Gintaras Grajauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gintaras Grajauskas
Gimė: 1966 m. vasario 19 d. (50 metų)
Kapsukas, dab. Marijampolė.
Veikla: poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas

Gintaras Grajauskas (g. 1966 m. vasario 19 d. Kapsuke, dab. Marijampolė) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo vaikystės gyvena ir dirba Klaipėdoje. Baigė S. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedrą. 19901994 dirbo radijuje, televizijoje, nuo 1994-ųjų dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2008-ųjų – Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. Nuo 2000-ųjų organizavo kasmetinį Lietuvos poetų sambūrį „Placdarmas“. Grojo bosine gitara ir dainavo bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Su jomis išleidęs šešis albumus.

Lietuvoje išleidęs septynias eilėraščių, dvi eseistikos knygas, romaną bei pjesių rinkinį. Eilėraščių knygos išleistos Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Italijoje, Islandijoje. Pjesė „Rezervatas“ atskira knyga išleista Prancūzijoje. Eilėraščiai išversti į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kt. kalbas, publikuoti tų šalių periodikoje bei antologijose.

Z. Gėlės (1994), I. Simonaitytės (2000), Poezijos pavasario (2000), Lietuvos kultūros ministerijos premijos (2003), Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2013) laureatas. Klaipėdos miesto Kultūros Magistras (2004). Apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2008) už geriausią Nacionalinės dramaturgijos kūrinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“). Dalyvauja tarptautiniuose literatūriniuose renginiuose: skaitymuose Frankfurto, Leipcigo, Varšuvos, Geteborgo, Turino knygų mugėse, Edinburgo knygų festivalyje, Vilenicos, Geteborgo, Roterdamo, Kopenhagos, Budapešto poezijos festivaliuose, Reikjaviko, Berlyno literatūros festivaliuose, literatūriniuose vakaruose Berlyne, Miunchene, Diuseldorfe (Vokietija), Stokholme, Malmėje, Geteborge, Kristianstade (Švedija), Arau, Bazelyje, Liucernoje (Šveicarija), Venecijoje, Vičenzoje (Italija) ir kt. Yra gavęs Lietuvos kultūros ministerijos (1998, 2000, 2002–2003, 2006–2007), Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centro (Visbis, Švedija, 1998, 2000), Tarptautinės rašymo programos prie Ajovos universiteto (JAV, 2003), Het Beschrijf (Belgija, 2005), Literarisches Colloquium Berlin (Vokietija, 2010) stipendijas.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Tatuiruotė“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1993, Z. Gėlės premija už geriausią pirmąją knygą;
  • „Ornitologija“ (eilėraščiai, proza) – Klaipėda, 1993.
  • „Atsiskyrėlio atostogos“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 1996;
  • „Katalogas“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1997;
  • „Kaulinė dūdelė“ (eilėraščiai) – Vilnius, Vaga, 1999, Poezijos pavasario ir I. Simonaitytės premijos;
  • „Iš klausos“ (esė) – Vilnius, Vaga, 2002;
  • „Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
  • „Erezija“ (romanas) – Vilnius, Baltos lankos, 2005.
  • „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (pjesės) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
  • „Eilėraščiai savo kailiu“ (eilėraščiai) – Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
  • „Mažumynai“ (esė) – Vilnius, Versus Aureus, 2010.
  • „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ (proza) - Vilnius, Tyto alba, 2012.

Teatras[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Keafri“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 1997.
  • „Co Ca Cola“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 1998.
  • „A gu gu“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2001.
  • „Komiksas, arba Žmogus su geležiniu dančiu“ – Pilies teatras, Klaipėda (rež. A. Vizgirda), 2002, Lietuvos kultūros ministerijos premija už geriausią teatrinį debiutą;
  • „Linkime pasveikti“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2003.
  • „Kas lieka, kai nieko nelieka“ (pagal G. Grajausko tekstus) – Gliukų teatras, Klaipėda (rež. B. Šarka), 2007.
  • „Rezervatas“, Tarptautinis Avinjono teatro festivalis (Prancūzija; scen. skaitymai, rež. O. Koršunovas), 2004, Klaipėdos dramos teatras (rež A. Giniotis, D. Meškauskas), 2004, „Conduite Intérieure“ (Prancūzija, rež. Ch. Chessa), 2012, Kauno Mažasis teatras (rež. A. Veverskis), 2013.
  • „Brunonas ir barbarai“ – Šilutės kamerinis dramos teatras (rež. L. Mikuta), 2010.
  • „Lietuviai“ – Klaipėdos menininkų grupė „Kolektyvinis sodas“ (rež. D. Savickis), 2012.
  • „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ – Klaipėdos dramos teatras (rež. J. Vaitkus), 2010, Auksinis scenos kryžius už geriausią Nacionalinės dramaturgijos kūrinį (2008).

Knygos užsienio kalbomis[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Benflöjt“ / tr. by Anna Harrison, Mikael Nydahl, Carina Nynäs, Liana Ruokytė. Stekag: Ariel, 2002 (Švedija)
  • „Knochenflöte“ / tr. by Mala Vikaite and Viktor Kalinke. Edition Erata, Leipzig, 2003 (Vokietija)
  • „Przegrany grajewski“ / tr. by Alicja Rybałko. Fundacja Anima, Łódz 2003 (Lenkija)
  • „La Réserve“ / tr. by Akvilė Melkūnaitė. Editions Espaces 34, 2008 (Prancūzija)
  • „Barricate quotidiane“ / tr. by Pietro U. Dini. Joker Edizioni, 2008 (Italija)
  • "Beinhvít ljóð“ / tr. by Aðalsteinn Ásberg Sigurðsson. Dimma, 2009 (Islandija)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]