Sociologės Mildos Ališauskienės manymu, senoji baltų religija iš kultūrinio reiškinio pamažu tampa tikra religija.
Šiuo metu šiai religinei bendruomenei priklauso daugiau kaip 5 tūkst. narių ir ji yra didžiausia tarp netradicinių religinių grupių Lietuvoje bei sparčiausiai auganti religinė bendruomenė.
Anot mokslininkės, pastaruoju metu viešajame gyvenime buvo galima stebėti nemažai įvykių, kurie paskatino šios bendruomenės augimą - tai yra vis didėjanti kritika Romos katalikų bažnyčios atžvilgiu, taip pat pastebimas antiklerikalizmas.
„Senasis baltų tikėjimas tapo tarsi opozicija bendrai religinei daugumai. Kita vertus, bendruomenių veikla pastaraisiais dešimtmečiais tapo labai organizuota, ji tapo tikra religija, o ne kultūrinis judėjimas, koks buvo ankstyvajame ar vėlyvajame dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet ši bendruomenė aktyviai dalyvavo judėjime už Lietuvos nepriklausomybę“, - tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja.
Pasak jos, tai įrodo faktas, jog žmonės savanoriškai pradėjo išreikšti priklausymą šiai religinei bendruomenei gyventojų surašymų metu.
Senąjį baltų tikėjimą daugiausiai išpažįsta didžiųjų miestų gyventojai. Mokslininkai pastebi, jog Europoje ir Šiaurės Amerikoje pagonys yra labiau išsilavinę, tačiau uždirba mažiau nei vidutiniškai su tokiu išsilavinimu uždirbantys žmonės, be to, tarp jų yra daugiau moterų nei vyrų. M. Ališauskienės teigimu, šis sociologinis portretas tinka ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo bendruomenei.
Sociologės duomenimis, nors senojo baltų tikėjimo bendruomenės Lietuvos visuomenėje yra vertinamos palankiausiai iš visų kitų netradicinių religijų, vis dar gana dažnai pasitaiko ir diskriminacijos atvejų.
37 proc. lietuvių 2014-aisiais teigė girdėję apie religinę bendruomenę „Romuva“ - dvigubai daugiau nei prieš 7 metus. Kas dešimtas apklausos respondentas šią religinę bendruomenę vertina labai neigiamai, 30 proc. - neutraliai, 17 proc. religinę bendruomenę vertina teigiamai.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad 81 proc. religinių mažumų atstovų patiria religinę diskriminaciją - vienokį ar kitokį neteisingą elgesį jų atžvilgiu dėl religinių pažiūrų. Tarp senovės baltų tikėjimo bendruomenės narių diskriminaciją teigė patiriantys 74 proc. respondentų.
Lietuvoje pripažįstamos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Liepos 8-9 dienomis Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija "Motina žeme, sujunki mus". Šio renginio tikslas - didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis ryšio su žeme tradicijomis. Į šių metų konferenciją atvyko etninių religijų atstovai ir mokslininkai, tyrinėjantys prigimtines religijas, iš 20 šalių. Trečiadienį konferencija dirba Seimo Konstitucijos salėje.
