, M. Šimanskio ir E.Stravinskio sukilėlių būriai.
1849 - Rumšiškių parapija atskirta nuo Vilniaus vyskupijos ir prijungta prie Žemaičių.
1851 - 1853 - Rumšiškių raštininkų mokykloje mokėsi būsimasis ,,Anykščių šilelio " autorius Antanas Baranauskas.
1854 - Žasliuose sudegė 14 gyvenamųjų namų.
1861 - Žasliai tapo valsčiaus centru.
1862 05 09 - pro Jatkonis pravažiavo pirmasis traukinys.
1963 01 29 - suimtas dvarininkas dailininkas Antanas Zaleckis, vienas iš 1863 m. sukilimo rengėjų.
1863 05 19 - prie Palimšių dvaro įvyko mūšis tarp Trakų apskrities karinio viršininko M.Černiako vadovaujamos sukilėlių rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamo carinės kariuomenės dalinio. Žuvo 16 sukilėlių, apie 20 pateko į nelaisvę. Sukilėlių žiniomis, žuvo arba buvo sužeisti 24 kareiviai.
1864 09 23 - carinės valdžios nurodymu uždarytas Paparčių dominikonų vienuolynas.
1871 10 24 - iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Jatkonys tapo geležinkelių mazgu.
1871 12 08 - Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.
1873 06 22 - gimė būsimasis Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis. Mirė 1962 07 20. Palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
1879 09 07 - Žasliuose sudegė 12 sodybų.
1880 04 19 - Žasliuose sudegė 13 sodybų.
1902 11 14 - Darsūniškyje gimė žydų rašytojas Beras Halpernas - paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba. Mirė 1984 m.
1902 - pastatyta mūrinė Žaslių bažnyčia.
1905 05 29 - Žaslius nusiaubė gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė. 1905 - Kaišiadorių dvaras parduotas Justinui Strumilai, jau valdžiusiam ir Žiežmarių dvarą.
1906 11 19 - pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija.
1915 07 22 - I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tampa administracinio vieneto - apskrities centru. 1915 - įkurta Palomenės parapija.
1918 07 24 - Bučionių kaimo (dabar Palomenės sen.) valstiečiai šakėmis nudūrė vokiečių žandarą, atėjusį rinkti mokesčių natūra. Už tai kaimas buvo sudegintas, jo gyventojai - nubausti.
1918 11 23 - Kaišiadorių klebono kun. A. Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia.
1918 12 06 - Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.
1919 04 3 - ties Pajautiškių ir Guronių kaimais (dabar Žaslių sen.) įvyko mūšis tarp Lietuvos kariuomenės ir Raudonosios armijos dalinių. Raudonarmiečiai buvo priversti trauktis. Mūšyje žuvo keliolika Lietuvos savanorių, aštuoni kariai buvo sužeisti. Buvo nukauta ir sužeista apie 80 raudonarmiečių.
1919 07 06 - iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys
1919 11 15 - Žiežmariuose įsteigta pirmoji vidurinė mokykla Trakų apskrityje.
1920 08 20 - Guronių kaime (dabar Žaslių sen.) gimė ir užaugo būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Mirė 2000 05 28.
1920 - Kaišiadorys tapo Trakų apskrities centru.
1924 - pastatyta mūrinė Žiežmarių bažnyčia.
1926 04 04 - popiežius Pijus XI savo raštu "Lituanorum gente" įsteigė Lietuvos Bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1930 09 04 - grįždamas iš gydymosi užsienyje, Miunchene mirė muzikologas prel. Teodoras Brazys (g. 1870 m.). Palaidotas prie Kaišiadorių katedros.
1936 05 10 - Kaišiadorių katedrą iškimingai konsekravo vysk. J.Kukta. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną - monstranciją.
1939 - metų pabaigoje Trakų apskrities administracija iš Kaišiadorių persikėlė į Trakus, nes Rytų Lietuva buvo grąžinta Lietuvai; Kaišiadorys liko valsčiaus centru.
1941 VI 14 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 52 šeimos - iš viso 165 žmonės.
1941 VI 24 - prasidėjus II pasauliniam karui, vokiečių lėktuvai Kaišiadorių geležinkelio stotyje subombardavo rusų ešeloną su sužeistais kariais - žuvo apie 300 karių.
1941 06 26 - raudonarmiečiai Pravieniškėse sušaudė beveik visus ten buvusius kalinius, lagerio prižiūrėtojus bei jų šeimų narius. Buvo nužudyta apie 450 žmonių.
1943 03 12 - už neatiduotas prievoles okupacinei valdžiai vokiečiai Žiežmariuose sušaudė 5 ūkininkus.
1944 07 13 - Kaišiadoris vėl okupavo sovietinė kariuomenė.
1945 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 34 šeimos (101 žmogus).
1945 04 12 - prie Guronių ir Pašulių kaimų (dabar Palomenės sen.) sovietiniai kareiviai apsupo A.Zdanevičiaus (slap. Morka) vadovaujamą 12 partizanų būrį. Mūšyje visi partizanai žuvo.
1946 - iš Kaišiadorių rajono į Tiumenės sritį ištremta 20 žmonių.
1946 04 24 - įkurta Kaišiadorių apskritis.
1948 05 22 - ištremtos 196 šeimos iš Kaišiadorių rajono. Iš viso tais metais ištremta 231 šeima (731 žmogus).
1949 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 179 šeimos (541 žmogus).
1950 06 20 - panaikinus Kaišiadorių apskritį, įkurti Kaišiadorių, Žiežmarių, Vievio ir Jiezno rajonai.
1951 - iš Kaišiadorių rajono ištremtos 53 šeimos (207 žmonės).
1955 07 01 - panaikintas Žiežmarių rajonas. Jo teritorija priskirta Kaišiadorių rajonui.
1958 - statant Kauno hidroelektrinę, senosios Rumšiškės perkeltos apie 2 km. į šiaurės rytus nuo buvusios vietos.
1970 - legalizavosi Prazariškių kaimo (Žaslių sen.) gyventojas Benediktas Mikulis, savo tėvų rūsyje nuo sovietų valdžios slapstęsis 27 metus - nuo 1944 m.
1971 08 22 - į aukščiausią SSRS Komunizmo viršūnę (7495 m. aukščio ) įkopė dabar Žasliuose gyvenantis alpinistas Alfonsas Jakštas, knygos "Everesto glėbyje" autorius.
1971 12 26 - mirė profesorius Viktoras Ruokis, gyvenęs Kaišiadoryse.
1972 03 02 - mirė istorikas kun. Juozapas Stakauskas (gimė 1900 08 24). Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
1972 - į Lietuvą grįžo Vaclovas Krilavičius iš Vaidžionių kaimo, Žaslių valsčiaus, 25 metus kalėjęs Taišeto, Karagandos, Mordovijos lageriuose. Tai - ilgiausiai kalintas Kaišiadorių rajono gyventojas.
1974 06 21 - šalia Rumšiškių, Kauno marių ir Pravienos upelio pakrantėje atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus.
1975 04 04 - Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia traukinių katastrofa Lietuvoje. Žuvo apie 20 žmonių.
1978 - pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
1988 06 30 - Rumšiškėse susikūrė Sąjūdžio grupė persitvarkymui remti - trečioji Lietuvoje.
1988 11 13 - prie Kaišiadorių miesto kultūros namų iškilmingai iškelta trispalvė.
1996 10 10 - Lietuvos heraldikos komisija aprobavo Kaišiadorių miesto herbą, kurį 1968 m. sukūrė dail. A. Tarabilda, o 1996 m. pertvarkė dail. A.Každailis.
1999 12 21 - naujai įkurtai Elektrėnų savivaldybei atiteko visa Kietaviškių seniūnija ir dalis Žaslių seniūnijos su 8 kaimais.